Poetas Vladas Braziūnas, rankose jau laikantis pirmąją savo sudarytą eilėraščių rinktinę „Laiko pralandos“, sako, kad laikas iš tiesų yra vienintelė vieta gyventi. Rinktinę išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Pasak poeto, laikas iš tiesų yra vienintelė vieta gyventi ir nieko neįmanu surinkti iš ateities. “Net iš dabarties. Rinktinę teko rinkti iš septynių savo gyvenimo ir penkių kūrybos dešimtmečių. Nėr čia nė dviejų šimtų eilėraščių, kitaip sakant, nė po keturis iš kiekvienų metų. Ne iš visų ėmiau, ne iš visų po lygiai. Ne visus tos vietos užkaborius eilėraščių atmintis bepasiekia. Stengėsi ta mano atmintis, individuali ir kolektyvinė, gal archetipinė, gyvenimo eilėraščius pakalbint ir išklausyti, išgirsti ir išgyventi.“
Braziūnas (gim. 1952 m.) – poetas, eseistas, vertėjas, fotografas, 51-ojo tarptautinio literatūrinio festivalio „Poezijos pavasaris“ ir Nacionalinės premijos laureatas, apdovanotas Baltijos Asamblėjos premija (2017), daugeliu literatūrinių premijų.
Kaip prisipažįsta pats poetas, per pusę amžiaus kūrybinio gyvenimo jis „vis dar įsigudrina debiutuoti“. Sunku būtų patikėti, bet autorius, 2022-ųjų pradžioje atšventęs 70-metį, sukūręs geras dvi dešimtis eilėraščių rinkinių, – pirmą kartą sudarė savo eilėraščių rinktinę. Tiesa, viena jo rinktinė jau yra, bet ji akademinė, sudaryta literatūros mokslininkės Elenos Baliutytės, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista jau seniai, 2007-aisiais. Taigi rinktinę, kurią, kaip įprasta, sudarytų pats autorius, V. Braziūnas parengė pirmąsyk. Tad galima sakyti – debiutuoja.
Debiutantas, savo rinktinę vadinantis kelione ir daugiabalsiu, bet darniu pokalbiu, norėtų išvengti rinktinės kaip vien formalios chronologinės eilėraščių išklotinės. Stilistikos, nuotaikų, pagaliau „tematikos“ gijos, banguojančios per dešimtmečius, rinktinės pynėje lyg pradingstančios, bet ir vėl išnyrančios, – toks gal būtų šios neformalios autorinės rinktinės vietovaizdis, skaitytojui kartais atpažįstamas kaip „braziūniškas“, kartais tik numanomas, kartais ir visai netikėtas, kaip tai „Svaliai neriant į Nerį“.
Lietuvoje V. Braziūno kūryba publikuojama kultūrinėje spaudoje, almanachuose, antologijose ir kt. Poezija taip pat versta (spausdinta knygomis bei antologijose, almanachuose, periodikoje) į albanų, armėnų, anglų, baltarusių, bosnių, bulgarų, gruzinų, hebrajų, ispanų, italų, japonų, kinų, kroatų, latvių (ir latgalių), lenkų, makedonų, prancūzų, retotomanų, rumunų, rusų, slovakų, slovėnų, švedų, turkų, ukrainų, vokiečių (ir Berno vokiečių) ir kitas kalbas.
Poetas bendradarbiauja su kompozitoriais, yra parašęs kelias dešimtis dainų, roko oratoriją, veiksmo operą vaikams, kantatų, oratorijų ir kitų žanrų kūrinių.
Knygos „Laiko pralandos“ išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Knygą, net su autoriaus autografu, galima rasti Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos knygynėlyje ir el. parduotuvėje. Rinktinė jau pakeliui į šalies knygynus. Spalvingas V. Braziūno poezijos rinktinės pristatymas visuomenei planuojamas jau rugsėjį.
