Žymos archyvas: Algirdas Julius Greimas

Lietuva minės A. J. Greimo 100-asias gimimo metines (0)

A. J. Greimas Paryžiuje. 1971 m. | Iš šeimos archyvo

Kovo 8 d. 18 val. Vilniaus rotušėje vyks iškilmingas renginys, skirtas paminėti 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines – sukaktį, kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos Seimo, UNESCO minimų datų sąrašus.

Apie A.J. Greimo gyvenimą, veiklą, nuopelnus mokslui ir Lietuvai kalbės: Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, Nacionalinės premijos laureatas VU prof. Kęstutis Nastopka, literatūrologas ir leidėjas dr. Saulius Žukas. Skambės Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas) atliekami kūriniai. Skaityti toliau

Švęsti Algirdą Julių Greimą. Pokalbis su prof. Arūnu Sverdiolu (0)

Algirdas Julius Greimas 1985 m. | Šeimos archyvas

Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro vedėjo profesoriaus Arūno Sverdiolo, po nepriklausomybės atkūrimo Paryžiuje gyvenęs garsus lietuvių kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje. Apie šią asmenybę, kurios nuopelnus 2017 m. įvertino ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, kalbamės su prof. A. Sverdiolu.

– Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė A. J. Greimo metais, o jo 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą. Kuo Lietuvai ir pasauliui reikšminga ši asmenybė? Skaityti toliau

Patvirtintas Algirdo Juliaus Greimo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo 2017 metais planas (0)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Vasario 1 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintas Algirdo Juliaus Greimo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo 2017 metais planas, kuriame numatytos kultūrinės, leidybinės veiklos, mokslinės konferencijos, minėjimai ir tiriamosios veiklos.

Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad Planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Skaityti toliau

Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje pagerbtas A. J. Greimo atminimas (0)

Šventės rengėjų nuotr.

Sausio 26 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje surengta popietė, skirta  A. J. Greimo 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Ta proga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Rolandas Aidukas pristatė humanitarinių mokslų daktaro prof. Karolio Rimtauto Kašponio knygą „Greimas arti ir toli. Greimas Close and Far“. Renginį organizavo Šiaulių Juliaus Janonio, Didždvario gimnazijų bendruomenės ir biblioteka.

Renginys prasidėjo muzikine-poetine kompozicija „Iš prisiminimų apie A. J. Greimą“, Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

R. Sinkevičius. Žalčių užkalbėjimas (12)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.

2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau

UNESCO minės A. J. Greimo 100-ąsias gimimo metines (0)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Lapkričio 3-18 d. Paryžiuje vykusios UNESCO Generalinės konferencijos metu paskelbtas UNESCO ir valstybių narių 2016-2017 m. minimų sukakčių sąrašas, į kurį įtraukta per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Į šį sąrašą taip pat pateko visame pasaulyje žinomo kalbininko, semiotiko, mitologo Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės.

Šios sukakties kandidatūrą, kurią pateikė Lietuva, taip pat parėmė Prancūzija, Estija, Meksika bei Brazilijos ir Italijos semiotikos centrai. Skaityti toliau

Virtuali paroda „Kęstutis Nastopka. Prasmių žvejys sutankėjusiame laike“ (0)

Kestutis_Nastopka_LNB_nuotr

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą, skirtą literatūrologo, kritiko, vertėjo Kęstučio Nastopkos 75 metų sukakčiai paminėti.

Kęstutis Nastopka – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius. Išvertė A. J. Greimo monografiją Struktūrinė semantika (2005), apie 30 jo ir kitų semiotikų straipsnių, sudarė A. J. Greimo tyrinėjimų sąvadą Lietuvių mitologijos studijos (2005). Už lietuviškos semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną 2012 m. K. Nastopkai paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta knyga „Greimas arti ir toli“ (0)

Liepos 23 d. 17 val. Kauno miesto savivaldybės Mažojoje salėje (Laisvės al. Nr. 96) Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba rengia naujos prof. Karolio Rimtauto Kašponio knygos „Greimas arti ir toli“ pristatymą.

Muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras profesorius Karolis Rimtautas Kašponis naujojoje knygoje „Greimas arti ir toli“ lietuvių ir anglų kalbomis pateikia A. J. Greimo biografijos etiudus ir chronologinį mokslininko vardo įamžinimo darbų aprašą.

Garsus kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas Algirdas Julius Greimas Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lenkiškai kalbantys lietuviai (65)

Prof. Zenonas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo), apie kilmę iš belaisvių, kurių narsieji senovės lietuviai iš Lenkijos daug parsivarydavo.

Tie belaisviai esą ir sulenkino vietinius gyventojus. Bet taip niekur nėra buvę, užsilaikę svetimame krašte patys belaisviai nutausta. Skaityti toliau

Aleksandrijoje aptarta semiotiko A.J.Greimo mokslinė veikla Egipte (1)

urm.lt nuotr.

Lietuvos ambasada Kaire viename svarbiausių Egipto kultūros židinių – Aleksandrijos bibliotekoje kovo 20 dieną surengė mokslinę konferenciją „Greimas Aleksandrijoje (1949–1958): žvilgsnis iš Prancūzijos ir Lietuvos“, skirtą garsiojo lietuvių semiotiko Algirdo Juliaus Greimo mokslinei veiklai Egipte.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos remtoje ir kartu su Aleksandrijos biblioteka bei Vilniaus universiteto A. J. Greimo literatūros studijų ir semiotikos tyrimų centru organizuotoje konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Prancūzijos ir JAV nagrinėjo A. J. Greimo mokslinę karjerą gyvenant Aleksandrijoje, jo semiotikos poveikį arabų kultūros ir literatūros suvokimui. Skaityti toliau

Viduržiemis – laiko virsmas į vasarą (12)

wikipedia.org nuotr.

Sausio 25-ą nuo seno laikoma viduržiemio arba pusiaužiemio laiku. Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemis siejamas su vasario 2 d. – Gramnčių (Perkūno) diena.  Pusiaužiemyje šeimininkai įvertindavo savo ūkio išteklius: kiek liko žiemai sukaupto maisto, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jeigu jau sunaudota daugiau nei pusė, tai teks pataupyti apmažintas atsargas, kad jų užtektų antrajai žiemos pusei.

Šią dieną šeimininkas apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų… Skaityti toliau

A.J. Greimas: Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme… (0)

Algirdas Julius Greimas

Šiemet kovo 9 d. sukanka 95-eri metai, kai gimė lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas (g. 1917.03.9 – 1992.02.22).

Algirdas Julius Greimas – pasaulinio garso mokslininkas, vienas semiotikos mokslo kūrėjų, lietuvių mitologijos tyrinėtojas, Paryžiaus semiotikos mokyklos pagrindėjas, kalbininkas. Jis, kaip ir M. K. Čiurlionis, yra vienas žinomiausių lietuvių pasaulyje, turintis mokinių ir pasekėjų įvairiose šalyse. Jo mokslo darbai išversti į daugelį kalbų. A. J. Greimas yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinių mąstytojų, gretinamas su tokiais mokslininkais kaip S. Freudas, F. Nietsche, F. Kafka Skaityti toliau

Įvyks Algirdo Juliaus Greimo atminimui skirta konferencija Paryžiuje (0)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Vasario 27 d. Paryžiuje, Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (Ecole des hautes études en sciences sociales) rengiama tarptautinė konferencija Algirdo Juliaus Greimo dvidešimtosioms mirties metinėms paminėti.

Konferencijoje dalyvaus A.J.Greimo bičiuliai, bendraminčiai ir mokiniai, pagerbdami jo atminimą, pasidalins asmeniniais prisiminimas apie mokslininką bei aptars naujausius semiotinių mokslų tyrinėjimus tarptautiniame kontekste. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės (12)

Su zodiakiniu Vandenio žvaigždynu siejamas žirgo vaizdinys. Atvaizdas ant viduramžių apeiginio kaušo iš Gardino | J.Vaiškūno nuotr.

Sausio 25-oji nuo seno mūsų krašte yra vadinama viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemiu laikoma vasario 2-oji. Šią dieną šeimininkai įvertindavo žiemos laikotarpiui sukauptus išteklius: kiek liko maisto išteklių, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jei sunaudota daugiau nei pusė, tai reiks patausoti, kad dar užtektų ir antrai žiemos pusei.

Namų šeimininkas šią dieną senu papročiu apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų… Buvo sakoma, kad nuo šios dienos atgyja ir iš girių į namus patraukia gyvatės, todėl šią dieną vadindavo Kirmių, Kirmėlių arba Kirmėline diena. Skaityti toliau

Paminėtas A. Smetonos gimtadienis (1)

Minėjimo dalyviai istorinės Prezidentūros kieme prie paminklo Antanui Smetonai

2011 m. rugpjūčio 10 d. įvyko Prezidento Antano Smetonos 137-ųjų gimimo metinių paminėjimas istorinės Prezidentūros kiemelyje, kurį organizavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija. Dalyvavo LR Seimo nariai A. Dumčius, R. Kupčinskas ir G. Songaila; Kauno m. savivaldybės tarybos nariai G. Budnikas ir A. Kurlavičius; Dainavos seniūnijos seniūnas A. Malinauskas, Gričiupio seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienė, Kauno A. Smetonos gimnazijos bendruomenės atstovai, kauniečiai ir miesto svečiai. Skaityti toliau

Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos” konferencija (1)

Alantos dvaras | N.Treinytės nuotr.

Rasos šventės dienomis Molėtų rajone, Alantoje vyksta kasmetinė, jau aštuonioliktoji Lietuvoje, „Santaros-Šviesos” konferencija. Prasidėjusi birželio 24 dieną konferencija truks visą savaitgalį. Birželio 24 d. konferenciją atidarė vienas „Santaros-Šviesos” organizacijos steigėjų prezidentas Valdas Adamkus.

Šiemet daugiausiai dėmesio „Santaroje“ skiriama iškilioms, Lietuvos ir Vakarų intelektualinį gyvenimą kūrusioms ir iki šiolei jį veikiančioms asmenybėms – „lietuviškoms galvoms“: Skaityti toliau

Didysis prasmės ieškotojas – Algirdas Julius Greimas (1917-1992) (10)

Algirdas Julius Greimas, kadras irš S.Beržinio filmo „Greimas“ (1991).

Kovo 9 d. sukako 94 metai kai gimė kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas savo semiotikos darbais išgarsinęs Lietuvos vardą pasaulyje.

A.J.Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmės mokslui. A.J.Greimas sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A.J.Greimas semiotiką praturtino originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Skaityti toliau

G.Beresnevičius. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros (0)

Gintaras Beresnevičius

2005 m. išleista garsaus semiotiko A.J.Greimo (1917 03 09 -1992 02 27) knyga Lietuvių mitologijos studijos tapo visų A.J.Greimo lietuvių mitologijos tyrinėjimo darbų sąvadu. Šiai knygai recenziją pavadintą Žaibuojančios intuicijos ir struktūros 2006 m. vasarą prieš savo žūtį parašė žymus mitologas ir religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (1961 07 07-2006 08 06). Ši recenzija kartu liko ir trumpu, profesionaliu visų A.J.Greimo mitologinių tyrimų ir ieškojimų įvertinimu išsakytu jau naujos kartos mitologijos tyrinėtojo lūpomis. 94-tojo A.J.Greimo gimtadienio proga skelbiame šį G.Beresnevičiaus rašinį (Alkas.lt).  Skaityti toliau

Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė (23)

Jonas Vaiškūnas

Su etnoastronomu Jonu Vaiškūnu kalbasi Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ žurnalistė Monika Virvičiūtė-Rybelienė.

Kai vis daugiau dabartinių žmonių atsakymų į jiems rūpimus klausimus ieško atsigręždami į praeitį, iš senolių patyrimų semdamiesi minčių naujoms idėjoms, o Baltų religija tampa vis populiaresnė, nutarėme pakalbinti vieną iš senojo tikėjimo puoselėtojų, etnoastronomą, fiziką… Joną Vaiškūną.  Daugeliui šis žmogus gerai pažįstamas kaip kasmetės pavasario žalumos šventės „Jorė“ rengėjas Molėtų rajone, kitiems – kaip etnoatronomas ar kritiškų pasisakymų, straipsnių internetinėse svetainėse autorius. Tad šį sykį apie viska po truputį. Skaityti toliau