Žymos archyvas: Arvydas Guogis

A. Guogis. Švedijos vyriausybės sudarymas – ne už kalnų (4)

Švedijos vyriausybės sudarymas – ne už kalnų | Pixabay nuotr.

Pačioje rugsėjo pradžioje, Švedijoje, įvyko riksdago (parlamento) rinkimai. Nežymia persvara juos laimėjo centro-kairės koalicija, susidedanti iš socialdemokratų, kairiųjų ir žaliųjų. Vienu mandatu mažiau riksdage turi centro-dešinės aljansas, susidedantis iš keturių partijų atstovų – moderatų, liberalų, centristų ir krikščionių demokratų. Atrodo, lyg ir aišku kas turėtų sudaryti vyriausybę. Bet ne viskas šį kartą taip paprasta. Socialdemokratų lyderis Stefanas Lofvena, po silpnesnio nei anksčiau savo partijos pasirodymo riksdago rinkimuose, buvo atstatydintas. O dešiniųjų lyderiui Ulfui Kristersonui irgi nepavyko suformuoti vyriausybės. Skaityti toliau

A. Guogis, A.V. Rakšnys. Apie vartojimą, vartotojiškumą ir postmodernizmą (14)

Arvydas Guogis ir Adomas Vincas Rakšnys | asmeninė nuotr.

Vartojimas ir vartotojiškumas – labai susiję, tačiau netapatūs dalykai. Ar jie neprieštarauja vienas kitam? Kaip keičiasi jų raiška istoriškai, kas jiems buvo būdinga modernistiniame laikotarpyje ir kas yra būdinga dabar, kai didžioji pasaulio dalis gyvena postmodernistinės kultūros sąlygomis?

Didelis vartojimas, o tuo labiau vartotojiškumas niekada nebuvo būdingas Rytų despotijoms arba totalitariniams režimams. Tačiau apie masinį vartojimo išaugimą iš esmės prabilta tik pokarinėse Vakarų gerovės valstybėse Skaityti toliau

A. Guogis. Ar kada bus galima pasitikėti administravimu? (2)

Arvydas Guogis | asmeninė nuotr.

Ar skaitytojams ką nors sako terminai „naujoji viešoji vadyba“ ir „naujasis viešasis valdymas“? Paprasčiausiai skaitytojui gali atrodyti, kad tai – „nauja vadyba (naujas valdymas)“ Tuo labiau nežinantis skaitytojas nematys skirtumo tarp naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo. O teorija ir praktinė reikšmė čia pasižymi nemažais skirtumais.

Naujoji viešoji vadyba – tai privačių verslo metodų taikymas viešajame administravime. Kuri turi savo principus – tokius, kaip orientaciją į rezultatus, orientaciją į klientą, konkurenciją, kiekybinių rodiklių absoliutinimą. Ir turi savo konkrečius įgyvendinimo metodus – vieno langelio metodą, Skaityti toliau

A. Guogis. Gyventi pagal „įformintas vizijas“ (4)

K.K. Šiaulyčio pieš.

Šiuolaikinių savižudybių, moralinio nuopolio, netikėjimo ir netikrumo priežastys Rytų Europoje ir Lietuvoje, manau slypi dar ir tame, kad mes dažnai ne tik nežinome ko norime ir nežinome kur einame, bet ir nesistengiame to žinojimo suformuluoti. O jeigu jau kartais suformuluojame, tai – juo sekti. Didžiule Lietuvos bėda įvardinčiau normatyvinių modelių politikoje, ekonomikoje ir moksle stygių ir sekimo jais trūkumą. Normatyvinis modelis, arba „įforminta vizija“, reikalinga ne tik dėl aiškaus tikslo turėjimo, bet ir dėl palengvinimo to tikslo siekiant, kai numatomos konkrečios įgyvendinimo priemonės. Skaityti toliau

A.Guogis. Ekonominė krizė ir Rytų Europos politikų nenoras rūpintis socialine apsauga (0)

Arvydas Guogis

XXI amžiaus pradžia pasauliui iškėlė naujus ir sudėtingesnius ekonominius-socialinius iššūkius. Jeigu kylančių ekonomikų šalys, kaip BRIC valstybės, dalis Rytų Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, rodė aiškius ekonomikos kilimo ženklus, o kartais imdavosi spręsti ir nuo anksčiau susikaupusias socialines problemas, tai senosios Vakarų šalių ekonomikos, pirmoje dešimtmečio pusėje demonstravusios gerą ekonominį augimą, kuris buvo skatinamas informacinių technologijų ir paslaugų revoliucijos, 2008 m. papuolė į gilią krizę. Vėlesni 2009–2013 metai nerodė Vakaruose didesnio ekonominio atsigavimo, ypač bloga padėtis buvo Vakarų Europoje, o išskirtinai situacija pablogėjo Pietų Europos valstybėse. Skaityti toliau

A. Guogis. Apie formalią, bet ne realią demokratiją Lietuvoje (1)

Arvydas Guogis

Esminis demokratijos klausimas yra, ar valdžios institucijos paiso bendruomenių ir gyventojų interesų, atsižvelgia į juos ir suderina savo sprendimus, prieš tai sąžiningai pasidalinusios visa turima ir reikalinga tokiems sprendimams informacija, ar, atvirkščiai, valdžios institucijos dėl joms tiesiogiai naudingų ar konkrečių verslo įmonių interesų slepia informaciją ir nesidalina ja iki pat sprendimų priėmimo tam, kad galima būtų priimti daugumai gyventojų ir ištisoms bendruomenės nenaudingus sprendimus. Ši valdžios viešos informacijos asimetrijos problema yra kertinė valdymo ir demokratijos problema šiame globaliame, bet kartu ir labai fragmentuotame pasaulyje, Skaityti toliau