Gegužės 29 d., pirmadienį, 19 val. Paryžiuje Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (EHESS, Bd. Raspail 54, Paris) bus pristatyta interaktyvi kilnojamoji paroda „Pasaulis semiotiko akimis“.
Ši paroda skirta semiotiko, kalbotyrininko, mitologo, publicisto, rezistento, pabėgėlio, lietuvio ir prancūzo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) šimtosioms gimimo metinėms paminėti. Ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą. Pasaulyje Greimas žinomas kaip vienas moderniosios semiotikos pradininkų. Esama dviejų pagrindinių semiotikos sampratų: vienu požiūriu, tai bendroji reikšmės teorija, kitu – ženklo teorija. Greimas buvo pirmojo požiūrio šalininkas. Pradėjęs mokslininko kelią nuo kalbos tyrimų, jis susidomėjo pamatinėmis reikšmės ir prasmės problemomis. Pasak Greimo, visas žmogiškasis pasaulis – tai reikšmės pasaulis.
Greimas gyveno tada, kai Europoje ir JAV vyko socialinių ir humanitarinių mokslų pakilimas: radosi naujos teorinės perspektyvos, kūrėsi su jomis susiję mokslo rateliai, mokyklos. Jo darbai priskiriami struktūralizmui – tyrimų krypčiai, grįstai prielaida, jog kalba, kultūra, visuomenė, žmogiškasis pasaulio suvokimas pagrįsti santykių schemomis. Greimas ilgą laiką bendradarbiavo su Rolandu Bartu (Roland Barthes), dirbo Klodo Levi-Stroso (Claude Lévi-Strauss) socialinės antropologijos laboratorijoje, pats vadovavo semiolingvistinių tyrimų grupei. Jo organizuotų seminarų pagrindu susikūrė vadinamoji Paryžiaus semiotikos mokykla.
Semiotika buvo bene svarbiausias Greimo gyvenimo projektas, bet toli gražu ne vienintelis. Jis taip pat buvo žymus lietuvių rezistencijos ir išeivijos veikėjas, mitologijos tyrinėtojas, publicistas. Pats Greimas mėgo sakyti gyvenime atliekąs skirtingus vaidmenis.
Parodą sudaro kelios dalys – „Semiotizatorius“ (skirtingais aspektais semiotiškai išnarstyti kasdienybės objektai) ir trys pasakojimai: apie Greimo gyvenimo vaidmenis, jo įkurtą semiotikos mokyklą ir kelias svarbias semiotines sąvokas. Semiotizatorius – tai instaliacija, suteikianti galimybę kiekvienam parodos lankytojui išmėginti semiotinį žvilgsnį į pasaulį, skirtingais aspektais semiotiškai išnarstyti pasiūlytus kasdienybės fragmentus. „Semiotizuojami“ objektai (laiškas, vynas ir šuo Rudis) buvo ypatingai svarbūs Greimui: jis nuolat susirašinėjo su bendraminčiais ir kolegomis visame pasaulyje, šalia savęs turėjo keturkojį bičiulį Rudį, mėgdavo gurkšnoti vyną.
„Semiotizatoriaus“ tekstuose pabraukti žodžiai – tai nuorodos į komiksus, pristatančius kelias Greimo semiotikos sąvokas: reikšmė, sakymas, būsena, utopija. Komiksai padeda susidaryti įspūdį apie semiotinių tyrinėjimų pobūdį. Parodoje taip pat eksponuojamas žemėlapis, pristatantis Greimo semiotikos mokyklos idėjų paplitimą pasaulinės semiotinės minties fone.
Po parodos pirmojo pristatymo Paryžiuje, paroda grįš į Lietuvą. Taip pat planuojami jos pristatymo renginiai Belgijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitur.
Parodos rengėja – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Parodą kūrė Lietuvos semiotikų, architektų ir dizainerių grupė. Parodos partneriai ir rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie UNESCO, Vilniaus dailės akademija, Prancūzijos semiotikų asociacija, Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras.
