Lietuvos ateitis M. K. Čiurlionio vizijose
1904 metais M.K. Čiurlionis nutapė paveikslą „Saulėtekis“. Tai buvo iššūkis jau bemirštančiai lietuvių tautai, „kurį pagrindė Tautos kūrybinė galia“ (Vytautas Baškys. Saulėtekis. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui // Lietuvos aidas. 2017, geg. 6).
Pirmas įspūdis, pažvelgus į paveikslą „Saulėtekis“ – skelbia istorikas, – šviesos blyksnis Skaityti toliau
Gyvensime kaip Švedijoje, žemės ūkio derlius bus kaip Danijoje, sujungsime Juodąją ir Baltijos jūras, perkelsime Lietuvą į kosmosą – per pastarąjį šimtmetį mūsų šalies politikai, menininkai, mokslininkai, tyrėjai ir kitų sričių specialistai daug svajojo, kūrė ir įsivaizdavo Lietuvos ateitį.
100 įdomiausių įgyvendintų ir neįgyvendintų, įtaigiai aprašytų vizijų pernai tapo knyga „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918-2018“. Leidyklos „Baltos lankos“ išleistą knygą Vilniuje pristatė jos sudarytojai ir Rimvydas Valatka. Skaityti toliau
„Nors tarptautinė būklė buvo dar labai miglota, Lietuvos ateitis labai neaiški, Lietuvos Taryba, susirinkusi 1918 m. vasario 16 d. posėdžio Vilniuje, ryžosi pasirašyti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Aktą, kuris taptų kertiniu akmeniu nepriklausomos Lietuvos valstybės.“ – rašo istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė knygoje „Lietuvos istorija“.
Autorė pabrėžia sunkią to laikotarpio Lietuvos būklę: „Vokietijoje vyko revoliucija, kaizeris Vilhelmas II pašalintas, o mūsų krašte okupacinę valdžią perėmė vokiečių kareivių taryba. Atvirai veikė komunistai – agitavo mitinguose, laukė ateinant bolševikų iš Rusijos. Skaityti toliau
Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas pasaulis?
Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net pasaulio piliečiu?
Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? NE, BŪTIES KLAUSIMAS. Klausima tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas paprastas. Skaityti toliau
Pranešimas, skaitytas Raudondvaryje, pristatant visuomeninį judėjimą „Lietuva yra čia“.
Kodėl šeima tokia svarbi? Kodėl ji svarbiausias ekonominės, socialinės ir kultūrinės valstybės politikos centras?
Pagal ilgaamžę filosofinę ir politinę tradiciją šeima biologine ir dorovine prasme pagrįstai laikoma visuomenės ląstele. Skaityti toliau
Spalio 22 d. 12 val., Vilniuje prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastato (Konarskio g. 49) visuomenininkai žada surengti mitingą dėl, pasak jų, LRT sistemingai vykdomos pažiūrų ir nuomonių cenzūros.
Mitingo rengėjų teigimu, prieš tris dešimtmečius Lietuvos valstybė buvo atkurta todėl, kad TSRS prasidėjus „pertvarkai“, pirmiausia buvo iškelti politinio demokratizavimo ir viešumo reikalavimai. Minties ir žodžio laisvė buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio siekių. Lemiamas Sąjūdžio raidos ir formavimosi lūžis įvyko tada, kai Lietuvos radijas ir televizija pradėjo tarnauti visuomenei ir buvo sutraukyti tautos budimą stabdžiusios cenzūros ir informacinės blokados pančiai. Skaityti toliau
Mokytojai šiandien dirba be jokio orientyro, nes ugdymo programų nėra kam rengti. Nėra ir pamainos mokyklose dirbantiems mokytojams, kurių dauguma yra vyresnio amžiaus. Sugriautas pedagogus iki šiol ruošęs universitetas. Pedagogų SOS signalus galima būtų vardinti ir vardinti. „Jaučiuosi lyg koks disidentas ir nesuprantu, kodėl dauguma tyli“, – apie katastrofišką švietimo sistemos padėtį Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. O paklaustas, ko palinkėtų pedagogams Mokytojo dienos proga, atsakė: „Ramybės ir susikaupimo, kuris sunkiai pasiekiamas, Skaityti toliau
Rugsėjo 1 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Mokslo ir žinių dienos proga pasveikino sostinės Jono Basanavičiaus progimnazijos moksleivius ir mokytojus, šiemet mininčius 20 metų sukaktį, kai mokyklai buvo suteiktas Tautos senbuvio vardas.
Prezidentė atkreipia dėmesį, kad pasitinkant atkurtos valstybės šimtmetį, visos švietimo sistemos laukia dideli pokyčiai, siekiant naujos ugdymo kokybės ir ugdant pažangios Lietuvos ateities visuomenę. J. Basanavičiaus progimnazijoje Prezidentė, įteikdama Lietuvos pirmokų pasus, pabrėžė, kad tai – ypatingas dokumentas. Skaityti toliau
Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau
Š. m. birželio 8 d., 16 valandą, Vilniaus Mokytojų namuose (Vilniaus g. 39) vyks forumas „Greimo aktualumas“, kuriame mokslininkai Kęstutis Nastopka, Jūratė Levina, Dainius Razauskas ir Darius Kuolys svarstys, kokiomis idėjomis, įžvalgomis, nuostatomis Algirdas Julius Greimas išlieka svarbus mums, kaip provokuoja ir ragina atsišaukti mūsų dienų visuomenę.
Į forumą vilniečius, o ypač mokytojus, gimnazistus, studentus, kviečia Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos Sąrašas ir Mokytojų namai. Skaityti toliau
Šių dienų Lietuvos politinėje erdvėje vyrauja įvairiausi pokyčiai. Išrinkta nauja valdžia, kuriamos drastiškos reformos, kurios turėtų vesti Lietuvą link šviesios bei gražios ateities. Tačiau, ar naujosios piliečių išrinktos valdančiųjų daugumos Valstiečių ir žaliųjų partijos idėjos, siekiai ir tikslai atspindi Lietuvos didžiausias problemas?
Apie tai ko Lietuvai iš tikrųjų reikia ir kokia yra realybė kalbasi Ingrida Berdikšlytė ir buvęs diplomatas, politikos apžvalgininkas, šiuo metu tapęs jogu Gintaras Ronkaitis-Narajanas.
