Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Guogis, A.V. Rakšnys. Apie vartojimą, vartotojiškumą ir postmodernizmą

Arvydas Guogis, Adomas Vincas Rakšnys, www.alkas.lt
2014-10-17 08:30:31
14
Arvydas Guogis ir Adomas Vincas Rakšnys | asmeninė nuotr.

Arvydas Guogis ir Adomas Vincas Rakšnys | asmeninė nuotr.

Vartojimas ir vartotojiškumas – labai susiję, tačiau netapatūs dalykai. Ar jie neprieštarauja vienas kitam? Kaip keičiasi jų raiška istoriškai, kas jiems buvo būdinga modernistiniame laikotarpyje ir kas yra būdinga dabar, kai didžioji pasaulio dalis gyvena postmodernistinės kultūros sąlygomis?

Didelis vartojimas, o tuo labiau vartotojiškumas niekada nebuvo būdingas Rytų despotijoms arba totalitariniams režimams. Tačiau apie masinį vartojimo išaugimą iš esmės prabilta tik pokarinėse Vakarų gerovės valstybėse – tada, kai vidutinės klasės pasiekė tokį pajamų lygį, kuris leido įsitvirtinti ir vartotojiškoms tendencijoms.

Fromiškojo klausimo „Turėti ar būti?“ iškėlimas įvyko stipriausiame modernistinio etapo taške, kai tradicinės ūkio šakos – pramonė ir žemės ūkis pasiekė labai aukštą išsivystymą. Galima teigti, kad vėlesnis – neoliberalizmo ir globalizacijos laikotarpis, kurį galima datuoti nuo 9-ojo – 10-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečių, pasižymėjo jau kitokia ūkio struktūra, o būtent – paslaugų, tame tarpe – greitai augančių finansinių paslaugų dominavimo tendencijomis, kai klausimai apie „būtį“ iškildavo tik postmodernistiniu rakursu, kuris buvo jau nepanašus į „fromiškąjį“ modernistinį laikotarpį.

Savo ruožtu, Rytų Europos šalyse, taip pat kaip ir daugelyje besivystančių Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybių, kalbėti apie vartotojiškų tendencijų susiformavimą modernistiniu stiliumi nėra visai tikslu, nes tiek komunistinėse, tiek ir liberaliose besivystančiose šalyse daugumos gyventojų pragyvenimo lygis buvo žemas Nes dažnai net elementaraus vartojimo galimybės čia nebuvo užtikrinamos. Prisiminkime sovietinio „deficito“ ekonomiką bei prekybą ir suprasime, kad sovietinę visuomenę kritikuoti kaip vartotojišką nėra visai tikslu. Tačiau potencialiai, arba susiklosčius palankesnėms aplinkybėms, sovietinės sistemos gyventojai buvo irgi linkę pereiti į didesnį vartojimą, o kartais net vartotojiškumą, kurie tarpo šešėlinėje prekybos „blato“ ekonomikoje.

Paskutiniame sovietiniame dešimtmetyje, politinio atšilimo sąlygomis, žiniasklaida keldavo diskusijas apie „ydingą“ socialistiniam gyvenimo būdui vartotojiškumo epidemiją, prisiminkime, pvz. diskusijas Maskvoje leistame „Literaturnaja gazeta“ arba Vilniuje ėjusiame ir intelektualų vertinamame „Literatūros ir meno“ savaitraštyje. Atkurtos nepriklausomos Lietuvos, taip pat kaip ir daugelio kitų postkomunistinių kraštų vystymuisi per pastarąjį ketvirtį amžiaus jau drąsiai galima priskirti vartotojiškos visuomenės formavimosi stiprėjimą, nepaisant to, kad daugelis šių visuomenių vis dar turėjo nepakankamas vidutiniam arba net minimaliam gyvenimo lygiui pajamas.

Atvira vakarietiško vartojimo sklaida per atviras sienas ir vidaus rinkų stiprėjimas per pastaruosius dvidešimt metų postkomunistinėse šalyse jau leidžia kalbėti ne tik apie vartojimą, bet ir vartotojiškumą. Rytų Europai, Rytų Azijai, Lotynų Amerikai lygiai tap pat, kaip ir Vakarų visuomenėms, tampa būdinga postmodernistinė vartotojiška pasaulėžiūra, kuri individualaus pasaulio vaizdą iškelia prieš sisteminį holistinį supratimą, kuriam nesvetimas buvo ir dvasinių vertybių supratimas.

Tačiau kartais šiam pasauliui būdingas ne tik individualistinis, bet ir grupinis, tam tikru identitetu pagrįstas supratimas. Pirmiausia, kas būdinga šiuolaikiniam vystymosi supratimui, yra ekonomizacija ir ekonominio augimo vertybės. Jos mažina socialinių-humanitarinių vertybių svarbą ir absoliutina kiekybinius rodiklius – kaip visa ko matą. Ekonomizacija persmelkia visą gyvenamąją aplinką, dažnai net ir kultūrinę, kuri suponuoja ekonominio pobūdžio sprendimus politinėje, vadybinėje ir administracinėse sferose. „Ekonominis žmogus“ nugali „sociologinį žmogų“, kuriam dar taip neseniai buvo būdingas procedūrų ir taisyklių laikymasis ir iškelia makiavelišką principą „tikslas pateisina priemones“, kuris yra orientuotas į beatodairišką pajamų ar turto gausinimą, kurie, savo ruožtu, reikalingi beatodairiškam naujų daiktų įsigijimui.

„Daiktai“ pradeda savotiškai užgožti žmones ir žmogiškumą, jiems tarnaujama kaip autoritetams ir vertybėms. „Egzistencinės“ vertybės užleidžia vietą vartotojiškoms vertybėms, kurios pačius žmones paverčia savotiškais „daiktais“. Socialiniuose moksluose pradedamas vartoti „komodifikacijos“ terminas, kuris žymi žmogaus „suprekinimą“. Orientuotų į dekomodifikaciją („išprekinimą“) politinių ar visuomeninių jėgų randasi vis mažiau – jos yra kritikuojamos, kaip ardančios visuomenės stabilumą ir neįsiliejančios į logišką kapitalizmo vystymosi tėkmę. Faktiškai kūrybinė žmogiškoji prigimtis nebėra pripažįstama pati savaime – ji yra pripažįstama tik tuo atveju, jeigu tarnauja ekonominio vystymosi tikslams, didesnio pelno siekimui ir dar aukštesnio vartojimo lygiui pasiekti. Savo ruožtu, šiuolaikinėje visuomenėje pradeda tarpti naujos organizavimosi formos, kurios leidžia individuumams pasiekti ribotą, tačiau vis tik žmogaus prigimčiai būdingą identitetą, kuris leidžia pasiekti jeigu ne visuomeninį, tai bent jau grupinį bendrumą. Orientacija į grupes, savotiškas „gentis“, yra pasiekiama vartotojiškumo vertybių skatinimo dėka, kurios formuojasi kapitalizmui plečiantis ir gilėjant, nes kapitalizmas negali nesiplėsti.

Postmodernizmas sudaro tą kultūrinę aplinką, kuri formuoja „gentinio marketingo“ reiškinį kaip mobilizuojantį atskiras grupes vis didesniam, kartais aiškiai išreikštam, specifiniam vartojimui. Kapitalizmo raidos rezervus kai kas mato vadinamojo „gentinio marketingo“ vystymosi sąlygose. „Gentinis marketingas“ sukuria šiuolaikinių grupių, kaip “genčių“ specifinį vartojimą, kuris yra „apauginamas“ ir pagrindžamas specifine tai grupei (genčiai) būdinga ideologija, mitologija, simboliais ir simuliacijomis, kurios savo ruožtu skatina specifinį vartojimą. Taip, pvz. visi žino, kad specifinį vartojimą gali skatinti futbolo ar krepšinio komandų fanų vartojimas ar „Ducatistų“ judėjimas. Peršasi prielaida, kad „gentinis marketingas“ gali stumti kaip vartojimą, taip ir visą sistemą į plotį ir į gylį, nes kapitalizmas, kaip sistema, visada yra skirta ekspansijai ir ji negali nesiplėsti.

