Sostinės savivaldybė viešo atviro konkurso būdu atsirinko meninį sumanymą dr. Jono Basanavičiaus paminklui. Konkursą laimėjusio pasiūlymo autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Gediminas Piekuras, Algirdas Rasimavičius. Autoriai siekė išraiškingai įprasminti Jono Basanavičiaus asmenybę, charakterį, jo ryžtą, valią ir dvasingumą, anuometines politines peripetijas, todėl pasirinko klasikinį portretinį figūrinį sprendimą su stipriu vidiniu judesiu, rašoma pranešime spaudai.
Paminklo kompozicijos pagrindą sudaro bronzinė figūra ant granitinio kubo, stovinčio ant apvalios granitinės formos, kuri apjungs ir subalansuos netaisyklingo pavidalo aikštę, sukurs darnų architektūrinį ansamblį su greta esančiais pastatais. Ant kubo priekinės plokštumos – užrašas bronzinėmis raidėmis – JONAS BASANAVIČIUS.
Paminklas bus atgręžtas į Didžiąją gatvę. Aikštės priešais Filharmoniją privalumas – pro ją driekiasi pagrindinis pėsčiųjų ir turistų srautas link Aušros Vartų, todėl paminklas bus matomas ir nuolat lankomas.
Pasak komisijai pirmininkavusio Lietuvos dailininkų sąjungos nario, skulptoriaus prof. Gedimino Karaliaus, pasirinktas darbas geriausiai tiko aikštei, tačiau jį dar galima tobulinti toliau, siekiant brandaus darbo.
Antrąją vietą konkurse laimėjo UAB „Studija2a“ pristatyta idėja „J. Basanavičius – vėliavnešys“, trečiąją – UAB „Vilniaus architektūros studijos“ skulptūra „Lietuva – Lietus – Basanavičius“. Ketvirtosios vietos prizininkai – dr. Jono Basanavičiaus paminklo idėjos autoriai Gintautas Jonkus, Petras Grecevičius, Edmundas Andrijauskas, Jonas Abromas, penktosios vietos – UAB „Klaipėdos komprojektas“ pristatyta idėja „Aušros bokštas“.
Penkiems projekto konkurso prizininkams bus skirtos piniginės premijos: pirmosios vietos laimėtojui – 5 tūkst. Eur, antrosios – 4 tūkst. Eur; trečiosios – 3 tūkst. Eur, dvi paskatinamosios premijos po 2 500 Eur – ketvirtos ir penktos vietų laimėtojams.
Šis konkursas, paskelbus jo dalyvių darbus, sulaukė itin daug kritikos ir net pašaipų. Meno ekspertų organizacijos – Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija, Lietuvos dailės istorikų draugija, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga ir Modernaus meno centras, išplatino viešą pareiškimą, kuriame ne viena dešimtis meno ir kultūros žmonių išsakė savo nuomonę, kad paminklo konkurse kai kurie projektai Joną Basanavičių greičiau paniekina, nei įamžina jo atminimą.
Šių organizacijų atstovai kvietė J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo konkurso organizatorius ir žiuri pripažinti, kad meniniu požiūriu konkursas nepavyko ir nė vienam iš pristatytų prieš savaitę darbų neskirti premijos. Tačiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius į tai atsakė, kad vienas iš konkursui pasiūlytų paminklų tikrai bus pastatytas aikštėje priešais Nacionalinę filharmoniją.
Jeigu lazda būtų krivulės formos, tas priduotų nacionlinio atspalvio ir dvasingumo. Dabar iš lazdos gaunasi per daug klasikinio senuko vaizdo. Krivule neturėtų būti remiamasi, o ji stovėtų tarsi rankos prilaikoma ir ne visiškai šone bei šiek tiek priekyje.
Vis dėlto vieta paminklui prie filharmonijos yra per didelis Basanavičiaus kaip atgimimo vedlio nugrūdimas į senovę. Puikiausiai paminklas pagal formą tiktų ir Odminių skvere Gedimino pr. pradžioje, juolab, kad toji vieta labiau derėtų figūrai su stipriu vidiniu judesiu.
Paminklas Basanavičiui dera centrinėje prospekto dalyje tarp Valdovų rūmų ir Seimo rūmų, kur įprasmintų Lietuvos valstybingumo raidą bei Laisvės aušrą XX a. pradžioje. Jis žvelgdamas į ateitį ir puoselėdamas auštančią laisvės šviesą regėjo tai, kas kitiems ir šiandien dar uždengta. Valstybės atgimimo patriarcho, tautos dvasinių įdėjų ir Lietuvos mokslo titanui visai netinka lazda, netinka ir paminklo pjedestalui dėžė. Piliakalnių dvasios gaivintojas turi stovėti ant aikštėje sukurto bronzinio pilkalnio.