Sekmadienis, 11 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Aleksandrijoje aptarta semiotiko A.J.Greimo mokslinė veikla Egipte

www.alkas.lt
2013 03 23 14:38
1
Aleksandrijoje aptarta semiotiko A.J.Greimo mokslinė veikla Egipte
urm.lt nuotr.
urm.lt nuotr.

Lietuvos ambasada Kaire viename svarbiausių Egipto kultūros židinių – Aleksandrijos bibliotekoje kovo 20 dieną surengė mokslinę konferenciją „Greimas Aleksandrijoje (1949–1958): žvilgsnis iš Prancūzijos ir Lietuvos“, skirtą garsiojo lietuvių semiotiko Algirdo Juliaus Greimo mokslinei veiklai Egipte.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos remtoje ir kartu su Aleksandrijos biblioteka bei Vilniaus universiteto A. J. Greimo literatūros studijų ir semiotikos tyrimų centru organizuotoje konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Prancūzijos ir JAV nagrinėjo A. J. Greimo mokslinę karjerą gyvenant Aleksandrijoje, jo semiotikos poveikį arabų kultūros ir literatūros suvokimui.

A. J. Greimo centro profesorius Kęstutis Nastopka ir docentė Nijolė Keršytė skaitė pranešimus apie šio tyrėjo reikšmę lietuvių kultūrai, jo semiotikos sklaidą Prancūzijoje ir pasaulyje.

Prisiminimais apie šią išskirtinę asmenybę dalinosi su juo Aleksandrijoje bendravę asmenys.

Lietuvis A. J. Greimas priskiriamas prie daugelio kitų pasaulinio garso mokslo ir literatūros įžymybių, XX a. viduryje gyvenusių Aleksandrijoje. 1949–1958 m. Aleksandrijos universitete jis dėstė prancūzų kalbos istoriją, o Katalikiškoje mergaičių Dievo Motinos mokykloje (pranc. Pensionnat de la Mère de Dieu) – prancūzų kalbą ir filosofiją.

Renginio dalyviai taip pat aplankė vietas, vienaip ar kitaip susijusias su mokslininko gyvenimu Aleksandrijoje, susitiko su Dievo Motinos mokyklos mokytojais ir mokiniais.

Ši konferencija – vienas iš 2013 m. Frankofonijos dienų Egipte renginių. Kovo 17 d. Prancūzų institute Kaire taip pat rodytas kino studijos „Era Film“ sukurtas filmas „Vabzdžių dresuotojas“. Jame pasakojama apie lėlinės animacijos pradininką Vladislovą Starevičių, XX a. pirmoje pusėje kūrusį Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje.

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.
Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Algirdas Julius Greimas  (1917-1992) – kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas gimė 1917 kovo 9 d. Tuloje (Rusija) Baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją, studijavo teisę VDU (1934-1935) ir kalbotyrą Grenoblio (1936-39) universitete.

II pasaulinio karo metais gyvendamas Lietuvoje įsitraukė į antinacinį sąjūdį. Karo metų patirtį po daugiau nei keturiasdešimties metų Greimas apibūdins kaip nulėmusią ir jo intelektualinę biografiją. Interviu Paryžiaus dienraščiui Le Quotidien de Paris jis teigė: „Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatino susirūpinti prasme tų baisybių, kurios vyko prieš jūsų akis. Tai ir buvo manasis psichologinis fonas“.

1944 m. Greimas grįžo į Prancūziją. 1948 m. Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją Mada 1830-aisiais (išspausdinta 2000). Dėstė Aleksandrijos, Ankaros, Stambulo, Poitiers u-tuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką lietuviškai.

Stambiausi leksikografiniai darbai – Senosios prancūzų kalbos žodynas (1968), Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas (1992, su T.A. Keane). Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų k. rašytose knygose Struktūrinė semantika (1966), Apie prasmę (1970), Maupassant’as. Teksto semiotika: Praktinės pratybos (1976), Semiotika ir visuomenės mokslai (1976), Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas (1, 1979, su J. Courtés, 2, 1986, kartu su kitais autoriais), Apie prasmę II (1983), Apie netobulumą (1987), Pasijų semiotika (1991, su J. Fontanille). Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą Greimas susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms “kalboms” analizuoti. Pagal jo teoriją, sąmoninga ir nesąmoninga žmogaus veikla yra nuolatinis jam vertingų objektų įgijimas ar netekimas, vertės objektų mainai sąlygoja pažintinio, etinio ir estetinio prado sąryšį gyvenime.

Nuo naratyvumo teorijos tyrinėtojas ėjo prie modalumų, vėliau prie intersubjektyvumo problemų, nuo kategorinėmis priešpriešomis grindžiamų struktūrų – prie aspektualumo, tensyvumo, tapsmo analizės. Semiotiškai interpretavo pasijų apraiškas ir estetinį žmogaus santykį su pasauliu, analizavo įvairių tautų rašytojų kūrinius, Evangelijos paraboles, moralinę laikyseną, tikėjimo nuostatas. Naudodamasis prancūzų mitologų G. Dumézilio, C. Lévi-Strausso, M. Detienne’o tyrinėjimais, Greimas sukūrė lietuvių mitologijos rekonstrukcijos metodą, taikytą studijose Apie dievus ir žmones (1979), Tautos atminties beieškant (1990), rankraštyje likusiuose Gedimino sapno ir Palemono mitų nagrinėjimuose.

Mitą Greimas laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Sudarė antologiją Mitologija šiandien (kartu su Keane, 1996). Lietuvių išeivijos spaudoje, o nuo 1989 m. ir Lietuvoje Greimas spausdino publicistiką ir literatūrinę eseistiką, kartu su S. Žuku parašė kn. Lietuva Pabaltijy: Istorijos ir kultūros bruožai (liet. ir pranc. k., 1993). Greimo semiotika plėtojama daugelyje Europos šalių, Lotynų Amerikoje, Kanadoje.

A.J. Greimas mirė 1992 vasario 27 Paryžiuje, palaidotas Kaune.

Lietuvių kalba išleistos šios Greimo knygos:

Semiotika, 1989;
Iš arti ir iš toli, 1991;
Apie dievus ir žmones. Tautos atminties beieškant, 1990;
Gyvenimas ir galvojimas, 1998;
Baimės ieškojimas, 1999;
Apie netobulumą, 2004;
Struktūrinė semantika, 2005;
Lietuvių mitologijos studijos, 2005.

Parengta pagal urm.lt ir semiotika.lt rašinius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G.Beresnevičius. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros
  2. Didysis prasmės ieškotojas – Algirdas Julius Greimas (1917-1992)
  3. A.J. Greimas: Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme…

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rimgaudas Sinkus says:
    8 m. ago

    Su A. J. Greimu kalbėjausi abiem svarbiomis temomis Paryžiuje. Didelis žmogus. Lietuvos žemė turtinga gabiais žmonėmis: lietuviško kraujo popiežius Jonas Paulius II, pirmas Lenkijos prezidentas Narutavičius, karvedys Jeronimas Uborevičius, lakūnas Smuškevičius (“Duglas” Ispanijoje), geografas Čerskis Rusijjoje, pirmas raketinės technikos kūrėjas Simanavičius, Atlantidos “tėvas” Ignotas Žiogelis (Ignatius Donnely), poetai Adomas Mickevičius, Oskaras Milašius ir t. t., ir t. t.
    Dėkoju profesoriui Kęstučiui Nastopkai ir docentei Nijolei Keršytei, kad pristatėte A. J. Greimą ir kaip mūsų tautos žmogų užsienyje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas

A. J. Greimas. Gruodžio 17 d. perversmas (Konkrečios analizės bandymas)

2020 12 17
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Baltarusijai išsiųsta protesto nota

2020 11 04
Aleksandras Lukašenka pasirodė su automatu | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuva atšaukia dalį diplomatų iš Baltarusijos

2020 10 09
Skelbiamos 2020 metų Baltų apdovanojimo varžytuvės

Skelbiamos 2020 metų Baltų apdovanojimo varžytuvės

2020 05 22
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelionių organizatoriai Egipte esančius lietuvius siekia kuo skubiau parskraidinti namo

2020 03 16
Pokalbis su A. Saudargu: tauta gali neišlaikyti seklumos ir banalybės išbandymo

Pokalbis su A. Saudargu: tauta gali neišlaikyti seklumos ir banalybės išbandymo

2020 03 13
Bus bandoma kurstyti abejones lietuvių kultūrinės tapatybės tikrumu?

Bus bandoma kurstyti abejones lietuvių kultūrinės tapatybės tikrumu?

2020 01 16
Paskelbtuose laiškuose – mažai tyrinėtos A. J. Greimo biografijos detalės (video)

Paskelbtuose laiškuose – mažai tyrinėtos A. J. Greimo biografijos detalės (video)

2020 01 11
Vyks knygos „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ sutiktuvės

Vyks knygos „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ sutiktuvės

2020 01 04
G. Pranaitytė. Kultūrinės diplomatijos svarba Lietuvai: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne?

G. Pranaitytė. Kultūrinės diplomatijos svarba Lietuvai: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne?

2019 12 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Dietologė pataria, kaip namuose ugdyti gerus valgymo įpročius
Gamta ir žmogus

Ar maitintis vegetariškai reiškia maitintis sveikai?

2021 04 11
Vyrai patys sau vaistus perka rečiau, bet išleidžia daugiau
Gamta ir žmogus

Gydomuosius tepalus reikia naudoti atsakingai

2021 04 11
Automobilių kelių direkcija | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Visi eismo duomenys – vienoje vietoje

2021 04 11
Naujasis keltas keleivius plukdys jau liepą
Lietuvoje

Naujasis keltas keleivius plukdys jau liepą

2021 04 11
Kaune steigiama scenos meno mokykla
Lietuvoje

Kaune steigiama scenos meno mokykla

2021 04 11
Palangoje atidaroma pirmoji P. Repšio paroda „Pasikalbėjimai su savimi“
Kultūra

Palangoje atidaroma pirmoji P. Repšio paroda „Pasikalbėjimai su savimi“

2021 04 11
L. Raudonikis. Ar dar kam rūpi, jei vieną pavasarį į Lietuvą nebegrįš baltieji gandrai?
Gamta ir ekologija

Teikiama parama saugantiems turtingas gamtine įvairove pievas

2021 04 11
G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotraukos)
Etninė kultūra

Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)

2021 04 11


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?
  • Žemyna apie V. Sinica. Leftizmas
  • Pajūrietis apie LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus
  • Rimgaudas apie „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar maitintis vegetariškai reiškia maitintis sveikai?
  • A. Gaidamavičius. Ar yra išeitis iš užburto nelaimių rato?
  • Gydomuosius tepalus reikia naudoti atsakingai
  • Visi eismo duomenys – vienoje vietoje

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 874; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 601; komentarų: 4
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 402; komentarų: 8
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 395; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 343; komentarų: 4
  • D. Kepenis: Neapgalvoti Vyriausybės sprendimai žlugdo Lietuvos sveikatos sistemą (video) peržiūrėta: 324; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. J. Greimas. Gruodžio 17 d. perversmas (Konkrečios analizės bandymas)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 17
8
Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas Gal taip manydamas ir klystu­...

Skaityti toliau

Baltarusijai išsiųsta protesto nota

by Ditė Česėkaitė
2020 11 04
2
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr. Lapkričio 4 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerija išsiuntė...

Skaityti toliau

Lietuva atšaukia dalį diplomatų iš Baltarusijos

by Ditė Česėkaitė
2020 10 09
1
Aleksandras Lukašenka pasirodė su automatu | Alkas.lt ekrano nuotr.

Aleksandras Lukašenka pasirodė su automatu | Alkas.lt ekrano nuotr. Lietuvos užsienio reikalų ministerija nusprendė atšaukti dalį...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?
  • Žemyna apie V. Sinica. Leftizmas
  • Pajūrietis apie LVŽS ragina valdančiuosius nutraukti prieš Prezidentą nukreiptus veiksmus
  • Rimgaudas apie „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?
  • ir dar: apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
Kitas straipsnis
Vilniaus pilių direkcijos nuotr.

Pasirašyta 61 mln. Lt rangos sutartis dėl Valdovų rūmų B dalies atkūrimo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai