Penktadienis, 26 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Švęsti Algirdą Julių Greimą. Pokalbis su prof. Arūnu Sverdiolu

www.alkas.lt
2017 02 23 11:00
0
Algirdas Julius Greimas 1985 m. | Šeimos archyvas

Algirdas Julius Greimas 1985 m. | Šeimos archyvas

Algirdas Julius Greimas 1985 m. | Šeimos archyvas
Algirdas Julius Greimas 1985 m. | Šeimos archyvas

Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro vedėjo profesoriaus Arūno Sverdiolo, po nepriklausomybės atkūrimo Paryžiuje gyvenęs garsus lietuvių kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje. Apie šią asmenybę, kurios nuopelnus 2017 m. įvertino ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, kalbamės su prof. A. Sverdiolu.

– Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė A. J. Greimo metais, o jo 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą. Kuo Lietuvai ir pasauliui reikšminga ši asmenybė?

– Yra du Greimai. Pasaulinio garso mokslininkas, kūręs semiotiką, kurios svarbą humanitariniams ir socialiniams mokslams jis pats gretino su matematikos svarba gamtos mokslams. Greimas taip pat yra palikęs puikių įvairiausio pobūdžio tekstų semiotinės analizės pavyzdžių. Šalia tarpsta jo semiotiniai lietuvių mitologijos tyrinėjimai, įsirašantys į Žoržo Diumezilio (Georges Dumézil) ir Klodo Levi-Stroso (Claude Lévi-Strauss) užbrėžtą akiratį ir pateikiantys svarias išvadas. Paryžiaus, arba vadinamoji greimiškoji (greimasienne) semiotikos, mokykla gyva, jos veikla kūrybiškai tęsiama, jos centrai išsimėtę pasaulyje. Žinoma, semiotika dabartinio teorijų pliuralizmo sąlygomis anaiptol nėra vienintelis galimas pasirinkimas humanitarui. Be to, ji sąveikavo ir sąveikauja su kitokiais teorinio mąstymo būdais, pavyzdžiui, fenomenologija.

Algirdas Julius Greimas Grenoblyje 1937 m. | Šeimos archyvas
Algirdas Julius Greimas Grenoblyje 1937 m. | Šeimos archyvas

Atkūrus nepriklausomybę, Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, aktyviai rėmė idėjų apykaitą ir tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimą, į Lietuvą siųsdamas savo mokinius, o lietuvių akademikus kviesdamas į Prancūzijos universitetus. Jis taip pat siūlė ambicingus lietuvių kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje.Lietuvių kultūrai svarbus ir kitas Greimas – laicistinės liberalios krypties eseistas, daugelį metų rašęs išeivijos spaudoje aktualiais visuomenės, kultūros ir politikos klausimais, netgi kelionių apybraižas. Labai įdomūs jo laiškai, atveriantys asmenybės apimtį ir gelmę. Šis Greimas dar labai mažai pažįstamas mūsų skaitytojams, nes tekstai daugiausia liko išsibarstę periodikoje ir archyvuose.

prof. Arūnas Sverdiolas | E. Kurausko nuotr.
prof. Arūnas Sverdiolas | E. Kurausko nuotr.

– Kokius išskirtumėte ryškiausius A. J. Greimo darbus, nuopelnus semiotikos mokslui? Kodėl šiandien mums svarbu kalbėti apie A. J. Greimą?

– Greimas siekė sukurti bendrą prasmės teoriją, paaiškinti, kaip prasmė atsiranda, gyvuoja ir nyksta. Šios teorijos pagrindus jis padėjo savo „Struktūrinėje semantikoje“ (1966), nuo kalbotyros tiriamų kalbos vienetų – žodžių ir sakinių – eidamas prie diskurso semantikos, arba naratyvinės gramatikos. Vėliau pasirodė kiti fundamentalūs jo veikalai: „Apie prasmę“ (1970), „Mopasanas (Maupassant). Teksto semiotika: Praktinės pratybos“ (1976) – stambi knyga, skirta kruopščiai išnagrinėti vos kelių puslapių apsakymui, „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976), „Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas“ (1, 1979, su J. Courtés, 2, 1986, kartu su kitais autoriais), „Apie prasmę II“ (1983). Jos sudaro vadinamąją kanoninę semiotiką, bet iš tikro kiekviename veikale teorija vis pastumiama į priekį.

Vėliau, plečiant tiriamą problematiką ir atveriant naujus požiūrius, Greimo ir jo mokinių darbuose einama nuo objekto prie subjekto, nuo veiksmo prie būsenos. Į pirmąjį planą iškyla esthesis – juslinis estetinis žmogaus santykis su pasauliu („Apie netobulumą“, 1987), o nagrinėjant jausminį prasmės matmenį išryškinamos sielos būsenų moduliacijos („Pasijų semiotika“, parašyta kartu su Jacques‘u Fontanille, 1991).

Algirdas Julius Greimas Paryžiuje 1971 m. | Šeimos archyvas
Algirdas Julius Greimas Paryžiuje 1971 m. | Šeimos archyvas

Mums greimiškoji semiotika svarbi tiek, kiek humanitarams ir socialiniams mokslininkams parūpsta epistemologiniai ar metodologiniai klausimai ir kiek jie randa semiotikoje atsakymus į šiuos klausimus. Deja, mūsų humanitariniams ir socialiniams mokslams labai stinga ne tiktai teorijos, bet ir supratimo, kad jos stinga, vyrauja tyrinėtojo spontaniškumas ir tyrimo taikomasis pobūdis. Greimą mums dar reikės atrasti.

– Kaip Vilniaus universitetas, konkrečiai A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras, tęsia, plėtoja šio mokslininko idėjas?

– Mūsų centrą įkūrė, Greimui skatinant ir raginant, Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis 1992 m., taigi šiemet mums sukaks 25-eri. Visus šiuos metus gyvavo Tarpdisciplininis seminaras, kurį lankė ne tiktai studentai, bet ir absolventai bei šiaip prijaučiantys, kai kurie ne vienerius metus. Tai kūrybinė dirbtuvė, kurioje galima šio to pramokti: kruopščiai narstome Greimo ir kitų semiotikų teorinius darbus, nagrinėjame įvairiausius tekstus – literatūrinius, bet taip pat vizualinius, plastinius, reklaminius. Esame nagrinėję net restorano meniu, kvepalų buteliukus, politikų nuotraukas. Semiotika – ne tiktai teorija, bet ir praktika, reikia išmokti ir įgusti ją taikyti.

Rūpinamės semiotinių tekstų vertimais ir rašome straipsnius, knygas. Greimo veikalų vertimų turime jau ne taip mažai, studijuoti yra ką. Taip pat leidžiame „Semiotikos“ sąsiuvinį – anksčiau popierinį, dabar elektroninį. Kuriame internetinį lietuviškų literatūros mokslo terminų žodyną „Avantekstas“. Jis dar nebaigtas, bet juo jau galima (ir verta!) naudotis. Vykdome vienintelę Lietuvoje magistrantūros semiotikos studijų programą, mūsų absolventai nesiskundžia nerandantys darbo. Vienas kitas jau rašo ir semiotinę daktaro disertaciją.

– 1971 ir 1979 m. šis pasaulinio garso semiotikas Vilniaus universitete skaitė paskaitų ciklus. Gal prisimenate jų akimirkas, atmosferą?

– Abu kartus atmosfera buvo nepakartojama. Tarybinėje pilkybėje pats jo akademinio kalbėjimo būdas darė didžiulį įspūdį – tokios lietuvių kalbos nebuvome girdėję. Kai Greimas pasakojo apie savo „semiotinį projektą“ (taip jis mėgo jį vadinti), man suprasti buvo gana sunku. Skaitydamas jo pranešimų tekstus dabar, stebiuosi – jie tokie skaidrūs ir aiškūs! Greimo klausėmės perpildytose auditorijose, suplaukė daugybė įvairiausių žmonių. Kai jis interpretavo Vilniaus įkūrimo mitą, pats atrodė kaip mitinė būtybė, pusdievis. Greimui atvykus antrąjį kartą, griebtasi saugumietiškų gudrybių – buvo melagingai paskelbta, kad paskaita vyks Čiurlionio gatvėje, paskui minia kone bėgte bėgo į centrinius rūmus…

Algirdas Julius Greimas su Juozu Baltušiu 1979 m. | V. Kapočiaus nuotr.
Algirdas Julius Greimas su Juozu Baltušiu 1979 m. | V. Kapočiaus nuotr.

– Kokie dar ryšiai A. J. Greimą sieja su Vilniaus universitetu?

– Greimas palaikė ryšius su kalbininku profesorium Zigmu Zinkevičium, rektorium Jonu Kubilium ir kitais, per juos siuntė knygas universiteto bibliotekai. Rektorius Rolandas Pavilionis stažavosi pas Greimą Paryžiuje. Pastarasis jį laiškuose vadino „riteriu“, aktyviai skatino steigti Filosofijos fakultetą ir šiuolaikinės kalbotyros departamentą, priimti į universitetą dėstyti net mokslinio laipsnio neturinčius, bet užtat „turinčius ką pasakyti“ žmones. Atsikuriant nepriklausomai Lietuvai, Greimas siuntė čia savo mokinius semiotikus su paskaitomis, padėjo užmegzti tarptautinius akademinius ryšius. Dabar sunku besuprasti, kokios izoliacijos ir vakuumo sąlygomis tada gyvenome ir ką mums tai reiškė.

– Ar Jums pačiam yra tekę asmeniškai bendrauti su A. J. Greimu?

– Nedaug. 1988 m. esu užėjęs į garsųjį jo biurą rue Monsieur Le Prince, o paskui aplankęs jo bute Palais Royal, pro kurio pusapskritimį langą matėsi prancūziško parkelio tada jaunų medžių eilės. Man buvo sunku su juo bendrauti – semiotikos visai neišmaniau, drovėjausi, slėgė jo autoritetas. Po kambarį lakstė rudas šuo vardu Rudis. Paklausiau apie tą lietuvišką vardą. Greimas atsakė, kaip atsakydavo daugeliui: „schizofrenija“. Jam tai reiškė gyvenimą dviejuose kultūriniuose pasauliuose iškart – prancūziškame ir lietuviškame.

Greimas labai skatino pradėti leisti žurnalą „Baltos lankos“, kūrė jam ambicingus planus. Daugiausia susirašinėjo su Saulium Žuku, kartais paprašydamas parodyti laišką ir man, bet kelis laiškus esu gavęs ir aš. Greimas buvo labai konceptualus, dalykiškas, tikslingas, nenorėjo pripažinti smulkių kebeknių, su kuriomis kapanojomės. Jis mus įpareigojo leisti žurnalą, patardavo ir aptardavo jo turinį, kol buvo gyvas.

– Kokius išskirtumėte svarbiausius A. J. Greimo metų minėjimo plano akcentus?

 

 

Žinoma, bus šventinė dalis: Greimo šimtmečio minėjimas Vilniaus rotušėje, kelios parodos, jo vardo auditorijų Vilniaus ir Šiaulių universitetuose atidarymai. Svarbiausiais laikyčiau akademinius darbus: kartu su prancūzų semiotikais rengiame dvitomį „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“, bus išleista Thomo Brodeno Greimo biografijos pirmoji dalis, paties Greimo sudaryta esė rinktinė ir vienos iš svarbiausių jo knygų „Mopasanas (Maupassant)“ vertimas. Paryžiaus UNESCO būstinėje įvyks jam skirtas tarptautinis kongresas, Pasauliniame semiotikos kongrese Kaune vyks Greimo sesija. Konferencijų bus ir daugiau, be to, su pranešimais stengsimės aplankyti visus Lietuvos universitetus. Greimo centras yra surinkęs nemažai Greimo egodokumentų, šį projektą aktyviai tęsime ir tekstus skelbsime savo svetainėje semiotika.lt. Kviečiu ten apsilankyti visus, kam Greimas vienaip ar kitaip įdomus. Beje, bus ir Greimo metams skirta svetainė greimas.eu.

A. J. Greimas neliks nepastebėtas ir Vilniaus knygų mugėje. Vasario 24 d. 13 val. Forume-LRT studijoje vyks diskusija „Ką reiškia Greimas Lietuvai?“, o 15 val. konferencijų salėje 5.2 bus pristatytas knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ I tomas.

Šis pokalbis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos remiamą mokslo projektą „Algirdas Julius Greimas: idėjos“ (LIP-016/2016/LSS-180000-402).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.J. Greimas: Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme…
  2. Virtuali paroda „Kęstutis Nastopka. Prasmių žvejys sutankėjusiame laike“
  3. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje pagerbtas A. J. Greimo atminimas
  4. G.Beresnevičius. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros
  5. Didysis prasmės ieškotojas – Algirdas Julius Greimas (1917-1992)
  6. Aleksandrijoje aptarta semiotiko A.J.Greimo mokslinė veikla Egipte
  7. Kaune bus pristatyta knyga „Greimas arti ir toli“
  8. UNESCO minės A. J. Greimo 100-ąsias gimimo metines

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas

A. J. Greimas. Gruodžio 17 d. perversmas (Konkrečios analizės bandymas)

2020 12 17
Žinomo lietuvių architekto Gyčio Ramunio 70-osios sukaktuvės bus paminėtos prisimenant jo darbus (nuotraukos)

Žinomo lietuvių architekto Gyčio Ramunio 70-osios sukaktuvės bus paminėtos prisimenant jo darbus (nuotraukos)

2020 02 02
Paskelbtuose laiškuose – mažai tyrinėtos A. J. Greimo biografijos detalės (video)

Paskelbtuose laiškuose – mažai tyrinėtos A. J. Greimo biografijos detalės (video)

2020 01 11
Vyks knygos „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ sutiktuvės

Vyks knygos „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ sutiktuvės

2020 01 04
G. Pranaitytė. Kultūrinės diplomatijos svarba Lietuvai: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne?

G. Pranaitytė. Kultūrinės diplomatijos svarba Lietuvai: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne?

2019 12 13
Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės

2019 03 30
Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Pristatytas knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ 2 tomas

2019 02 20
Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas, Ginas Dabašinskas | Sartanavičiaus nuotr.

Lietuviškas knygas reikia skaityti bet kokias (video)

2018 09 29
Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

V. Vasiliauskas. Išeivija, įsipareigojusi Lietuvai. Ar Lietuva įsipareigojusi išeivijai?

2018 08 28
Karolis Rimtautas Kašponi (1933-2018) | Muzikusajunga.lt nuotr.

Netekome muzikologo Karolio Rimtauto Kašponio (nuotraukos, video)

2018 04 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26
Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus
Gamta ir žmogus

Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus

2021 02 26
Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė
Lietuvoje

Lietuvos bankas įspėja apie padažnėjusią sukčių veiklą

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
  • Perkūnas trenktų - apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbuotojų atranka – kaip įveikti šį etapą?
  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
  • URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1588; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 1006; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 873; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 806; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 675; komentarų: 18
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 669; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. J. Greimas. Gruodžio 17 d. perversmas (Konkrečios analizės bandymas)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 17
8
Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas Gal taip manydamas ir klystu­...

Skaityti toliau

Žinomo lietuvių architekto Gyčio Ramunio 70-osios sukaktuvės bus paminėtos prisimenant jo darbus (nuotraukos)

by Gintautė Brazauskaitė
2020 02 02
1
Žinomo lietuvių architekto Gyčio Ramunio 70-osios sukaktuvės bus paminėtos prisimenant jo darbus (nuotraukos)

Gytis Ramunis ir Kęstutis Pempė | K. Pempės nuotr. Vasario 2-ąją Nacionalinės premijos laimėtojui architektui Gyčiui...

Skaityti toliau

Paskelbtuose laiškuose – mažai tyrinėtos A. J. Greimo biografijos detalės (video)

by Kristina Aleknaitė
2020 01 11
0
Paskelbtuose laiškuose – mažai tyrinėtos A. J. Greimo biografijos detalės (video)

Lietuvių išeivijos instituto išleisto šaltinių rinkinio „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
  • Perkūnas trenktų - apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
Kitas straipsnis
Palangoje prasidėjo Lietuvos jaunimo bokso čempionatas

Palangoje prasidėjo Lietuvos jaunimo bokso čempionatas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai