Kokios ateities nori Lietuvos visuomenė?

Ministerijos ir politinės partijos užsako daug socialinių tyrimų, tačiau jų kokybė nepatenkinama, o tam tikrų visuomenės grupių šie tyrimai apskritai nepasiekia, teigė mokslininkai ir visuomenės veikėjai, susirinkę į Seimo Ateities komiteto ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rengiamo Lietuvos protinio savarankiškumo forumo diskusiją „Ateities visuomenė“.

Kuriant ilgalaikę Lietuvos visuomenės ir valstybės raidos viziją, būtina iš pradžių išsiaiškinti, kokia Lietuvos visuomenė yra dabar ir kokios ateities nori ji pati, renginyje pabrėžė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Iš antrinių šaltinių matyti, kad dalis Lietuvos visuomenės nėra atspari nedraugiškų šalių propagandai, šokiruoja, kad tik praėjus aštuoneriems metams valdžios institucijos pastebėjo, kad rusiškuose mokyklų vadovėliuose pateikiama Maskvos istorijos versija, o ateities visuomenę programuojančių tūkstančių mokytojų vertybinės ir pilietinės nuostatos nė karto nėra išsamiau nagrinėtos.

Patikimi visuomenės socialiniai tyrimai reikalingi ne tik valdžios institucijoms, bet ir pačiai visuomenei, teigė visuomenininkas, kultūros istorikas Darius Kuolys.

Mūsų visuomenei nėra pranešama apie pačių piliečių nuomonių išsiskyrimą dėl, pavyzdžiui, pasirengimo ginti savo valstybę, emigracijos, požiūrio į šeimą ir kitų jautrių dalykų.

Tokių žinių surinkimas ir pateikimas skatintų pačių piliečių tarpusavio diskusiją, stiprintų visuomenę iš vidaus.

Diskusijoje dalyvavę sociologai, mokslininkai Ainė Ramonaitė, Boguslavas Gruževskis, Vladas Gaidys, Aušra Maslauskaitė, atkreipė dėmesį, kad socialinius tyrimus perkant mažiausios kainos principu ir siekiant žmones apklausti internetu, naujomis technologijomis nesinaudojantys šalies gyventojai lieka už mokslininkų ir sprendimų priėmėjų akiračio.

Reikalinga plėtoti ilgalaikius, kartotinius tyrimus, kuriuos finansuotų valstybė, o duomenų surinkimo kokybę užtikrintų Lietuvos statistikos departamentas.

Renginyje buvo svarstomas naujo ilgalaikio Lietuvos visuomenės socialinio tyrimo poreikis.

Sumanymą pradėti tokį tyrimą pasiūlė Vilniaus ir Kauno universitetų sociologų komanda, vadovaujama Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Ainės Ramonaitės.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėjas Darius Žeruolis, Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė, jos pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis.