Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

Karolina Baltmiškė, www.manokrastas.lt
2021 01 06 08:00
5
0
SHARES
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

Kalbininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Jonas Palionis | Asmeninė nuotr.

Kalbininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Jonas Palionis | Asmeninė nuotr.
Kalbininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Jonas Palionis | Asmeninė nuotr.

Būna susitikimų, po kurių mintys tarsi vasaros lietus liejasi, bet būna ir tokių, iš kurių grįžęs ilgai nešiojiesi patirtus įspūdžius, pašnekovo pasakytas mintis, jo skelbiamas tiesas, jas brandini. Su kalbininku, profesoriumi, habilituotu mokslų daktaru Jonu Palioniu susitikome dar praėjusią vasarą. Reikėjo laiko viską sudėlioti, nes profesorius žvelgė į kalbos pasaulį iš savo ilgametės patirties varpinės. Juk jo gyvenimas – tai dalis ir lietuvių kalbos istorijos.

Lūkesčiai ir tikrovė

„Niekas nuo to straipsnio nepasikeis“, – liūdnai tarstelėjo profesorius mūsų pokalbio pradžioje. Jo nihilizmas atrodė kiek netikėtas, nes tai žmogus, kurio indėlį saugant lietuvių kalbą sovietmečiu sunku ir išmatuoti. Galvon lindo kažkada iš baltarusių išgirstas posakis, kaip Chruščiovas prie Minsko universiteto pareiškė, kad kuo greičiau universitetas pereis prie rusų kalbos, tuo greičiau bus sukurtas komunizmas. Laimei, Vilniaus universitete ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose nebuvo skubama kurti komunizmo… Ir nuo skubaus komunizmo kūrimo saugojo žmonės, kuriems buvo svarbu išsaugoti lietuvių kalbą. Tarp tų žmonių buvo ir profesorius Jonas Palionis. Jis 1948 metais Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, o 1951-aisiais tapo to paties universiteto dėstytoju. 1953 metais jis apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją ir šešerius metus vadovavo universiteto Lietuvių kalbos katedrai. Vėliau buvo Istorijos ir filologijos fakulteto, o 1970–1973 metais Filologijos fakulteto dekanas. Būtų naivu tikėtis, kad be tuometinių kalbininkų lietuvių kalba būtų turėjusi tokį svorį, kokį tada turėjo. Ne be kalbininkų rūpesčio 1961-aisiais metais prie Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Prezidiumo buvo įstaiga visuomeninė Lietuvių kalbos komisija, kurios veikla buvo tai stabdoma, tai ir vėl atkuriama.

Žinoma, tada kalbos saugojimą, kaip pasipriešinimo būdą, skatino ir sovietų okupacija. Kitų Sovietų sąjungos sudėtyje esančių respublikų inteligentija stebėdavosi ir neatsistebėdavo, kad aukštosiose Lietuvos mokyklose studijuojame lietuvių kalba. Neretas atsidusęs pridurdavo: „Pribaltika“. Tada buvo garbės reikalas pasakyti, kad mūsų gimtoji kalba yra lietuvių, kuo šiandien ypatingai negali pasididžiuoti. Lietuvių kalba atsiduria dvejopoje padėtyje: vieną vertus, ją saugo Konstitucija, kiti įstatymai, kitą vertus, atsiranda vis daugiau manančių, kad nebereikia jos puoselėti, kad nieko blogo, kai vis daugiau mokinių ima mąstyti angliškai. „Tai kaip gali ką nors pakeisti vienas ar kitas straipsnis, – atsidūsta profesorius. – Reikia esminių permainų ir nuoseklaus darbo.“

Kelias į lituanistiką

„Meilė lietuvių kalbai atsirado ne gimnazijoje, o vėliau, kai įstojau į Vilniaus dvimetį institutą“, – pasiteiravus, kas įkvėpė meilę lietuvių kalbai, sako profesorius.

Kaip prieš porą metų apie savo dėstytoją rašė šviesaus atminimo kalbininkas, profesorius Arnoldas Piročkinas, Jonui Palioniui eiti mokslus buvo nelengva. „Gimęs nuošaliame, bet vaizdingame Mošiškių kaime netoli legendinės Punios, kur kitame Nemuno krante ošia garsusis Punios šilas, pirmiausia išėjo motinos mokyklą: jau trejų metų pažinęs raides. 1931 m. pavasarį pradėjo lankyti už 3 km Nemajūnų pradžios mokyklą, po ketverių metų ją baigė. Tačiau svajonė iš karto stoti į gimnaziją neišsipildė. Mat tėvai, taupydami pinigus (jų to laiko valstiečiai kruvinai stokojo), nutarė sūnų mokyti privačiai, pavedę jį už 7–8 km neoficialiam mokytojui, turėjusiam grupę mokinių, ketinančių stoti į kurią gimnazijos klasę. Dabar jį vadintume korepetitoriumi.

Per pirmuosius metus šis Jonuką parengė taip, kad egzaminus Prienų „Žiburio“ gimnazijoje eksternu išlaikė iškart į III klasę. Per antruosius metus taip pat eksternu išlaikė egzaminus iš dviejų klasių programos, todėl rudenį jau galėjo Prienuose pradėti mokytis V klasėje. Tai buvo 1937 metai. Ramus mokslas gimnazijoje truko neilgai. 1938 m. kovo mėnesį kilo Lenkijos įsiveržimo grėsmė, jaudinanti visą kraštą. 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po poros savaičių karingoji Lenkija žlugo: ją pasidalijo hitlerinė Vokietija ir stalininė Tarybų Sąjunga. Lietuva už perleistą Vilnių ir nedidelę dalį Vilnijos krašto turėjo įsileisti Trojos arklį – Raudonosios armijos kontingentą. Jo daliniai įsikūrė Alytuje ir Prienuose.

Netrūko įžvalgių žmonių, kurie visa tai suvokė kaip rimtą pavojų Lietuvos nepriklausomybei. Jų įžvalgumas veikiai pasitvirtino: 1940 m. birželio 15 d. įvyko okupacija, maskuojama Smetonos valdžios nuvertimu ir liaudies vyriausybės sudarymu. Tolesnis procesas visiems aiškus. Kai tų metų rugsėjyje prieniškiai gimnazistai atėjo į gimnaziją, savosios gimnazijos nerado: ji jau buvo valstybinė vidurinė mokykla – desiatiletka. Buvę gimnazijos VIII klasės mokiniai pagal pertvarkytas programas galėjo savo klasę baigti. Tokioje baigiamojoje klasėje mokėsi ir Jonas Palionis. Kraštą buvo apėmusi visuotinė baimė. Ji apogėjų pasiekė birželio viduryje, kai abiturientai laikė baigiamuosius egzaminus. Tada prasidėjo „liaudies priešų“ trėmimai. Tremiamųjų sąrašai, sudaryti vietos partinės vadovybės ir saugumo skyrių, buvo slapti, ir niekas nežinojo, ar pats nėra įtrauktas į juos.

Birželio 21 d. išlaikęs paskutinį egzaminą, Jonas Palionis skuba į gimtąsias Mošiškes. Čia gimnaziją baigusiam jaunuoliui prasidėjo nepaprastai permainingas ir didžiai įtemptas laikotarpis. Per Lietuvą kelis kartus persirito frontai, keitėsi okupantai. Ir jaunuoliui teko tarpais slapstytis“, – apie savo profesorių, vadovaudamasis jo paties atsiminimais, 2019 metais „Gimtojoje kalboje“ paskelbtame straipsnyje „Įžymaus kalbininko Jono Palionio įžymus jubiliejus“ rašė profesorius Arnoldas Piročkinas.

„Kai baigiau Prienų „Žiburio“ gimnaziją, dar tebevyko karas. Laikraštyje perskaičiau naujieną, kad Vilniuje atsidarė dvimetis mokytojavimo institutas ir nusprendžiau ten mokytis. Studijavau lituanistiką ir istoriją. Baigęs dvimetį institutą dirbau keliose mokyklose, o 1944-ųjų pabaigoje man buvo pasiūlyta būti Butrimonių progimnazijos direktoriumi. Pasiūlymo atsisakymas reiškė, kad einu kariauti, nes Antrasis pasaulinis karas dar nebuvo pasibaigęs. Pasirinkau direktoriavimą. Visko buvo. Bolševikai į kaktą ir revolverį buvo įrėmę, nes pora mano draugų, mokytojavusių toje mokykloje, buvo išėję į mišką. Žuvo abu“, – apie savo kelią į lituanistiką pasakoja profesorius.

Susidūrimas su sovietiniu režimu, pasak profesoriaus paskatino dingti „be pėdsako“.  Slapstėsi Vilniuje, kur saugumo akys nepajėgė visko sužiūrėti. Įsidarbino Vilniaus politechnikume ir dar kažkurioj kitoj mokykloj. Pagaliau stojo į Vilniaus universiteto III kursą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Mat įskaitė ano mokytojavimo instituto du kursus. Tada prasidėjo palyginti ramus ir nuoseklus kelias į mokslą ir mokytojo darbą.

„1948 m. pavasarį universitete studijas baigėme penki lituanistai. Apgynus diplominį darbą apie „Varpo“ kalbą ir išlaikius baigiamuosius egzaminus man buvo pasiūlyta studijuoti aspirantūroje, – pasakoja profesorius Jonas Palionis. – Sovietinės okupacijos pradžioje buvo tęsiami prieškario ir karo metų studijų papročiai, tad sovietų įtaka buvo gan silpna. Studijuodamas universitete klausiau Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos paskaitų.“

„1951 m. aspirantūra baigta, po metų pateikiama ir disertacija. Norėta iš pradžių tęsti diplominio darbo temą, bet valdančioji partija nepalankiai vertino „Varpą“ ir varpininkus, tai disertacijos pavadinimas buvo kitas – „Lietuvių literatūrinės kalbos normalizacija XIX a. pabaigoje“. Ji buvo sėkmingai apginta 1953 m. Taip į po karo gerokai praretėjusias lietuvių kalbininkų gretas atėjo naujas pajėgus mokslininkas, – pasitinkant profesoriaus 95-metį rašė profesorius Arnoldas Piročkinas. – Disertacijos vadovas buvo Jono Jablonskio kalbos norminimo sumanymų tęsėjas profesorius Juozas Balčikonis. O ir pačioje disertacijoje vyravo Jono Jablonskio veiklos nagrinėjimas. Tad visa tai skatino jaunąjį žinovą atsidėti lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo palikimo tyrimui ir garsinimui.

Tuo metu, kai bolševikinis režimas intensyviai bruko rusų kalbą, plėsdamas jos vartojimą Lietuvoje ir keldamas visais būdais jos vertę, lietuvių kalbai atsparos galėjo teikti kaip tik Jono Jablonskio raštai ir juose slypinčios mintys. Ir štai jau 1955 m. pasirodo Jono Palionio knygutė „Įžymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis“. Ji, žinoma, negalėjo atstoti paties kalbininko darbų, bet buvo tarsi pranašė, kad jų reikia laukti. Ir iš tikrųjų, po poros metų išeina Jono Palionio sudarytų Jono Jablonskio „Rinktinių raštų“ I tomas. Knyga stambi: turi 687 puslapius. Tome sudėti keturi žymiausi kalbininko vadovėliai: „Lietuviškos kalbos gramatika“ (1901), „Lietuvių kalbos sintaksė“ (1911), „Lietuvių kalbos gramatika“ (1922) ir „Linksniai ir prielinksniai“ (1928). Leidinio vertę gerokai padidino sudarytojo labai išsamus įžanginis straipsnis „J. Jablonskis ir jo lietuvių kalbos vadovėliai“. Po poros metų išeina Jono Jablonskio „Rinktinių raštų“ II tomas (1959). Jame sudėta dalis kalbos dalykams skirtų straipsnių.

Deja, čia nerasi nė vieno „Varpe“ 1890–1894 m. spausdinto Jono Jablonskio rašinio, nors juose pasakyta esminių nuostatų, kuriomis kalbos normintojai vadovaujasi iki šiol. Ne be pašalinio poveikio jie praleisti. Abu tomai išleisti dideliu 10 000 egzempliorių tiražu kiekvienas. Jonas Palionis ir paskui neišleidžia iš akių šios temos. „Atsiminimų nuotrupose“ esančios „Darbų bibliografinės rodyklės“ rodo, kad iki 2011 m. jablonskianą jis papildė 17 pozicijų. Ne visos jos žymi mokslinius darbus. Pavyzdžiui, moksliniu nepavadinsi „Lietuvos pionieriuje“ išspausdinto rašinėlio „Mūsų literatūrinės kalbos tėvas“ (1977 m. lapkričio 3 d.), bet jis rodo, kad žymus mokslininkas iš mokslo aukštybių nusileidžia iki vaikų, norėdamas ir juos supažindinti su mūsų kalbai ypač nusipelniusiu žmogumi. Įsigilinimas į Jono Jablonskio darbus neišvengiamai skatino mūsų Jubiliatą aktyviai dalyvauti lietuvių kalbos kultūros veikloje. Čia jo indėlis toks didelis, jog tiesiog neįmanoma trumpame straipsnyje išsamiau apibūdinti.“

Darbas Lietuvių kalbos komisijoje

Kaip „Gimtojoje kalboje“ beveik prieš porą metų paskelbtame straipsnyje rašė profesorius Arnoldas Piročkinas, lietuvių kalbos kultūros plėtrai Jonas Palionis nusipelnė ir kaip ilgametis Lietuvių kalbos komisijos narys ir ypač kaip jos pirmininkas 1984–1987 metais.

1961 m. LKP CK sprendimu buvo įsteigta Lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Prezidiumo. Pirmasis posėdis įvyko 1961 m. spalio 27 dieną.

Komisija su pertraukomis veikė iki 1970 m. rugsėjo mėnesio. Daugiausia svarstyta, kaip turėtų būti rašomi kitų kalbų tikriniai vardai – pritaikomi ar originalo forma, tačiau dviejų požiūrių šalininkai nesutarė, taisyklės nebuvo patvirtintos.

1976 m. gruodį buvo sudaryta nauja Lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos TSR Mokslų Akademijos (pirmininkas – Kostas Korsakas, pavaduotojai – Vytautas Mažiulis ir Genrikas Zimanas, sekretorius – Kazys Ulvydas). Komisija buvo įgaliota suvienodinti terminiją, rašybą spaudoje, periodiniuose ir neperiodiniuose leidiniuose, tarnybiniuose dokumentuose, spręsti sudėtingus lietuvių bendrinės kalbos klausimus. Nurodyta, kad komisijos parengti patarimai privalomi visoms ministerijoms, žinyboms, organizacijoms, redakcijoms, leidykloms. Komisija dirbo svarbų kalbos norminamąjį darbą. Išsamiai apsvarstytas leidinys „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, jame siūlomi pakeitimai. 1977 m. birželio 16 d. priimtame nutarime pateikti patarimai dėl j rašymo (bjaurus, pjauti, spjauti), dėl veiksmažodžių būsimojo laiko trečiojo asmens rašymo, kai kurių žodžių rašymo kartu ir atskirai, žodžių kėlimo, brūkšnelio rašymo. Kitais nutarimais reglamentuotas didžiųjų raidžių rašymas įvairiuose pavadinimuose, įterpinių, lyginamųjų posakių, išplėstinių dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių, išplėstinių pažyminių, sudėtinių sakinių skyryba. Vėl pradėta svarstyti, kaip turėtų būti rašomi nelietuviški tikriniai vardai.

1981–1983 m. komisijos veikla buvo nutrūkusi. 1984 m. pradėjo dirbti atnaujinta komisija. Jos pirmininkas – Jonas Palionis, pavaduotojas – Vytautas Mažiulis, sekretorius – Arnoldas Piročkinas. Komisija priėmė nutarimą dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje, taip pat nutarimus dėl tokių asmenvardžių galūnių rašymo bei dėl ilgųjų balsių rašymo pritaikomuose tikriniuose varduose, kelis kitus nutarimus.

„Atnaujintoje komisijoje, kurios pirmininku buvau paskirtas, svarstyti mokslo laipsnių pavadinimai, asmenų vardais pavadintų įstaigų, organizacijų, įmonių, kolūkių pavadinimai, rašytojo K. Sirvydo pavardės rašyba, kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių rašymas, gatvių, skersgatvių, aikščių, alėjų, prospektų ir stotelių rašymas rusų kalba. Atnaujintai pastarajai komisijai man su Arnoldu Piročkinu teko vadovauti ligi 1987 metų. Vėliau – ligi 1991 metų jai vadovavo Aleksandras Vanagas ir Pranas Kniūkšta. Atkūrus nepriklausomybę komisijos statusas pasikeitė. Ji pertvarkyta į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prie Lietuvos Respublikos Seimo, – pasakoja profesorius – Ypatingų kliūčių veikti komisijai sovietmečiu nebuvo. Kadangi didžiumą jos narių sudarė kompetentingi lietuvių kalbininkai ir vienas rašytojas, vykdavo gyvos mokslinės diskusijos ir nutarimai priimami balsuojant. Silpniau veikė pirmoji, 1961-aisiais įsteigta komisija, kurios narių skaičius buvo nedidelis. Aukštosios valdžios ar partijos instancijos nesistengdavo paveikti komisijos nutarimų. Keista, bet tais laikais neatsirasdavo „išminčių“, galvojančių, kad jie geriau išmano kalbos, ypač rašybos dalykus, ko negalime pasakyti apie šių laikų politikus.“

Pradžių pradžia mokyklose

Profesoriaus manymu, gimtosios kalbos mokėjimas pirmiausia priklauso nuo mokyklos. „Į mokyklas ateina dirbti prastai parengti mokytojai. Ir kuo toliau, tuo blogiau, nors turėtų būti priešingai. Lietuvių kalbos reikėtų mokyti naujais būdais. Jei ir toliau laikysimės nuostatos, kaip pavadinsi, nepagadinsi, greitai ne tik lietuvių kalbos, bet ir lietuvių tautos nebeturėsime. Įsivyrauja anglų kalba. Pasiklausau, kaip kalba anūkai ir proanūkiai, jų kalboje jau yra angliškų konstrukcijų, – apgailestauja profesorius. – Manau, kad anglų kalba neturėtų būti vienintele privaloma užsienio kalba bendrojo ugdymo mokyklose, o valdžia – be saiko ją vartoti ir skatinti jos vartojimą viešajame gyvenime, reklamose ir kitur.“

Atsirandančius siūlymus kalbėti ir rašyti bet kaip, profesorius vadina lietuvių kalbos niekinimu, vedančiu į greitą lietuvių kalbos išnykimą. „Kalbą reikia tobulinti palaipsniui,  ne šuoliais“, – teigia profesorius.

Todėl puoselėjant lietuvių kalbą, kaip teigia profesorius Jonas Palionis, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai svarbu būti savarankiškesnei ir aklai nesekti politikų nuomonėmis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vertėtų atsikratyti vadovavimo sportui ir ryžtingiau rūpintis lietuvių kalbos dėstymu mokyklose. Kultūros ministerija turėtų labiau rūpintis spaudos, radijo ir televizijos laidų kalba.

Vytautas kalbėjo lietuviškai

Teigiantiems, kad lietuvių kalba vis labiau tampa provincine kalba ir kad ji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais nebuvo ta, kuria kalbėjo didieji kunigaikščiai, profesorius turi atsakymą. „Vytautas tikrai gerai mokėjo kalbėti lietuviškai. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto gimtinė, istoriko prof. Igno Jonyno nuomone, buvusi Trakai, dėl kurių priklausymo anuometinei dzūkų tarmei nekyla abejonių. Žinoma, mes tiksliai negalime teigti, kad Vytautas Didysis kalbėjo dzūkiškai, bet tokią prielaidą daryti galima. Kad Gediminaičiai galėjo būti kilę iš dzūkiškai kalbėjusių anuometės Lietuvos vietų, nors ir netiesiogiai, rodo net ligi mūsų laikų Trakų rajone išlikę kaimų pavadinimai Jogėliškės, Jogėlonys, atsiradę iš asmenvardžio Jogėla. Tam tikras netiesioginis įrodymas, siejantis Vytautą su dzūkais, yra ir jo svainio bei kariuomenės vado Sudimanto kilmė iš Vėžiškių, esančių Alytaus rajone, buvusiame Alovės valsčiuje, kur gyvena „cikri dzūkai“. Iš to pat kaimo buvo kilusi ir Vytauto žmona Ona Sudimantaitė, Sudimanto sesuo.

Be to, vokiečių metraščiuose rašoma, kad Vytautas su Jogaila kalbėjo kita, jiems nesuprantama kalba, – svarsto profesorius Jonas Palionis. – Manau, Vytautas ir vokiškai puikiai kalbėjo, nes bendravo su vokiečiais. Taip pat jis tikriausiai ir lotynų kalbą mokėjo. Jau XIII amžiuje į Lietuvą atsikraustė pranciškonai, vadinasi, iš jų greičiausiai išmokta ir lotynų kalbos. Negi mes galvojame, kad tie mūsų kunigaikščiai buvo kažkokie kvailiai. Jei jie sumušdavo maskvėnus, totorius, vokiečius, tai ir karo mokslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išplėtotas.

Mes, lietuviai, apskritai labai mėgstame kitiems pataikauti ir save menkinti. O nereikėtų. Turime būti orūs ir didžiuotis ir savo istorija, ir savo kalba, ir savo valstybe“, – sako profesorius Jonas Palionis.

Susiję straipsniai:

  1. J. Palionis. Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
  2. Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
  3. D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba
  4. „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video)
  5. Lietuvių kalba – mūsų tapatumo, kovos ir savitumo simbolis (nuotraukos)
  6. Su MG Baltic siejamų dr. Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus žygis prieš lietuvių kalbą
  7. Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
  8. Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
  9. Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?
  10. J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (II)
  11. M. Almonaitis. Ar vis dar racionalu gerai mokėti lietuvių kalbą?
  12. G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
  13. O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę
  14. A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
  15. G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias
  16. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
  17. E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
  18. Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą
  19. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
  20. A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos
  21. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  22. 50 kalbų suprantantis poliglotas: Anglų kalba yra per daug paini tautų dialogui
  23. Spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija, video)
  24. R. Švedienė. Apie lietuvių kalbą artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai
  25. VRK pripažino, kad Talkos surinktų parašų už Lietuvos valstybinę kalbą pakanka (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos)
  26. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  27. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  28. M. Petkevičienė. Kalba buvo jo gyvenimas
  29. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  30. J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I)

Comments 5

  1. Šiaip says:
    3 sav. ago

    Geras interviu. Ir pavyzdinė žurnalistinė klastotė (tiesa, nežinia, ar čia Palionis nepasakė, ar interviuotoja iškupiūravo). Atkreipkite dėmesį: komisija 1980 metais nustojo funkcionuoti, o 1984 pratęsė darbą. Kodėl? Ir čia daugelis labai nustebs: 1980 metais komisija patvirtino oficialiai tų nelemtų trijų raidžių rašybą – svetimose pavardėse rašyti QWX yra ir europietiška, ir lietuviška. Tauta sveikino tokį nutarimą, bet tuomet svarbiausia buvo ne tautos nuomonė, o partinės viršūnėlės ir CK – Šepetys su Zimanu nutarimą užtrumpino, o komisiją išvaikė. Mat šis nutarimas neatitiko rusų kalbos dvasios, kur perrašinėti pavardes neišvengiama dėl skirtingų raidynų. Nežinau, kas nutiko paskui per ketverius metus, bet 1984 metais vis dėlto komisijos darbas buvo atnaujintas ir šis nutarimas paskelbtas. Va apie tokius dalykus Palionis ir galėjo papasakoti – juk bene vienintelis likęs tų posėdžių gyvas liudininkas. Deja, žurnalystė…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 sav. ago

      Na, tvirtinti kvaksių nei tada, nei dabar nereikia, nes jų, kaip ir tarpt. žodžių, niekas ir nesunaikino, tik, kaip ir TŽ, buvo ir yra tvarka, kada, kur ir kam jos naudojamos . (Juk įv, gamtos ir tiksliųjų mokslų tekstuose, lentelėse, formulėse be jų niekaip?)
      LTSR CK buvo ir labiau humanitarinę sritį išmanančių, ir nieko, išsk. Lenino Raštų tomų skaičių, neišmanančių. Buvo ir tokių, kas savo išmanymu bandydavo Kremliaus CK akis apdumti, ataskaitose už metų darbą prirašyti daug eilučių ,,nudirbtų darbų”. Jose labai tiko ,,darbai”, kurie iš esmės NIEKO NEKEIČIA, jų nelabai ir patikrinsi… Tarp jų ir išmintingasis QWX klausimo sprendimas…
      Beje, prezidiume, darbo kabinete ir už jų ribų jų kalbos ir reiškiamos nuomonės labai skyrėsi, o atsipalaidavę jie net ir tyčiojosi iš ,,centro”, ir net varžėsi tarpusavyje girdamiesi, kas labiau ir gudriau dėl Lietuvos stengiasi Kremliaus neišmanėliams akis apdumti. Kad ir toks labai nekaltas, bet visgi pavyzdys: į vieną ateinančių metų darbo planų mūsų CėKariai įrašė A. Mickevičiaus b-kos pavertimą Tautų draugystės b-teka. Tai siūliusieji ,,intelektualai” manė, jog tai bus dar vienas iš tokių ,,gigantiškų komunizmo statybos” darbų, kai pakaks tik iškabą prie durų pakeisti, ir tiek. Deja, kilo triukšmas, žmonės surinko parašus (tai buvo gal pirmasis Vilniuje parašų rinkimas? Kitas – dėl Valstybinės kalbos?). Tomkus (ar Vaišvila?) tada mitingą sukvietė. CK bebrai susinervino, kad nieko nesuprantančios bobos jiems biznį pagadino, išsikvietė bibliotekos direkciją ,,ant kilimėlio”. Tai štai kabinete tie bebrai rėkė, trypė kojomis, putojo, gąsdino, nors jos nieko apie tą parašų rinkimą nežinojo, buvo priblokštos tos žinios. Kai aprėkimo spektaklis buvo baigtas, jas paleido, kažkuris iš kabinete buvusių išėjo paskui jas, ir čia jo veido išraiška ir žodynas pasikeitė – jis jas ramino, kad nesijaudintų dėl to, ką girdėjo, nes ,,jiems reikėjo taip kalbėti” ir kokie jie tautiški, ir kaip jie stengiasi dėl Lietuvos, bet ,,tie iš ten”,,, ir t.t.
      Tai va apie CK ir jo nutarimus klausimais, kuriuos jie taip giliai išmanė …

      Atsakyti
      • Šiaip says:
        3 sav. ago

        Ar jūs durna, ar tik apsimetate? Taigi aiškiai ir Palionis sako, ir aš jums pasakiau: ne tiksliųjų mokslų tekstuose, o pavardėse. Sturčio politika. Apsimetimas, kad to nėra, nereiškia, kad iš tiesų nėra.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 sav. ago

          Dėkoju. Tamsta, kaip visuomet, pagarbus, dalykiškas. Visada malonu bendrauti.

          Atsakyti
  2. Žemyna says:
    4 min ago

    Sveikinimas valdantiesiems ir kalbos susintojams
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/sveikinimas_valdantiesiems_ir_kalbos_susintojams/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

2021 01 23
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

2021 01 19
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Pradėti bėgioti žiemą galite net jei to nedarėte niekada anksčiau
Gamta ir žmogus

Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

2021 01 24
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
Lietuvoje

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)
Gamta ir žmogus

Įsigaliojo naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Ką būtina žinoti?

2021 01 24
Skiepai nuo gripo | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nuo kovo pasiskiepyti bus galima ir vaistinėse

2021 01 24
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)
Naujienos

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
G. Paluckas | I. Gelūno nuotr.
Lietuvoje

Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai

2021 01 24
Smitsono-Nacionalinis-Istorijos ir Gamtos Muziejus. Dinozaurai | rengėjų nuotr.
Gamta ir žmogus

Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualios kelionės po žymiausias pasaulio vietas

2021 01 24
Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
Gamta ir žmogus

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

2021 01 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais
  • Žemyna apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Žemyna apie Lesinti paukščius žiemą ar nelesinti?
  • Tobulas atsikalbinėjimas - apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus
  • Technologijos keičia ir kavos gėrimo įpročius: kokį kavos aparatą pasirinkti
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2415; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2027; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1741; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1425; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1190; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 23
0
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

Šiemet minimos Vilniaus universiteto (VU) mokslininko ir mokytojo prof. habil. dr. Leono Jovaišos (1921-01-11–2017-01-17) šimtosios gimimo metinės. Nusipelnęs Lietuvos mokslininkas...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Pasirodė istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) XII tomas – pirmoji ir antroji dalys. Tai gera žinia. Bloga yra...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais
  • Žemyna apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Žemyna apie Lesinti paukščius žiemą ar nelesinti?
  • Tobulas atsikalbinėjimas - apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Tai tiesiog pretekstas medžiams iškirsti apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis

Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai