Vasario 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje buvo pristatytas knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ 2 tomas. Pristatymą surengė Vilniaus universiteto Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros centras ir Vilniaus universiteto biblioteka.
Knygos pristatymo proga A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro mokslininkai prof. Kęstutis Nastopka, prof. Arūnas Sverdiolas, dr. Jurga Katkuvienė, dr. Jūratė Levina, dr. Nijolė Keršytė įvairiais požiūriais apžvelgė 2016–2018 m. vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus ir apibūdino fundamentalaus dvitomio leidinio „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ (I t. – 2017; II t. – 2018) problematiką, svarbą ir reikšmę.
Leidinys esmingai praplečia A. J. Greimo asmenybės ir intelektinės kūrybos supratimą: jame pateikiama unikali archyvinė medžiaga, iššifruoti pokalbiai ir paskaitos. Būrys lietuvių ir kitų tautų semiotikų naujai atskleidžia A. J. Greimo gyvenimą ir kūrybą tarp dviejų kalbų ir dviejų kultūrų, o jo mokslinė veikla interpretuojama plačiame intelektiniame, filosofiniame, socialiniame ir politiniame gyvenamojo meto kontekste. Leidinyje įvairiais aspektais aptariamas A. J. Greimo požiūris į prasmę, nagrinėjami įvairūs semiotinės analizės instrumentai ir jų taikymas įvairiais teorijos raidos tarpsniais, o baigiamajame II tomo straipsnyje prognozuojamos ateities semiotikos perspektyvos.
Sutelktomis kelių šalių semiotikų pastangomis sukurta knyga yra akstinas toliau gilintis į A. J. Greimo palikimą ir plėtoti tokią semiotiką, kokią įsivaizdavo jis pats – daugelio žmonių bendrą darbą, nesibaigiantį vis naujų problemų apmąstymą.
Knyga „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ išleista Lietuvos mokslo tarybos (LMT) lėšomis, vykdant projektą „Algirdas Julius Greimas: idėjos“ (LIP-016/2016).
1990 m., padėjus prof. Rolandui Pavilioniui, kalbėjau su A. J. Greimu Paryžiuje, kur, sužinojęs ką rašau, jis pasakė, kad tokius darbus reikia grįsti mokslų semantika. Knygą “Tautos atminties beieškant” (Vilnius – Chicago) turėjau, todėl paprašiau užrašymo, kurį jis padiktavo: “Geriausios kloties linkiu Jums, ryšio tarp senosios ir naujosios lietuvių mitologijos kūrėjui”. Tokį jo užrašą priėmiau kaip įpareigojimą, kurį tebevykdau.
Tikiuosi, kad A. J. Greimo antrasis tomas, kaip ir pirmasis, pasitarnaus giliems mūsų mokslo žmonių kūrybiniams ieškojimams, randant su jais ir savo gyvenimo kelio prasmę.