Šeštadienis, 2 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

E. Dzežulskis-Duonys. Šeimos politikos būtinybė

Eligijus Dzežulskis-Duonys, www.alkas.lt
2018 11 12 16:00
2
Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Eligijus Dzežulskis-Duonys | Asmeninė nuotr.

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.
Eligijus Dzežulskis–Duonys | Asmeninė nuotr.

Pranešimas, skaitytas Raudondvaryje, pristatant visuomeninį judėjimą „Lietuva yra čia“.

Kodėl šeima tokia svarbi? Kodėl ji svarbiausias ekonominės, socialinės ir kultūrinės valstybės politikos centras?

Pagal ilgaamžę filosofinę ir politinę tradiciją šeima biologine ir dorovine prasme pagrįstai laikoma visuomenės ląstele.

Šeimoje gimęs vaikas turi išaugti dora asmenybe ir geru piliečiu, todėl šeima, vaizdžiai tariant, yra tarsi antrosios, kultūrinės dvasinės įsčios, kuriose per laiką subręsta kiekvienas gimęs žmogus.Kodėl šiuolaikinėje visuomenėje iškyla šeimos politikos būtinybė?

Moderniojoje industrinėje ir paslaugų visuomenėje šeima nebėra gamybinis vienetas ir tam tikrų pajamų gavėja, bet vien vartotoja, taigi išlaidų turėtoja. Ekonomizmo ir vartojimo ideologijos paveiktoje visuomenėje vaikai apskritai tampa gryna ekonomine našta. Jei viskas skaičiuojama ir verčiama pinigais, tai vaiko auginimas šeimai irgi įgyja grėsmingą piniginę išraišką. Deramai užauginti vaiką iki 18 metų tėvams kainuoja, tarkime, apie 100 tūkstančių Eurų (maistas, drabužiai, lavinimas, gydymas, pramogos ir t. t.). Koks ideologiškai paveikto proto žmogus gali savanoriškai ryžtis tokioms išlaidoms? Vyraujančio instrumentinio racionalumo požiūriu daug racionaliau ir naudingiau įsigyti šuniuką ar dažniau keisti savo automobilį.

Jei nenorime tad girdėti, kad vaikus augina tik turčiai ar asocialūs asmenys, turime vykdyti pamatuotą ir tvarią šeimos politiką. Vis labiau suprantama, jog privalu reikalauti ne vien individualių, bet ir šeimos teisių, kuriančių šeimoms tinkamą teisinę, ekonominę, socialinę, finansinę ir, stebintis dabarties realijomis, tikrai joms saugią aplinką.

Daug kas atrodo paprasta: ES ir Lietuvos biudžeto pinigais labiau remti ne imigrantus ir pabėgėlius (ką irgi reikia daryti), bet atsakingai vaikus auginančias Lietuvos šeimas. Tam reikalinga aiškiai išreikšta politinė valia. Tačiau ne mažiau svarbu valstybėje kurti šeimai palankią emocinę intelektinę atmosferą – tokią, kuri skatintų jaunimą ne tik gyventi, dirbti Lietuvoje, bet ir joje kurti šeimas. Apie šeimą būtina kalbėti palankiai, pristatyti teigiamus šeimyninio gyvenimo pavyzdžius, ramiai aiškinti kylančias problemas ir nesusipratimus, užuot beatodairiškai trimitavus apie šeimose pasitaikantį smurtą arba niekada nesibaigiančius vienišo ir savy užsisklendusio vartotojo malonumus. Kas nuolat daroma skaitomiausiose medijose ir žiniasklaidos priemonėse.

Teigiamą šeimos vaizdinį ypač svarbu matyti (ir girdėti) jauniems žmonėms, besirengiantiems kurti šeimą ir neretai pasiduodantiems abejonėms dėl santuokai ir šeimai priešingos ir jos esmę iškreipiančios propagandos žiniasklaidoje. Būtent pastarieji dalykai neretai sukelia ilagalaikių ir tvarių įsipareigojimų baimę bei skatina pasiduoti trumpalaikiams troškimams bei aplinkybėms, kaip ir nuolat ieškoti vis naujų, vien individui pasiekiamų ir momentinę laimę žadančių galimybių. O juk širdies gelmėje kiekvienas mūsų nori mylėti, būti mylimas ir drauge su mylimu žmogumi pasenti, nugyvenus ilgą ir prasmingą gyvenimą, kuriam vaikai teikia tikrąjį (papildomą) džiaugsmą ir laimę. Tai nepalyginti svarbiau nei turėti kuo daugiau daiktų ar įgyti kuo daugiau kad ir labai išskirtinių paslaugų, kaip ir nepaliaujamai mėgautis vienais ar kitais dalykais. Deja, žmogus dažniausiai yra „protingas po laiko“.  Nenorėdami visada būti protingais po laiko, viltingai gręžiamės į šeimos politiką.

Pirmaeiliai tad šiandienės šeimos politikos uždaviniai / siekiniai yra šie:

  • šeimai kaip vienetui, o ne konkrečiam dirbančiam individui (jei jis šeimos narys) skirta darbo užmokesčio ir iš jo išskaičiuojamų mokesčių sistema;
  • orų pragyvenimą teikiantis motinystės ar tėvystės atostogų išmokų dydis, nepriklausomai nuo turimo darbo stažo, socialinio draudimo, etc.;
  • išmokos už vaikus iki pilnametystės, skatinančios tikrą demografinį atsigavimą, ir lygiagrečiai vykdoma abortų mažinimo programa;
  • lankstesnis ir galbūt trumpesnis, įstatymais įteisintas tėvų, auginančių mažamečius vaikus, darbo grafikas;
  • reali finansinė parama savarankiškam būstui įsigyti – būstui, kuris yra tinkamas šeimos gyvenimui, nes yra proporcingas šeimos narių skaičiui – juk šeima ir namai yra vienas nuo kito neatsiejami dalykai;

Dabartinėje Lietuvoje turime vieną ar kitą, daugiau ar mažiau vykusį šeimos politikos fragmentą, bet neturime tvarios ir sistemiškos, nuosekliai plėtojamos visumos. Dėl jos trūkumo šeimos neretai išgyvena sunkumų ar net suyra. Suirusios šeimos reiškia šaknų netekę vaikai, likimo valiai palikti garbaus amžiaus asmenys, elgesio gairių stokojantys paaugliai ir jaunuoliai. Tuomet visų jų tarpusavio santykius grindžia apmaudas ir neapykanta, kurie visuomenėje prasiveržia smurtu ir agresija, kas valstybei grįžta didžiuliais teisėsaugos, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos kaštais.

Šeima yra tokia natūrali ir savaiminė, kad bet kokie bandymai išardyti šeimą naikina tarsi ir patį gyvenimą. Todėl Genderizmo ideologijos bei atitinkamų konvencijų (Stambulo) brukimas yra nepriimtinas. Jų peršamas nuo biologiškumo atsietos ir nuo individo pasirinkimo priklausomos socialinės tapatybės konstravimas, kaip ir translytiškumo propagavimas nepaiso sveiko proto argumentų.

Tačiau tiek krikščionišku, tiek sveiko proto požiūriu, šeimos institutą būtina ginti ne vien dėl jo natūralumo. Gindami tradicinę šeimą, giname pačią visuomenę ir kiekvieno asmens laisvę. Juk jei valdžia savo teisės aktais gali nustatyti naujas šeimos sampratas ir priversti jų laikytis, tai ji iš principo gali koreguoti, o tai reiškia – sugriauti bet kurį laisvos ir organiškos visuomenės santykių tipą: ji gali bandyti perkeisti tėvų ir vaikų, mokytojų ir mokinių, gydytojų ir pacientų, pardavėjų ir pirkėjų, etc. santykius.

Vadinasi, kaip lygiavertes įteisinti homoseklualias ar kitokias santuokas bei šeimas reiškia ardyti natūralų socialinį audinį ir griauti patį laisvės pamatą. Dar daugiau, tai reiškia bandyti perkurti žmogišką tikrovę. O iš čia vienas žingsnis į visišką žmogaus prigimties neigimą ir, pasitelkus valstybės galią, į bandymą naujai tą prigimtį apibrėžti. Kitais žodžiais, tai akivaizdus mėginimas perdaryti žmogų pagal kažkieno valią, viziją arba interesą. Čia pat visu savo svoriu ima alsuoti totalitarinė diktatūra, kurios žiaurumą ir tragizmą jau esame išgyvenę. Štai kodėl gyvybiškai svarbu saugoti ir ginti šeimą, gyvybę ir asmens orumą – tai politiškai susiorganizuojančios bendruomenės pamatai, jos laisvės pagrindas.

Pagaliau nei skyrium paimtas švietimas, nei teisingumo siekis, nei kultūros plėtojimas, nei kalbos ir Tėvynės meilės puoselėjimas, nei aplinkos tausojimo ar sveikos gyvensenos paskata nebus vaisinga, jei nebus stiprios ir darnios, lietuviškai kalbančios, pirminę žmogaus mokyklą formuojančios, kultūrą ir tradicijas perteikiančios, sveikai gyvenančios, saikingai vartojančios ir teisingumą ugdančios šeimos. Taigi šeimos gerovė yra esminis dalykas Lietuvos ateičiai. Stipri ir darni šeima reiškia stipri ir darni Lietuva.

Autorius yra Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Dzežulskis-Duonys. Pabėgėlių korta yra žymėta
  2. V. Vasiliauskienė, M. Vasiliauskas. Kodėl mums reikia sistemingos šeimos politikos?
  3. Kokiam šeimos politikos tikslui pritaria Lietuvos visuomenė?
  4. J. Dapšauskas. Šeimos stiprinimas: svarbu susivokti, kas ji yra ir kaip jai padėti
  5. Kitais metais pradės veikti Šeimos kortelės programa
  6. Seime vyks forumas „Savarankiška Lietuvos šeimos politika ir partnerystė“  
  7. T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO?
  8. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  9. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  10. K. Paulikė. Pagalbos šeimai priemonių finansavimo keliai ir kryžkelės
  11. D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas?
  12. V. Sinica. Apie politikų dviveidystę arba „kieno gyvybė brangesnė“?
  13. A. Pauga. Klausimai atvirai krikščionių demokratų diskusijai
  14. Lietuvoje vyksta diskusijos – kas yra šeima
  15. Konferencijoje aptarti gyvybės apsaugos iki gimimo etiniai ir teisiniai aspektai
  16. Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą
  17. Pritarta Demografijos strategijai – ypatingas dėmesys šeimai
  18. Ministras L. Kukuraitis pristatė kokie pakeitimai numatomi vaiko teisių apsaugos sistemoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Žemyna says:
    4 metai ago

    Na, šeimos politikos sukūrimas, įgyvendinimas tai sunkus, sekinantis, nepertraukiamas darbas. Ar ne efektingiau surengti brutalumu žmones bauginantį spektaklį? Juolab, 20 a. istorijoje tokių pavyzdžių apsčiai būta, yra iš ko perimti „gerąją patirtį”. O veiklos(?) ataskaitoje įspūdingus skaičius rodyti. O gal ir pasaulio TV praneš apie tai, kaip mažomis sąnaudomis pasiekiamas didžiausias įmanomas pelnas.

    Atsakyti
  2. aistis krivaitis says:
    4 metai ago

    kai per 30 metų nesukurta Lietuvių tautos Laimingos ateities politikos, ekonomikos modeliai, kai Lietuvių tautos skaldymui sukurtos kelios gobšuolių ir karjeristų gaujos, apsiskelbusios “partijomis”, kai tų gaujų atstovai priėję prie Tautos lovio pasiskiria iš Tautos lėšų sau DAUGIAMILIJONINĮ IŠLAIKYMĄ , kai Tautos išrinktieji , PAMIRŠĘ , SAVO PRIEVOLĘ JUOS IŠRINKUSIEMS, ima naikinti tai ką juos išlaikančioji Lietuvių Tauta per šimtmečius ir dešimtmečius sukūrė, kai kokia tai gyvenimo ar likimo nuskriausta šakalienė su Į savE panašiosiomis puola ginti ne ŠEIMĄ, O KURIA ĮSTATYMUS, KAIP SUGRIAUTI ŠEIMĄ, KAIP SUNAIKINTI ŠEIMOS ŽIDINĮ, kaip SUDARKYTI MŪSŲ TAUTOS KŪDIKIŲ SĄMONĘ, ŠEIMOS DARNĄ, ATJAUTĄ…. tad apie kokią TAUTOS ATEITĮ GALIME KALBĖTI? Iš užsienių veržiasi laisvamanių – šeimyniškų dorųjų tradicijų griovėjai dėl savo geismų tenkinimo, dėl NEBODIMO NAIKINAMOS LIETUVIŲ TAUTOS ATEITIES… Alko skaitytojai, visi dorieji Lietuvos žmonės, šeimos- Lietuviškos tautos ląstelės sergėtojai, mes visi privalome stoti į ŽŪTBŪTINĘ KOVĄ DĖL ŠEIMOS IR MŪSŲ TAUTOS IŠLIKIMO, IR JAU DABAR. Lietuviais esame mes gimę, Lietuviais turime ir būt.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Aušrinė Norkienė | lvzs.lt nuotr.

A. Norkienė: Stiprios valstybės pagrindas – šeima

2022 06 30
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje | lrp.lt nuotr.

ES priėmė istorinius sprendimus dėl kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai

2022 06 24
Mitingas „Stop valdančiųjų buldozeriui“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas – prieš valdančiųjų buldozerį

2022 06 22
Balsavimas | lrs.lt nuotr.

Po svarstymo pritarta Rinkimų kodeksui

2022 06 07
Rimantas Jankūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

R. Jankūnas. Mokslas nuvažiavo politikams ir verslui aptarnauti

2022 06 04
Švietimas, mokslas ir technologijos 2050 metais: ko trūksta Lietuvai? | KTU nuotr.

Švietimas, mokslas ir technologijos 2050 metais: ko trūksta Lietuvai?

2022 06 04
Homoseksualai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Homoseksualai, kurių trūksta

2022 06 04
Pirmoji ponia: tautos papročiai gyvi ir esant toli nuo Lietuvos

Pirmoji ponia: tautos papročiai gyvi ir esant toli nuo Lietuvos

2022 05 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Politinė pagonybė: veidai ir įveikos

2022 05 31
R. Karbauskis. „Konservatyvizmas“ pagal G. Landsbergį

V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

2022 05 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 01 12:00

2022 07 01
Išrinkti geriausi jaunimo darniojo turizmo pasiūlymai
Įvairenybės

Vis dar karšta?.. Imkite baidarę

2022 07 01
Miokardo infarktas: pirmieji požymiai
Lietuvoje

Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos

2022 07 01
Audra | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Kelias dienos ir…12 tūkst. žaibo išlydžių

2022 07 01
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigiasi žemės ūkio naudmenų deklaravimas

2022 07 01
I. Tarvydienė. Ar atėjo neįgaliųjų eilė būti pažemintiems?
Lietuvoje

Nuo liepos daugės slaugos paslaugų

2022 07 01
Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas

2022 07 01
Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės

2022 07 01


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Spec. akiniai spec. operacijai? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 01 12:00
  • Vis dar karšta?.. Imkite baidarę
  • Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos
  • Dezinormacijai tautybė nepavaldi

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2009; komentarų: 51
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1059; komentarų: 0
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 628; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 580; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 574; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 23 12:02 peržiūrėta: 544; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Norkienė: Stiprios valstybės pagrindas – šeima

by daiva
2022 06 30
2
Aušrinė Norkienė | lvzs.lt nuotr.

Valdantieji konservatoriai ir liberalai per dvejus metus valdžioje parodė, kad jiems visiškai nerūpi šalies gyventojų gyvenimo kokybė ir tradicinės, šimtmečiais...

Skaityti toliau

ES priėmė istorinius sprendimus dėl kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai

by daiva
2022 06 24
0
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje. Birželio 23 d. vykusioje EVT sesijoje Europos...

Skaityti toliau

Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas – prieš valdančiųjų buldozerį

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 22
1
Mitingas „Stop valdančiųjų buldozeriui“ | Alkas.lt nuotr.

Birželio 21 d. Vilniuje, prie Seimo, pliaupiant lietui, Lietuvos Šeimų Sąjūdis (LŠS) surengė mitingą „Stop valdančiųjų buldozeriui“. Ši diena mitingui...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Spec. akiniai spec. operacijai? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 30 12:02
  • Gallinago gallinago apie O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?

Kitas straipsnis
Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai