Kovo 4 d., 17 val., Signatarų namų salėje vyks Vytauto Budvyčio knygos „Jonas Basanavičius. Gyvenimas ir veikla Vilniuje 1905 metų rugpjūtis – 1907 metų kovas“ sutiktuvės.
Tyrinėdami neišsemiamą iškiliojo gydytojo, lituanisto ir valstybės kūrėjo biografiją, kiekvienos kartos tyrėjai randa naujų įdomių dalykų. Šios knygos autorius sutelkė žvilgsnį į audringą ir nepaprastai įdomų laikotarpį. Lietuvos pasiilgęs, daugybę vertingų idėjų sukaupęs, J. Basanavičius parvyko į Skaityti toliau
Balandžio 15 d. 18 val. (Šv. Ignoto g. 16 / Dominikonų g. 10) Vilniečių ainių klubo valdyba kviečia į atminimo lentos, skirtos Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto 100-mečiui paminėti, atidengimo iškilmes. Lentoje įrašyti žodžiai: „Šiame name 1919-1931 m. dirbo Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas – Vilniaus krašto lietuvių veiklos centras“.
1918 m. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, Vilnių valdė dar nepasitraukę ar atėję nauji šeimininkai. Vyriausybė dar nebuvo susiformavusi, todėl 1919.04.22 Skaityti toliau
Letuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu. Vydūnas, 1922
Tai mūsų mąstytojo ir pranašo žodžiai, parašyti beveik prieš šimtą metų, tuometiniam lietuvių laikraštyje „Darbymetis“ (1922, Nr. 5, p. 53-55). Skaityti toliau
Prieš 100 metų, vasario 8-ąją, brėkštant, Kėdainių krašte, Taučiūnų lauke, į žemę krito pirmieji savanorio, kovojusio už Lietuvos nepriklausomybę, kraujo lašai. Tai – Kėdainių krašto artojo sūnus Povilas Lukšys. Jis, kovodamas už Lietuvą, krauju nudažė baltą sniegą. Prieš nulenkiant galvas prie jo kapo Kėdainių savanorių kapinėse, reikėtų prisiminti, kas jį paskatino šaltą žiemos dieną, palikus šiltą tėvų, brolių ir seserų gryčią, išeiti į nežinią, į žūtį. Pagerbkime lietuviškąjį kaimą – šiaudinę pastogę, iš kurios išriedėjo naujoji lietuviškoji inteligentija, knygnešiai, kurių galvose nuolat ruseno žodis Lietuva. Skaityti toliau
Vasario 16-osios išvakarėse sostinės Jono Basanavičiaus progimnazijoje didžiulė šventė – daugiau nei dešimtmetį iki tol Filharmonijoje stovėjusi bronzinė signataro J. Basanavičiaus skulptūra iškilmingai atidengta progimnazijos fojė. Praėjusių metų pabaigoje miesto Tarybai pritarus, ji padovanota dr. Jono Basanavičiaus progimnazijai po to, kai aikštėje priešais Filharmoniją buvo atidengta naujoji skulptūra tautos patriarchui. Mokyklos bendruomenė įsitikinusi, kad skulptūra progimnazijoje kurs palankesnę emocinę aplinką, papuoš edukacinę erdvę. Skaityti toliau
Lietuva – didvyrių žemė, – skelbia mūsų tautos himnas. Istorikai tvirtina, jog Lietuva viduramžyje laisva išlikusi ir sukūrusi plačią valstybę tuo, kad turėjusi gerų vadų. Tai ir dabar reikia taip mūsų tautai tvarkytis, kad išaugtų jai visa eilė vadų visoms gyvenimo sritims.
Antanas Smetona, 1933.
Antanas Smetona, dar studijuodamas Sankt Peterburgo universitete teisės mokslus, įsijungė į nelegalią lietuvių studentų veiklą, priklausė slaptai studentų draugijai, Skaityti toliau
Vasario 9 d., penktadienį, Seime, rengiama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta apskritojo stalo diskusija – „Vieni iš daugelio: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų indėlis kuriant Lietuvos Respubliką“.
Renginys vyks Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai), pradžia – 11 val.
Diskusijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Skaityti toliau
Lietuva. Vilnius. Naujamiesčio seniūnija ir joje esantis Pamėnkalnis arba kitaip – Tauro kalnas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste ši vieta galimai turėtų įgauti ypatingą reikšmę, mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus. Idėjos iniciatorius, vienas iš Tautos tėvų, dr. Jonas Basanavičius, kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kazys Grinius ir kt., už žmonių suaukotus pinigus ant Tauro kalno 1911–1913 m. įgijo žemės sklypą, kuriame numatė vystyti šį projektą.
Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Tauta vis dar neturi savo namų Vilniuje. 1964-aisiais istorinėje vietoje vietoj Tautos namų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai, Skaityti toliau
Spalio 27 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, vyks popietė dailininkų ir poetų atminimui. Renginio metu bus pristatyta vieno iš svarbiausių medalių kūrėjų Lietuvoje ir poeto, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto prof. Petro Gintalo kūrybos knyga „Petras Gintalas – medalio žmogus“, VDA leidyklos išleista 2016 m. Dalyvaus dailininkai prof. Petras Gintalas, Gvidas Latakas, poetai Ona Jautakė ir Danielius Milašauskas, Petro Gintalo kūrybai skirtos knygos teksto autorė menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė, menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė. Skaityti toliau
Spalio 19 d. sukako 105-eri, kai 1912 metais Marijampolio kaime, Vilniaus rajone, gimė, Pirmosios lietuvių – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos absolventas – alumnas, onkologinės chirurgijos pradininkas, habilituotas medicinos daktaras, profesorius Petras Norkūnas. Lapkričio 26 d. minėsime pirmąsias profesoriaus mirties metines.
1934 m. Petras Norkūnas baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Viniuje. 1934–1939 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, tačiau kaip pats teigė: „Pamačiau kunigų gyvenimą ir mane tai sukrėtė, todėl nuo šventimų susilaikiau“. 1939 metais, Vilnių prijungus prie Lietuvos, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, Skaityti toliau
Rugpjūčio 31 d., ketvirtadienį, 17 val., Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“. Parodoje pagerbiamas simbolinis skaičius – 100 iškiliausių asmenybių – politikų, mokslininkų, rašytojų, menininkų, dvasininkų, kurie ne tik puoselėjo Lietuvos valstybingumo ir laisvės idėjas, bet ir kovojo už jas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.
„2018 metais Lietuva kartu su kitomis valstybėmis – Estija, Latvija Baltarusija, Lenkija, Ukraina, Čekija, Slovakija, Skaityti toliau
Rugpjūčio 2 d. Vyriausybė, įgyvendindama pernai rudenį Seimo priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas, nutarė steigti nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją ir naikinti anksčiau teiktą valstybinę to paties vardo premiją.
Ši premija kasmet skiriama asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vyriausybės nutarimui premijos dydis prilygs kitų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų dydžiui ir sieks 800 BSI (800 x 38 eur – 30 400 eur), nors kol kas tėra 500 BSI, tai yra 500 x 38 eur – 19 000 eur. Skaityti toliau
Birželio 14 d. 15 val. Vytauto Didžiojo gimnazijoje lankysis, specialiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą atvykusi 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro profesoriaus akademiko Mykolo Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė Leon, atstovaujanti ir prof. bibliografą Vaclovą ir prof. Viktorą Biržiškas.
Garbinga viešnia atvyksta į savo senelio įkurtą gimnaziją, su dviems kilniais tikslais. Pirmasis, aptarti, kaip greičiau ir tikslingiau įvykdyti senelių ir jo brolių Skaityti toliau
Sostinės savivaldybė viešo atviro konkurso būdu atsirinko meninį sumanymą dr. Jono Basanavičiaus paminklui. Konkursą laimėjusio pasiūlymo autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Gediminas Piekuras, Algirdas Rasimavičius. Autoriai siekė išraiškingai įprasminti Jono Basanavičiaus asmenybę, charakterį, jo ryžtą, valią ir dvasingumą, anuometines politines peripetijas, todėl pasirinko klasikinį portretinį figūrinį sprendimą su stipriu vidiniu judesiu, rašoma pranešime spaudai.
Paminklo kompozicijos pagrindą sudaro bronzinė figūra ant granitinio kubo, Skaityti toliau
Vasario 15 d., trečiadienį, 16 val. Trakų salos pilies vakarinių kazematų 16-oje salėje vyks parodos „Vasario 16-oji. Jonas Basanavičius“ atidarymas. Šventę rengia Trakų istorijos muziejus ir kviečia paminėti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo dieną bei žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, tautos patriarcho, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko ir gydytojo Jono Basanavičiaus (1851–1927) 90-ąsias mirties metines. Skaityti toliau
Lietuvos ambasada Čekijoje kartu su lituanistine mokykla Prahoje „Debesynas“ vasario 11 dieną surengė įspūdingą ir nuotaikingą Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių minėjimą. Name, kuriame 1883–1884 m. metais gyveno mūsų tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius, atgijo XX a. pradžios dvasia: autentiškais šio laikmečio kostiumais pasipuošę ambasados darbuotojai ir „Debesyno“ mokytojai kvietė į šventę susirinkusius lietuvių bendruomenės narius, Lietuvos draugus ir Prahos Vinohradų rajono gyventojus įsiamžinti „šimtmečio senumo“ nuotraukose ambasados įrengtoje foto studijoje, pasivaišinti lietuviškomis gėrybėmis. Skaityti toliau
2015 metais Vyriausybei duotą pažadą padovanoti Vilniui paminklą Jonui Basanavičiui koncernas „MG Baltic“ išpildė kiek kitaip nei tikėjosi. Šiandien, pagal 1926 m. skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus eskizinį modelį sukurta Nepriklausomybės patriarcho 51 centimetro bronzos skulptūra, buvo neatlygintinai perduota sostinėje veikiantiems Signatarų namams. Sėdinčio J. Basanavičiaus skulptūrai surasta vieta šalia patriarcho darbo stalo jam skirtame muziejaus kambaryje. Skaityti toliau
Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.
Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.
Sausio 13 – vasario 16 dienomis galima apsilankyti Vilniaus rotušėje (Kamerinėje salėje, 2 a.) ir pamatyti paminklo dr. Jonui Basanavičiui ir aikštės sutvarkymo idėjų konkurso parodą.
Sukurti paminklą ir sutvarkyti aikštę, skirtą dr. Jonui Basanavičiui įamžinti, ryžosi 16 skulptorių ir architektų pajėgos – tiek darbų, kurie šiuo metu jau vertinami Ekspertų komisijos, pateikta Vilniaus savivaldybės paskelbtame viešame konkurse.
Tai yra pats atviriausias viešas konkursas, kurios sąlygos buvo parengtos įsiklausius į visuomenės nuomonę, bendradarbiaujant su Dailininkų ir Architektų sąjungos Skaityti toliau
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima apibendrinti taip:
Nors daktaras Jonas Basanavičius dirbo Bulgarijos kurortuose, jis pagrįstai gali būti laikomas ir pirmuoju Lietuvos kurortologu.
Dr. Vytautas Meška
Baigiantis jubiliejiniams Birštono kurorto metams pasitinkame lietuvių tautos patriarcho, 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvių mokslo draugijos įkūrėjo, daktaro Jono Basanavičiaus (1851-1927) gimimo 165-ąsias metines. Šį didį žmogų dažniausiai prisimename ir minime kaip tautos savimonės žadintoją ir Lietuvos valstybės kūrėją, Skaityti toliau
Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė ilgai lauktą konkursą sukurti ir pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Atvirame konkurse ji pakvietė dalyvauti kūrėjų (architektų, skulptorių) komandas, įmones ar apsijungusias jų grupes. Konkursinius darbus vertins mišri įvairių sričių ekspertų komisija.
Vertins mišri specialistų komisija Skaityti toliau
Tokio konkurso sostinės savivaldybė dar nebuvo skelbusi – sukurti ir pastatyti paminklą Dr. Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos kviečiamos geriausios skulptorių ir architektų pajėgos, ir tai bus pats atviriausias viešas konkursas, pagaliau užbaigsiantis dešimtmečius trukusias diskusijas dėl paminklo vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų. Nuo šiol prasideda realūs darbai, kad minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Vilnius pagaliau sukviestų visus į sutvarkytą Filharmonijos aikštę Skaityti toliau
Gegužės 14–15 dienomis Burbiškio dvare Radviliškio rajone vyko 16-oji Tulpių žydėjimo šventė „Tulpių pasaka“. Jau šešioliktą kartą Burbiškio dvaras džiugino lankytojus žydinčių tulpių žiedais, gera nuotaika ir atnaujintais dvaro pastatais, pagražėjusiu parku ir romantiškais pasivaikščiojimų takais.
Šiais metais pirmą kartą šventė truko dvi dienas: pirmoji buvo tradicinė – su pramogomis ir Lietuvos atlikėjų koncertais, Skaityti toliau
Vasario 24 dieną vykusiame Vilniaus miesto Tarybos posėdyje pristatytas pasiūlymas – kur Vilniuje turėtų būti statomas paminklas Dr. Jonui Basanavičiui. Mero R. Šimašiaus pavedimu savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Tarybai argumentuotus pasiūlymus dėl tinkamiausios paminklui vietos parinkimo ir darbų grafiko sudarymo. Atsižvelgusi į diskusijose dalyvavusių vilniečių, Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos atstovų argumentus, darbo grupė pasiūlė paminklą Dr. Jonui Basanavičiui Skaityti toliau
Spalio 29 d. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė įsakymą, kuriuo sudaroma komisija, nagrinėsianti klausimus, susijusius su Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo 2015-2020 metų plano priemonės „pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui Vilniuje“ įgyvendinimu.
„Mums svarbu numatyti, kad vienas svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės siekėjų būtų įamžintas tinkamai, kaip dera iškiliai asmenybei. Todėl šis klausimas bus sprendžiamas sudarant atskirą, kompetentingą tarpžinybinę komisiją. Už šios priemonės įgyvendinimą atsakinga Kultūros ministerija, todėl mes kartu su komisija ir kviestiniais ekspertais viešai ir skaidriai spręsime, kaip tinkamai įamžinti Joną Basanavičių. Jis nusipelnė daugiau nei būti Skaityti toliau
Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo kritikų, kuriems nekritiškai sekant pačia naiviausia („popsine“) kosmopolitizmo mada, „atsiveria akys“ ir jie pasiryžta „pasakyti tiesą“.
O toji tiesa, pasirodo, reiškia pastangas susidoroti su tarpukario Lietuvoje dominavusiais tautiškumo „mitais“ ir su tais sovietinių laikų meno kūrėjais, kurie sugebėjo ne tik išgyventi Lietuvoje, bet ir palikti visuotinai žinomus veikalus, stiprinusius žmonių dvasines galias ir išgyvenimo viltis, ugdžiusius pasitikėjimą tautos gyvybingumu, padėjusius Lietuvos žmonėms išsaugoti pagarbą gimtajam kraštui, istorijai ir jos iškiliausioms asmenybėms bei atlaikyti nuolat užgriūvančias represijas. Skaityti toliau
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su vilniečiais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis viešai aptarusi galimas paminklo dr. Jonui Basanavičiui pastatymo vietas Vilniuje, šiandien pateikė savo galutinę poziciją Vyriausybės kancleriui ir Kultūros ministerijai. Atsižvelgus į estetinę, socialinę, ekonominę vertes ir galimybes suspėti laiku pastatyti paminklą, pasiūlyta tinkamiausia vieta Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui įamžinti – aikštė priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kur 1905 metais įvyko Didysis Vilniaus Seimas, rašoma pranešime spaudai.
Skaityti toliau
Balandžio 2 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Pavasario švenčių papročiai ir simboliai“. Čia pristatomi patys seniausi muziejuje saugomi Velykų margučiai ir verbos, rinkti dar dr. Jono Basanavičiaus.
Parodoje rodomi pavasario švenčių ženklai – margučiai ir verbos. Marginimo tradicijos gyvybingumą atspindi 600 margučių iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos. Skaityti toliau
Spalio 31 d. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai lankysis Antakalnio memoriale, kur tylos minute pagerbs žuvusiųjų Lietuvos laisvės gynėjų atminimą. Vėliau kariai lankys pirmojo atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko ir Lietuvos poeto, dramaturgo, vertėjo ir visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus kapus. Rasų kapinėse kariai padės gėlių prie tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus ir M. K. Čiurlionio kapų ir prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Skaityti toliau