Tačiau lygiai taip pat galima užduoti klausimą – ar be kelių reikšmingesnių grupių (genčių) visuomenėje gali susiformuoti daugiau grupių ir jų kritinės masės, kad būtų vystoma jų ideologija ir mitologija bei vertybės pakankamame lygyje? Ar užtektų proto ir aspiracijų tarpti „gentinio marketingo“ sistemai, jeigu net ir paprastesnių uždavinių šių laikų švietimo sistema ar žiniasklaida nebesugeba išspręsti? Kas palaikys šį „gentinį vartojimą“, kai idėjos „nuseks“ ir „išdžius“? Kas jas atgaivins? Manome, kad šiuolaikinė postmoderni visuomenė nėra pasiekusi tokio intelektualinio ir dvasinio lygio, kad be masinio „tipiško“ vartojimo ji galėtų pastoviai „generuoti“ ir „gentinį vartojimą“ kaip sisteminį dalyką. O ką daryti tada, jeigu ir masinis „tipiškas“ vartojimas pasieks savo ribas arba pradės ristis žemyn? Tik mes manome, kad būtų verta atkreipti dėmesį ir į vadinamąjį netiesioginį gentinio marketingo kaip pelno generavimo efektą. Pavyzdžiui, Monikos Šalčiūtės atvejis. Facebook platformoje natūraliu būdu (atsitiktinai) susiformuoja virtualios gentys, kurios taip pat patiria kolektyvinį (gentinį) vartotojiškumą ir iš jo gaunamo identiteto skatinamos vartotojiškumo objekto teikiamos informacijos, kurios sukelia dviprasmiškų, bet intensyvių emocijų.

Visus juos vienija arba „draugystė“ su vartotojiškumo objektu, arba jo informacijos atnaujinimo „sekimas“. Šios virtualios gentys pasižymi daugeliui gentiniam marketingui būdingų bruožų, pradedant galimybę diferencijuoti individus į „savus“, tuos kurie bendrą vartotojiškumo objektą myli ir vertina ir į tuos, kurie jo nekenčia, tačiau vis tiek negali atsispirti šio objekto teikiamos informacijos patrauklumui ir jos komentavimui, bei į „svetimus“ likusius žmones, kurie apie šią gentį ir jos garbinimo objektą nieko nežino.

Minėtasis jausmų bendrumas, informacijos vertinimo ritualai, tikėjimai apie šį objektą kyla iš kolektyvinio dėmesio sufokusavimo į vartotojiškumo objekto gyvenimo įvaizdžius, jų raišką, kurie šio produkto ištroškusiai internautų armijai formuojami pasitelkiant nuotraukas, trumpus video reportažus, cituojant įvairias įdomias mintis, pateikiant trumpus pasakojimus apie save (postmodernizmo kultūroje, informacija privalo būti trumpa, aiški ir sukelianti staigius jausmus, nereikalaujanti gilesnės analizės ir intelektualinių pastangų). Būtina paminėti, jog tikėjimai ir ideologija apie vartotojiškumo objektą taip pat neatsiejami nuo jo žinomumo, kuris nulemia tai, kad be jokios priežasties jam priskiriami visi įmanomi žmogiškieji talentai, pradedant dainavimu, vaidyba, baigiant tapyba, kurių įvertinimas, priklausys ne nuo aiškių profesionalių kriterijų, bet vartotojiškos genties valios ir tikėjimo jais.

Paradoksalu, tačiau ši gentinio marketingo sistema iš virtualios erdvės plačiajai visuomenės daliai sukuria naują vartotojiškumo objektą, kuomet genčiai pasiekus atitinkamą mastą, pritraukiamas žiniasklaidos dėmesys. Tada vartotojiškumo objektas evoliucionuoja ir tampa fenomenu, arba dar viena „sėkmės istorija“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Guogis. Apie formalią, bet ne realią demokratiją Lietuvoje
  2. A.Guogis. Ekonominė krizė ir Rytų Europos politikų nenoras rūpintis socialine apsauga
  3. J. Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią?
  4. A. Martinkus. Ar Lietuva sulauks savo Boriso Jelcino?
  5. J. Vaiškūnas. Laisvė gimti, pirkti ir mirti (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Pikc says:
    11 metų ago

    Įdomi analizė, reik pasakyt.

    Atsakyti
  2. Vilija says:
    11 metų ago

    Čia M. Romerio universiteto vyresnieji ir jaunesnieji. Įdomu tik, ar ir per studijų dalykų seminarus jie paliečia šias temas, ar čia tik laisva kūryba laisvalaikio metu. Iš tiesų tokiai analizei nebūtina institucionalizacija – ji gali tarpti laisva forma ir laisviems žmonėms.

    Atsakyti
  3. Vilija says:
    11 metų ago

    Kur pasislėpę mūsų filosofai ir sociologai, ko jie netaria savo žodžio?

    Atsakyti
  4. Kęstutis says:
    11 metų ago

    Na žinote ką… Tokias nesąmones paistyti dar reik sugebėti… Darbe tik permečiau akimis, pradžioje pasirodė visai nieko. Toks pirmas įspūdis. Perskaičiau namie dar kartą, dar… Dabar jau nebesuprantu, kam tokie straipsniai apskritai rašomi Alke? Kokia nauda skaitytojui iš tokio straipsnio? Puse straipsnio žodžių tarptautiniai? Bala nematė tų tarptautinių žodžių, bet koks man skirtumas kaip mokslinykai vadina šį jovalą, į kurį įtraukta visa žmonija – post modernizmas, post triedalizmas? O tiksliau būtų – post modernus parazitizmas ir visuotinis modernus visuomenės idiotizmas su papildoma debilizacija (moku ir aš keletas tarptautinių žodžių :)). Gal jūs mokslinykai pasiūlėte piliečiams – kaip iš šio jovalo žmonijai išsikapanot? Per tą vartototototojiškumą žmonijai išlaikyti dabar jau reikia 1,5 planetos išteklių. Su kiekviena diena, su tokiu vartojimu, žmonijai mažėja galimybės išlikti apskritai. Ir tai dar ne viskas. Jei ši civilizacija žlugtų, tai šioje planetoje jau nebeliks galimybių susikurti kitai aukštai technologiškai išsivysčiusiai civilizacijai, nes planeta vardu Žemė, bus visiškai nualinta. Keletas “post parazitizmo” pvz. JAV prezidento, valstybės galvos metinis atlyginimas – 400 000 USD, o tos pačios valstybės bankrutuojančio banko PREZIDENTO metinės pajamos iš jo tiesioginio darbo 1 000 000 000 USD. Nesuklydau – milijardas. Tada ir kyla toks paprastas, paprasto vartotojo, labai vartotojiškas klausimas – ar viskas tvarkoje su galva ir su sveika nuovoka pas JAV prezidentą, pas JAV valstybės piliečius, jeigu toks parazititizmas visiems jiems (ir mums) gerai? Atseit bankinykas užsidirbo. Kaip jis ten užsidirbo? Jis ką 2,5 tūkst. kartų daugiau dirbo, geriau dirbo ar buvo 2,5 tūkst. kartų naudingesnis JAV visuomenei ir pasauliui, už tos pačios JAV prezidentą??? Neatsistebiu. Tas pats ir Lietuvoje. Aišku mąstai tik ne tie. Snoro banko bankroto administratorius, sukčius profesionalas, atlyginimą gaudavo 100000 litų, o mūsų prezidentė 20000 litų. Gal mokslinykai paaiškins kuo tas vagis Lietuvos visuomenei vertingesnis už prezidentę, ministrą pirmininką, seimo pirmininkę kartu sudėjus? Atlyginimas tai jo didesnis? Ir taip visame kame… Dabar Vytautas Petkevičius tikriausiai rašytų knygą – Durnių planeta. Žemė aišku, kad nedurna ir ne prie ko, bet va tie žmonės gyvenantys žemėje… Beje ir straipsnio pavadinimas visiškai nesudomina, nepritraukia to eilinio skaitytojo (ir piliosofų). Būtumėt pavadine pvz. “Viduriuojančios musės skrydis virš kūdros”. Skaitytojai iš karto susidomėtų – ar perskrido ji vis tik tą kūdrą ir ims skaityti… O rašyti tai jūs galite tą patį… Tiek tos iš to naudos…

    Atsakyti
  5. Tomas says:
    11 metų ago

    Kęstučiui,

    Kas Jums sakė, kad visi straipsniai turi būti apibrėžto taikomojo pobūdžio? Reikia pirmiausia susivokti kokioje aplinkoje, kokiame kontekste gyvename. Deja, ne visi terminai tokiuose tekstuose būna buitinio stiliaus. Galima šiek tiek ir pakilti. Tuo labiau, kad čia Alko portalas, kuris dažnai nevengia ilgesnių analitinių straipsnių. Tai garbė Alkui, kad nesitaiko prie masinio buitinio skonio. Ar ne taip, Kęstuti?

    Atsakyti
    • )..( says:
      11 metų ago

      ar cia tas ,,aukstesnis lygis”(:)) is musu proteviu lobyno ?

      Atsakyti
  6. Vilija says:
    11 metų ago

    Pageidavimas pratęsti diskusiją kitai savaitei, bet Alkas gali turėti savų planų.

    Atsakyti
  7. Kęstutis says:
    11 metų ago

    “Vartojimas ir vartotojiškumas – labai susiję, tačiau netapatūs dalykai.” – tai ir reikėjo paaiškinti kuo skiriasi vartojimas nuo vartotojiškumo. Vartojimas – žmogaus, žmonijos gyvybinių, socialinių, kultūrinių poreikių tenkinimas ir būtų vartojimas, bo kitaip neišgyvensime.”Ekonomikoje tai apibrėžiama kaip santykis tarp prekių bei paslaugų kainų, jų kiekio, kurį vartotojas nori ir gali įsigyti per laikotarpį, su sąlyga, kad nesikeičia kiti rinkos elementai”. Vartotojiškumas – beprasmis (savižudiškas) žemės išteklių švaistymas, gyvenimas ateities kartų sąskaita… Skaitydamas straipsnį taip ir nesupratau autorių požiūrio, vartotojiškumas teigiamas ar neigiamas reiškinys? O šiaip tai tikrai būtų buve įdomu sužinoti, kur ta riba tarp vartojimo ir vartotojiškumo, ir kaip tą mato autoriai (jei mato?)… Jei jau straipsnis pateikiamas platesniam skaitytojų ratui ir dar sakote, kad straipsnis aukštesnio lygio nei buitinis, tai klausimus reikėtų gvildenti iš esmės, su atsakymais, bent jau menamais – Ką daryti? O dabar gavosi kaip toje dainoje – niekas niekam, nieko. Niekas, niekam, nieko… niekur, niekada…

    Atsakyti
    • )..( says:
      11 metų ago

      vartotojiskumas-kai perzengta vartojimo riba ir atsirado priklausomybe (neigiamas reiskinys)

      ,, Kai nemyli savęs-negali būti savyje ramiai, todėl puoli nerimastingai ieškoti malonumo.
      Malonumas – ieškojimas kaip pabėgt nuo savęs.
      Malonumų yra begalės: kelionės, maistas, draugai, televizorius, ekstremalus laisvalaikio leidimas, vartotojiškumas (priklausomybė nuo daiktų), alkoholis, cigaretės, narkotikai ir t.t.
      Kai žmogus negali būti meilėje su savimi, pailsėti savyje, jis suformuoja priklausomybę.
      MEILE SAU žmonės susitvarko viršsvorį, meta rūkyti, vartoti alkoholį ir t.t. Visą tai sąlygota psichologinių problemų, viena jų-nemeilė sau (šį „meilės sau“ metodą taiko daugelis psichoterapeutų savo klientams praktikoje ir pasiekia stulbinamų pasveikimo atvejų).
      Mėgaukitės meile, ramybe, pilnatve, džiaugsmu ir grožiu, bet ne malonumais.
      Kai galvosite, kad malonumai kažką duos-nukentėsite.
      Nusiraminimo vieta esi TU, ne malonumai.
      Mūsų laimė nėra kažkur, laimė yra jūsų viduje. Bet mes visi galvojame, kad laimė yra kažką gauti. Ne, jūsų buvime yra laimė. Neieškok jos niekur kitur tik savyje!”

      Atsakyti
  8. Kemblys says:
    11 metų ago

    Tuščias straipsnis. Jie nesuvokia, kodėl mes esame vartotojai, o Žmonės, gyvenantys gentyse ne vartotojai. Briedžiai miške irgi ne vartotojai.

    Atsakyti
  9. Vilija says:
    11 metų ago

    Kęstučiui,

    Vartojimo ir vartojiškumo skirtumus prof. A.Guogis pateikė spalio 6 dienq Delfyje pasirodžiusiame straipsnyje “Apie vartotojiškumq ir postmodernizmą šiuolaikinėmis sąlygomis” Ten jis takoskyrą veda ties Fromo klausimu “Turėti ar būti?”. Straipsnio pradžioje visiškai paprastai pasako, kas yra vartojimas ir kas vartotojiškumas. Paprasčiausiai reikia domėtis spauda ir kas kur vyksta. Nuo Adomo ir Ievos žinančiam skaitytojui kiekvienoje vietoje tikrai neverta visko pradėti. Taip kaip mes norime, kad formuotųsi kažkoks diskursas ar rastųsi recenzijos, jeigu apie viename gale atsiradusį straipsnį ar nuomonę kitame gale niekas negali sužinoti. Juk čia maža Lietuva, kur tesireiškia keli šimtai intelektualų. Ot taip ir kapstosi kiekvenas savame darže, akių nepakeldamas.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      11 metų ago

      Perskaičiau… Va nuo šio straipsnio ir reikėjo prisistatyt Alke, nebūčiau čia koliojesis 🙂 … Būčiau nieko nerašęs, tai jau žinoma… Klausimas – kame glūdi vartotojiškumo giluminės priežastys? Kaip tai galėtume pakeisti? Tai būtų įdomu… Delfyje perskaitau tik skyrelį – mokslas…

      Atsakyti
    • )..( says:
      11 metų ago

      siulot pradeti skaityti delfius?na jau ne.

      Atsakyti
  10. Vilija says:
    11 metų ago

    Kęstuti,

    Neverta pykti tokiose situacijose. Geriau patys pagalvokime su savo sąvokomis ir savo supratimu, kas čia aplink mus ne taip. Drąsiai pagalvokime, nors galime būti nesuprasti iš pirmų kartų. Kai pradėsime nustatinėti priežastis, tikrąsias priežastis kodėl taip gyvename, Iš lėto pradės formuotis KRITINĖ MASĖ ką daryti ir kaip keisti. Bet kol vadovausimės senai perskaitytais štampais nieko nesuprasime iš esmės. Seni štampai irgi tinka, tik juos reikia drąsiai vartalioti taip kaip geri lakūnai vartalioja darydami savo kokteilius. Status kvo veda į status kvo ir valdyme, politikoje, piniguose, moksle, gamtos apsaugoje – visur. Svarbiausia, Kęstuti, kad Tau nepatinka status kvo, bet turi pasistengti suprasti ir kitus, kuriems nepatinka esama padėtis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02
VNO atnaujinimas
Lietuvoje

Prasidėjo svarbus Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas

2025 07 02
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“
  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo
  • Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau
  • Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

Kiti Straipsniai

Projektų vadyba

A.V. Rakšnys, D. Žilinskienė, A. Guogis. Kaip „Agile“ projektų vadyba gali keisti viešojo sektoriaus valdymą?

2025 05 17
LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

2025 05 07
Žalvariniai papuošalai | MJR archyvinė nuotr.

Kuršėnai kviečia iš naujo atrasti senuosius amatus

2025 03 24
Moderniausia regione Vilniaus nuotekų valykla

Vis daugiau šalies gyventojų renkasi gyventi tvariau

2025 03 23
QR kodas

Prekių brūkšninių kodų vietą palaipsniui užims QR kodai

2025 03 16
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Pratęstas visuomeninis tiekimas jautriausiems elektros vartotojams

2025 03 12
Kompiuteris | pixabay.com, StockSnap nuotr.

Gerinamos sąlygos vartotojams, sudarantiems nuotolines finansines sutartis

2025 03 12
Elektra

Siūloma vartotojams leisti grįžti į visuomeninį elektros tiekimą  

2025 02 03
Didysis Jaltos konferencijos trejetas: (iš kairės) Vinstonas Čerčilis, Franklinas Delanas Ruzveltas ir Josifas Stalinas

D. Kuolys. Ar galima pasitikėti Rusija? Ar Jaltos klaidą Vakarai vėl kartos?

2025 01 18
Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba

RRT: 3 klaidos, galinčios labai brangiai kainuoti

2024 12 16

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lituanistikos studijos | smm.lt nuotr.

Sutarimas rastas: studentų stipendijos turi didėti jau nuo 2015-ųjų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai