Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

I. Juodelytė-Varnienė. Laiškas Dainiui

Antanui Vienažindžiui – 180

Irena Juodelytė-Varnienė, www.grokiskis.lt
2021 09 26 15:56
0
Paminklas Antanui Vinažindžiui Mažeikių senamiesčio parke | mrvb.lt nuotr.

Paminklas Antanui Vinažindžiui Mažeikių senamiesčio parke | mrvb.lt nuotr.

Antanas Vinažindys | mrvb.lt nuotr.
Antanas Vinažindys | mrvb.lt nuotr.

Šiemet rugsėjo 26 d. sukanka 180 metų, kai gimė lietuvių poetas, kunigas Antanas Vienažindys. Su Rokiškiu jį sieja gimtinė. Poetas gimė Anapolio kaime, Rokiškio rajone, Sartų regioniniame parke. A. Vienažindys – vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, palikęs rankraštinį rinkinį „Dainos“, kuris buvo išspausdintas 1894 m. Daugelis šio rinkinio eilėraščių tapo liaudies dainomis.

A. Vienažindys, baigęs Varnių seminariją, kunigavo Panevėžyje, Šiaulėnuose, Krinčine, Vainute, Breslaujoje, klebonavo Laižuvoje(čia ir palaidotas). A. Vienažindžio muziejus yra jo senelio sodyboje Gipėnuose ( Zarasų r.).

Šia proga spausdiname mokytojos, literatės, Rokiškio literatų klubo „Vaivorykštė“, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės Irenos Juodelytės-Varnienės poetišką laišką Dainiui – Antanui Vienažindžiui.

Laiškas Dainiui

Irena Juodelytė-Varnienė | asmeninė nuotr.
Irena Juodelytė-Varnienė | asmeninė nuotr.

Pirmasis meilės dainiau Antanai Vienažindy,

Jaučiu pareigą šiame laiške Tau apsakyti, kad ir šiandien, kaip XIX amžiaus viduryje, Tavo tėvų ir senelių sodyboje tebegyvena Dievas ir tebeošia seni medžiai, o į jų lizdus tebegrįžta paukščiai… Ir giesmė lakštingalų tokia pat skambi, o šalia ramiai į krantą plakasi mėlynieji Sartai, kurie Tavo išlikusiose dainose taip ir nepaminėti nė karto.

Tebesnaudžia šimtametė senelių sodyba Gipėnų kaime. Ji Tau tikrai sava. Juk 1856 metais sudaryta Dusetų revizinio inventoriaus knyga rodo, kad visi penki Jūs, tai yra Antanas, Norbertas, Juozapas, Vincentas ir Karolina, buvote prirašyti Gipėnuose 71 metų senelio Juozapo Vienažindžio ūkyje, nes po tėvo mirties Anapolio palivarko pastogėje Jums, našlaičiams, vietos nebeliko.

Čia samdytas daraktorius Jus mokė skaičiuoti, skaityti ir rašyti, nes ambicingas patėvis Stauskas pažadėjo leisiąs į Panevėžio berniukų gimnaziją, o darbštumo išmokote iš vyresniųjų, juk senelio ūkyje darbų nestigo. Dar ir šiandien didžiuliame kieme tebėra gyvos Jūsų vaikiškos pėdos, dar sienojai tebesaugo Jūsų balsus ir juoką.

Tik dalies pastatų seniai nebėra, nes juos nacionalizavo sovietiniai okupantai ir nugriovė. Laikas skuba, sukasi metai ratu ir Tau jie šįmet rodo 180-uosius nuo gimimo ir 129-uosius metus, kaip amžinojo poilsio užmigai taip svetingai Tave priėmusioje žemaičių žemėje, Laižuvos kapinėse.

O aš, pati būdama mažytė šitos giminės šakelė, rašau Tau, pirmasis meilės dainiau, laišką ir noriu paliudyti, kad po šitiek metų Tavo dainos gyvos, mėgstamos visų kartų solistų ar ansamblių ir skamba įvairiais stiliais. Sakai, kai gyvas buvai, ne visi žinojo Tave kaip poetą, ne visi vertino. Ar žinai, kodėl laikas jas išsaugojo?

Pirmiausia todėl, kad pusė jų apie meilę, aprašytą „Giesmių giesmėj“, apie kurią visi svajoja, kurios alksta kiekviena jauna širdis, kurios ir Tu ekspresyviais pamokslais mokei savo paklydusias aveles. Tikinai, kad tik meilė būna kantri, kukli, nepavydi, visa atleidžianti, pasiaukojanti ir amžina, kad ji būtina sielos ramybei, pasitikėjimui ir vilčiai palaikyti kaip kūnui vanduo ir duona.

Pameni, tą 1862-ųjų metų vasarą, kai, baigęs mokslo metus, grįžai iš Varnių kunigų seminarijos atostogų. Kiekvieną sekmadienį per Jaskoniškių mišką arkliuku arba pėsti skubėdavote į bažnyčią. Tą vasarą per šventą Joną Tu pamatei savo Rožę Stauskaitę, kilusią iš Jaskoniškių vienkiemio, bažnyčios šventoriuje.

Kojas pakirto jos grožis: liaunas liemuo, dailiai supintos gelsvos kasos ir linksmas būdas. Negalėjai atsigėrėti jos sodriu balsu ir pats pritarei giesmei, dainavote kartu ir jaunimo būryje. Pamilai ją iš karto, visa širdimi. Į galvą net beldėsi  mintis, o gal mesti kaip broliui Norbertui seminariją. Bet patėviui apie tai išsitarti nedrįsai. Užsižiebusi pirmoji meilė Tavo, Varnių seminarijos pirmakursio klieriko, širdyje negeso visą gyvenimą ir išsiliejo dainomis. Tu pats taip ir įvardinai savo eilėraščius. Pasislėpęs tamsiausiame seminarijos kampelyje širdies nerimą išsakei taisyklingais klasikiniais posmais:

Pasakyki panytėle,
Ar tu mane myli?<…>
Ar tu sveika, ar tu linksma, <…>
Ar neilgu tau be manęs,<…>
Pasakyk, ar širdy tavo
Bus dėl manęs vieta?..

Savąją Rožę vadinai pačiais švelniausiais vardais: „panytėle“, „aniuolėli“, „baltoji gulbele“, „kvietkeli“. Ilgesys liejosi per kraštus – prisipažinai: „baigiu džiūti“, „oi, kaip aš tavęs pasilgau“. Meilės, dar nors vieno susitikimo kainą iškėlei iki didžiausių turtų vertės, nes troškai artimo, suprantančio ir atjaučiančio asmens.

Tegul skamba, garsiai skamba

Tarp mūsų dainelės.
Oi, kaip linksma yr dainuoti
Prie savo panelės.

Turėdamas jauną, veržlią širdį, gražų balsą, pomėgį groti armonika, mokėdamas džiaugtis gyvenimu, kvietei ir kitus švęsti jaunystę, tokią trumpą ir trapią kaip obels žydėjimas:

Linksminkimos, linksminkimos,
Pakol jauni esma –
Nebus laiko mums linksmintis,
Kada pasenėsma…

Nors tąkart atrodė, kad visas gyvenimas dar prieš akis, „kur nukaksma, ten atrasma / Mes dėl savęs vietą“, bet carinės Rusijos valdžios sprendimais buvo sutrupintos visos svajonės, sulaužyti žmonių likimai, grandinėmis surakinta visa tauta. Sužlugdytos iliuzijos susigrąžinti laisvę, įvestas lietuviškos spaudos, lietuviško žodžio draudimas.

Į tolimąją Samaros guberniją prie Volgos upės su 200 kitų dusetiškių ištremiama ir Tavo mylimoji Rožė Stauskaitė su tėvais ir broliais. Visam gyvenimui kaip sapnas atmintyje lieka atsiminimas tų pirmųjų vasaros atostogų iš susitikimo su Rože Dusetų bažnyčioje ir meilė, kaip žaibas pervėrusi jauną širdį. O išsiskyrimas buvo skaudus ir netikėtas. Džiugi dainų nata virto graudžia rauda:

Sudie, kvietkeli, tu brangiausias.
Sudie ir laimė… man biednam.
Matau, paskyrė taip Aukščiausias,
Kad vargt ant svieto teks vienam.

Ir tavo ryžtas, priesaika sau ir jai:

Mylėjau tave ir mylėsiu
Pakol man žemėmis užkas.
Su sparnais mislių greit atlėksiu,
Ir krašte svieto širdis ras.

Tau buvo vis tiek, ką kaip Tilžės drigantas žviegia Tavo neprietėlis, nes rėmeisi Biblijos „Giesmių giesme“, kurioje meilė sutaurinta, ji šventa kaip ir tavoji, ji suteikia sparnus skristi… Ji be nuodėmės. Neradęs paguodos tarp žmonių, jos ieškojai gamtoje kaip liaudies dainų bernelis, mergelė ar našlaitėlis (liaudies dainoms artimas ir Tavo posmų lyrizmas, gausiai naudojami deminutyvai, epitetai, tapačios subjektų būsenos):

Jei tik berželis svyruonėlis
Pats amžius verkdams, man supras,
Jei tik prakalbins tas paukštelis,
Kurs savo lizdo nebatras.

Taip posmuose išryškėja gamtos ir žmogaus būties paralelė. Tavo dainų subjektas kaip liaudies dainose jaučiasi našlaitėlis, jam padėti gali tik paslaptingas pagalbininkas – paukštužėlis, sakalėlis – tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus:

Paukštužėliai, lėkit, lėkit,
Ant dangiško skliausmo.
Tėtušėliams iščiulbėkit
Mano širdies skausmą. 

Pasakykit, paukštužėliai,
Mano tėvužėliams,
Kaip ant žemės žemužėlės
Sunku našlaitėliams.

Didžioji dalis Tavo eilėraščių persmelkti minorine gaida, ilgesiu, skundu dėl vienatvės, vienužio dalios, rauda: „Ilgu ilgu man ant svieto…“ Sunku poetui vienam keliauti (tuo skundėsi ir Maironis), o dar reikia dangų žemėje atverti ganomoms avelėms, paguosti visus vargo paukštelius, uždegti viltį ir tikėjimą jų širdyse.

Tau, Dievo tarne, buvo skirta gydyti kitų sielas, traukti juos iš vargo vakarienės. Valdžios pats ne kartą buvai užkištas į Dievo paskvernę, matei dangumi klotus varguolių stogus, kėlei parapijiečius, stiprinai juos dvasiškai, ironizavai jų ydas, traukei iš purvo, rodei kelią į meilę, šviesą ir tiesą… Grūmeisi su carine valdžia dėl leidimų bažnyčiai statyti Laižuvoje. Gelbėjai knygnešius ir padėjai jiems platinti lietuvišką spausdintą žodį, pats slėpei knygeles už šventųjų paveikslų. Sakei, kad svarbiausia vertybė – meilė Tėvynei:

Oi Lietuva, tu mieliausia
Mūsų motinėlė.

O pats buvai vargo bitė, vičvienaitis šiame pasaulyje (broliai siekė garbės ir naudos, o ne Tavo kūrybos sklaidos, tavo sielos supratimo). Dievas Tave pasišaukė po sunkios ligos. Ir Maironis, ir Tu dvejojai dėl savo kūrybinio išlikimo. Maironis pats išleido „Pavasario  balsus“ ir dar pakartojo, o Tavo ranka prirašytą sąsiuvinėlį po laidotuvių išsivežė iš Varšuvos atvykęs profesorius Adomas Jačinauskas, dalį tekstų pasičiupo brolis Vincentas ir, gelbėdamas Tavo gerą vardą, sudegino.

Bet, kai po daugiau kaip 150 metų nuo jų parašymo Tavo dainas dainuoja toks scenos bardas kaip Vytautas Kernagis ir kiti, vadinasi, Tavo kūryba gyva, ji skamba scenose, ji klausoma, ja žavimasi ir ji dar ilgai gyvens.

Su meile – Irena

Rokiškis

2021 m. rugsėjis


Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Poetai į pensiją neišeina
  2. O. Voverienė. Laimingas, gimęs su lyrine pasaulėjauta ir meile literatūrai
  3. O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951)
  4. T. Dirgėla. Ir vėtytas, ir mėtytas Antanas Strazdas-Strazdelis
  5. T. Dirgėla. Lietuvybės puoselėtojas Motiejus Valančius
  6. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  7. O. Voverienė. Tautinis romantizmas mokslininko poezijoje
  8. O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines
  9. 2013 metais minime Bernardo Brazdžionio 106-ąsias gimimo metines
  10. Iš tikrųjų puolamas ne Poetas
  11. Mirė rašytojas Tomas Arūnas Rudokas
  12. Vyks tarptautinė konferencija, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms
  13. Mirė poetas Vytautas Vilimas Skripka (eilėraščiai)
  14. Kauniečiui Donaldui Kajokui paskirtas Baltijos Asamblėjos apdovanojimas
  15. Parengta virtuali paroda „Leonardas Gutauskas: Miškų šešėliai, daiktų šnabždesiai…“
  16. Šimulyno grafikos darbų paroda kviečia į Veliuoną
  17. D. Apalianskienė. Revizoriai be portfelių?
  18. Seimas 2017-uosius paskelbė Kazio Bradūno metais
  19. Justino Marcinkevičiaus apvienyti
  20. Poetui Algimantui Baltakiui – 90 metų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Poezijos pavasaris 2022 | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Poezijos pavasaris 2022“ Kaune: nuo karo Ukrainoje iki „Vėjo džiazo“

2022 05 08
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Algimantas Baltakis | Alkas.lt nuotr.

Mirė garsus Lietuvos dainius – Algimantas Baltakis

2022 03 13
Šlovė Ukrainai! | Alkas.lt nuotr.

L. Milčius. Šlovė didvyriams!

2022 03 01
Vilniuje prasideda naujas renginių ciklas „Poetinis Užupis“

Vilniuje prasideda naujas renginių ciklas „Poetinis Užupis“

2022 03 01
Paroda, skirta akademikui Tadui Ivanauskui atminti

Paroda, skirta akademikui Tadui Ivanauskui atminti

2022 02 10
Matildos Olkinaitės kūrybos rinktinė – tarp geriausių pasaulyje dizaino darbų

Matildos Olkinaitės kūrybos rinktinė – tarp geriausių pasaulyje dizaino darbų

2022 01 21
Mirė poetas, prozininkas ir vertėjas Ramūnas Kasparavičius

Mirė poetas, prozininkas ir vertėjas Ramūnas Kasparavičius

2022 01 18
Romas Gudaitis | Asmeninė nuotr.

Nepriklausomybės Akto signataras, sąjūdininkas, prozininkas Romas Gudaitis švenčia 80-metį

2021 12 08
genocid.lt nuotr.

N. Pipiras. Kunigas Bronius Laurinavičius: Tiesos skambesio vedamas

2021 11 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

2022 05 25
Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
Lietuvoje

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

2022 05 25
Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Burtis į kooperatyvus bus lengviau

2022 05 25
Lietuvos kariai | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

2022 05 25
Vėl keičiasi žvejybos taisyklės
Gamta ir žmogus

Žvejams mėgėjams įsigaliojo ne viena naujovė

2022 05 25
Pabėgėliai, Stepanatakertas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Rūpestis pabėgėliais bus patikėtas naujai įstaigai

2022 05 25
Medžioklės taryboje – daugiau visuomenės atstovų
Lietuvoje

Medžiotojams – privalomas draudimas

2022 05 25
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Lietuvoje

Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo

2022 05 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dar: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Perlaidoti palaikai apie 15 patriotiškumo metų: „Misija Sibiras“ stabdo veiklą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
  • Burtis į kooperatyvus bus lengviau
  • Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 645; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 517; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 276; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 260; komentarų: 7
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 244; komentarų: 0
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 242; komentarų: 12

Kiti Straipsniai

„Poezijos pavasaris 2022“ Kaune: nuo karo Ukrainoje iki „Vėjo džiazo“

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 08
0
Poezijos pavasaris 2022 | Alkas.lt ekrano nuotr.

Šiemet, po dviejų pandemijos metų, 58-oji tarptautinė šventė „Poezijos pavasaris 2022“  grįžta įprastu laiku – kaip ir anksčiau, ji vyks...

Skaityti toliau

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

by daiva
2022 05 07
0
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinantį...

Skaityti toliau

Mirė garsus Lietuvos dainius – Algimantas Baltakis

by Jonas Vaiškūnas
2022 03 13
7
Algimantas Baltakis | Alkas.lt nuotr.

Kovo 13 d. eidamas 93-iuosius metus mirė poetas, literatūros kritikas Algimantas Baltakis. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1955 m....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Dar: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Perlaidoti palaikai apie 15 patriotiškumo metų: „Misija Sibiras“ stabdo veiklą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Rimgaudas apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

Kitas straipsnis
Pexels.com nuotr.

Prasta derliaus kokybė – iššūkis gamintojams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai