Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Lietuvos kariuomenės pergalei prieš lenkų okupantus – 100 (video)

www.alkas.lt
2020-11-17 21:27:15
21
Giedraičių mūšis. Lietuvos kariuomenės 6 baterijos 1 būrio pozicija netoli Širvintų (1920 11 19) | vle.lt, archyvinė nuotr.

Giedraičių mūšis. Lietuvos kariuomenės 6 baterijos 1 būrio pozicija netoli Širvintų (1920 11 19) | vle.lt, archyvinė nuotr.

Giedraičių mūšis. Lietuvos kariuomenės 6 baterijos 1 būrio pozicija netoli Širvintų (1920 11 19) | vle.lt, archyvinė nuotr.
Giedraičių mūšis. Lietuvos kariuomenės 6 baterijos 1 būrio pozicija netoli Širvintų (1920 11 19) | vle.lt, archyvinė nuotr.

Prieš 100 metų, 1920-aisiais, lapkričio 17-21 dienomis Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos, kuriose Lietuva sustabdė lenkų okupantų veržimąsi ir apgynė Lietuvą. Lemiamas buvo Giedraičių mūšis, po kurio kariaujančios šalys, tarpininkaujant Tautų Sąjungai, pasirašė paliaubų protokolą. Kovas dabar mena Giedraičiuose stovintis paminklas kariams, žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Giedraičių mūšis dar vadinamas Giedraičių-Širvintų mūšiu arba Širvintų-Giedraičių mūšis. Tai 1920 m. lapkričio 17-lapkričio 21 d. Lietuvos kariuomenės mūšis su Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktinės Lietuvos okupantais.

1920 m. spalio 9 d. užėmusi Vilnių. L. Želigovskio rinktinė, kurią sudarė 1-oji lietuvių ir gudų pėstininkų divizija ir 13-asis Vilniaus ulonų pulkas, toliau Lietuvą puolė vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis. Jos puolimą vakarų kryptimi kairiajame Neries krante spalio 14-15 d. linijoje Vievis – Valkininkai sulaikė Trečioji pėstininkų divizija (vadas Ignas Musteikis).

Lietuvos kariuomenės 2-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo pulko karininkai užėmus Giedraičius. 1920 m. lapkričio 22 d. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondųai, J. Timuko nuotr.
Lietuvos kariuomenės 2-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo pulko karininkai užėmus Giedraičius. 1920 m. lapkričio 22 d. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondųai, J. Timuko nuotr.

Spalio 17 d. okupantų lenkų pėstininkai, remiami artilerijos ir šarvuočių, ėmė pulti dviem pagrindinėmis kryptimis: keliais Vilnius-Širvintos ir Vilnius-Giedraičiai. Puolimas šiaurės vakarų kryptimi dešiniajame Neries krante buvo stipresnis ir Lietuvos karių Pirmoji pėstininkų divizija, kurią sudarė Antrasis, Ketvirtasis, Septintasis ir Devintasis pėstininkų pulkai (vadas Stasys Nastopka) kaudamasi traukėsi. Okupantai užėmė Nemenčinę, Švenčionėlius, Širvintas, Giedraičius. Į lietuvių užnugarį įsiveržę ulonai spalio 21 d. paėmė į nelaisvę lietuvių Pirmosios pėstininkų divizijos štabą. Iki spalio 27 d. L. Želigovskio kariuomenė užėmė Želvą ir Vidiškius ir grasino perkirsti plentą Ukmergė – Utena. Šiuo veiksmu lenkai pralaužė frontą nuo Širvintų iki Dubingių.

Spalio 28-spalio 30 d. Lietuvos kariuomenės Pirmoji pėstininkų divizija (Antrasis, Septintasis ir Devintasis pėstininkų pulkai, vadas Edvardas Adamkavičius) perėjo į kontrpuolimą ir atsiėmė Želvą, o lapkričio 1 d. išvadavo Giedraičius. Frontas sustojo linijoje Kernavė – Musninkai-Širvintos-Giedraičiai – Dubingiai – Švenčionėliai. Iki lapkričio 16 d. nusistovėjo jėgų pusiausvyra, vyko tik pavieniai susirėmimai.

vle.lt nuotr.
vle.lt nuotr.

Lapkričio 17 d. anksti rytą lenkai 30 km Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože pradėjo naują puolimą. Ruožą gynė Antrasis, Ketvirtasis ir Septintasis Lietuvos kariuomenės pėstininkų pulkai. Širvintų ir Giedraičių kryptimi puolė dvi pėstininkų brigados, remiamos artilerijos, o kavalerijos brigada, kurią sudarė 11 eskadronų, ties Dubingiais tarpežeriu prasiveržė į Lietuvos kariuomenės užnugarį Videniškių – Kurklių kryptimi. Lenkai pralaužė frontą tarp Septintojo pėstininkų pulko kairiojo ir Antrojo pulko dešiniojo sparno.

Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Stipriausias smūgis teko Giedraičius gynusiam Antrajam pėstininkų pulkui. Vengdamas apsupimo lapkričio 17 d. vakare jis pasitraukė iki Želvos linijos. Širvintas gynęs Septintasis pėstininkų pulkas po atkaklių kautynių pasitraukė į pozicijas Viesų-Liūnų-Degučių ruože. Musninkų fronto ruožą gynęs Ketvirtasis pėstininkų pulkas išlaikė turėtas pozicijas. Septintasis pėstininkų pulkas nebeturėjo rezervų.

Lenkų kavalerija, ties Kavarsku perėjusi Šventąją, veržėsi gilyn į Lietuvą ir pasiekė Kėdainių apylinkes. Lietuvių kariuomenei grėsė apsupimas.

Lapkričio 18 d. vakare įvyko Lietuvos kariuomenės vadų susirinkimas. Jame Pirmosios divizijos vadas E. Adamkavičius pritarė Septintojo pėstininkų pulko karininkų susirinkimo paremtam 3-ojo bataliono vado Teodoro Balno pasiūlytam planui apeiti Širvintas ir smogti lenkams iš flango ir užnugario. Lapkričio 18 d. vakare jo vadovaujama 170–200 karių rinktinė, naktį atlikusi 14 km žygį mišku, puolė ties Motiejūnų kaimu stovintį lenkų Gardino pulko batalioną. Mūšyje žuvo Gardino pulko vadas, į nelaisvę pateko L. Želigovskio rinktinės lietuvių ir gudų brigados bei Gardino pulko štabai (apie 200 belaisvių), paimta daug trofėjų (2 patrankos, 9 minosvaidžiai, 20 kulkosvaidžių, gurguolė). Širvintų apylinkėse išsklaidyti ir kiti du Gardino pulko batalionai.

Generolas Silvestras Žukauskas | wikipedia.org nuotr.
Generolas Silvestras Žukauskas | wikipedia.org nuotr.

Persigrupavę lenkai netrukus vėl užėmė Širvintas. Lapkričio 19 d. rytą į Ukmergę atvykęs Lietuvos armijos vadas generolas Silvestras Žukauskas surengė kontrpuolimą visu frontu. Buvo sustiprintas į Lyduokių apylinkes atsitraukęs Antrasis pėstininkų pulkas, į frontą papildomai įtrauktas Aštuntasis pėstininkų pulkas.

Puolimą Lietuvos kariuomenė pradėjo naktį iš lapkričio 20 į 21 d. Širvintos vėl apeitos iš šono mišku ir po trumpo mūšio užimtos. Puolant Giedraičių kryptimi sunkios kautynės vyko ties Šiupieniais, Bekupe ir Giedraičiais, čia pasižymėjo Antrojo pėstininkų pulko 3-asis batalionas (vadas Liudvikas Butkevičius). Lapkričio 21 d. po pietų Giedraičiai buvo išvaduoti. Patyrusi nemažų nuostolių Lietuvos kariuomenė grįžo į iki lapkričio 17 d. turėtas pozicijas.

vle.lt nuotr.
vle.lt nuotr.

TSKKK reikalaujant lapkričio 21 d. kovos veiksmai nutraukti. Giliai užnugaryje likusi atkirsta lenkų kavalerijos brigada ėmė skubiai trauktis ir persekiojama lietuvių karių bei partizanų lapkričio 24 d. ties Labanoru perėjo fronto liniją. Lapkričio 29 d. Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijai tarpininkaujant Lietuvos Respublikos vyriausybės ir L. Želigovskio atstovai Kaune pasirašė Kauno paliaubų protokolą, kuriuo tarp Lietuvos ir L. Želigovskio kariuomenių nustatyta 6 km pločio neutralioji zona.

Paminklas Devintojo pėstininkų pulko kariams žuvusiems ties Giedraičiais kovoje su lenkų okupantais | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Paminklas Devintojo pėstininkų pulko kariams žuvusiems ties Giedraičiais kovoje su lenkų okupantais | Alakas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Devintojo pėstininkų pulko karių kapai Giedraičiuose | lt.wikipedia.org, R.Lazdyno nuotr.
Devintojo pėstininkų pulko karių kapai Giedraičiuose | lt.wikipedia.org, R.Lazdyno nuotr.

Lapkričio 21 d. ketinta Giedraičiuose (Molėtų r.) surengti mūšio 100-ųjų metinių minėjimą, kuriame turėjo dalyvauti Lietuvos kariuomenės, Molėtų savivaldybės vadovai, savanoriai, šauliai, skautai, visuomenė, svečiai. Šalia paminklo turėjo būti pagerbti mūšyje kritę kariai, visi, kovoję ir žuvę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Mūšio vietoje ant kalvos ties Giedraičių miesteliu ketinta atidengti paminklą – stilizuotą pabūklą (autorius Džiugas Jurkūnas), o iškilmių dalyviams pristatyta karinės technikos ir ginkluotės ekspozicija.

Č. Kovaliūno nuotr.
Č. Kovaliūno nuotr.
Č. Kovaliūno nuotr.
Č. Kovaliūno nuotr.

Dėl Lietuvą apgulusio koronaviruso užkrato ir griežtų karantino sąlygų tokio minėjimo surengti galimybių nebus, tačiau stilizuotas paminklas – patranka jau rytoj bus pastatytas.

Parengta pagal wikipedia.org ir kt. šaltinius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90
  2. Giedraičiuose bus paminėtos pergalingų mūšių prieš lenkų okupantus 95-osios metinės
  3. Pirmajai viešai Lietuvos kariuomenės priesaikai – 100 metų
  4. Bus atidengiama atminimo lenta pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui gen. S. Žukauskui
  5. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  6. M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš?
  7. R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
  8. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  9. Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…
  10. D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai
  11. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai
  12. V. Sinica. Želigovskio šmėklos pamokos
  13. V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai
  14. Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai nusivylę valstybės institucijų veikla
  15. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 21

  1. Vidinis Balsas says:
    5 metai ago

    ” Lietuvos kariuomenės pergalei prieš lenkų okupantus – 100 ” Oho. O kaip jie te be valdo Mažeikius ir 40 naftos gręžinių Lietuvoje ? Ir iš vis: kas yra Lietuvoje ne pagal lenkus ? Ukraina ? Baltarusija ? Rusija ? …

    Atsakyti
    • Diplomatai ir prostitusija says:
      2 metai ago

      Po Želihgovskio sutriuškinimo Lietuvos kariuomenę sustabdė ptancūzų diplomatai,nubrėžę demarkacinę liniją..Prancūzams buvo patiektas prostitučių pulkas,kas nulėmė visus sprendimus.Lietuva buvo dezinformuota ir liko be istorinės sostinės Vilniaus..

      Atsakyti
  2. Rasa says:
    5 metai ago

    Ypatinga pergalė! O paminės, tur būt, tik Alkas ir Voruta. Bailioji valdžiukė, matyt, džiaugiasi, kad karantinas, net Karininkų ramovė tylės. Tas prakeiktas bailumas ir nuolankumas, kad tik neįsižeistų kaimynas okupavęs žemes ir vienoj vietoj gavęs į kaulus, oi , kad tik lenkas neįsižeistų.

    Atsakyti
    • Profesoriaus Seimo nario valdo Rakucio straipsnis says:
      5 metai ago

      Karo istorikas V. Rakutis:
      „Istorijai tapus kovos lauku pasirinkimas nekariauti tampa pralaimėjimu“
      – bernardinai.lt/karo-istorikas-v-rakutis-istorijai-tapus-kovos-lauku-pasirinkimas-nekariauti-tampa-pralaimejimu/?fbclid=IwAR1xxNvp-nA58PtgWn6qzmP9M4szQbVldkp5rLRngnzJ34AqoxSLjG3iUos

      Atsakyti
  3. Žemyna says:
    5 metai ago

    Kadangi garbusis svečias Seime mus pasveikino, tai ir Alkas neliko skolingas… 🙂
    …………….
    Tik gaila, kad taip vėlai čia užsukau. Antraštė buvo tokia netikėta ir taip laiku, kad nespėjau burną užsikimšti, bent porą aplinkinių šeimų pažadinau….

    Atsakyti
  4. Tadas says:
    5 metai ago

    “Liubline Pilsudskio paminklas yra pagrindinis Lietuvių aikštės akcentas… Pranskietis ir Grušas šventė Unijos jubiliejų nuvykè kartu..

    Atsakyti
  5. Vilna says:
    5 metai ago

    Šlovė 1919-1920 metų Lietuvos kariuomenei, kartu prisimenant ir kažkodėl pamirštamas 1919 m. vasario Bobriškių (prie Varėnos) kautynes, kur Lietuvos kariuomenė sumušė ir už Varėnos nuginė Pilsudskio kariuomenę, besiveržusią užimti Alytų iš kitos pusės negu siekė jį užimti besiveržiantys bolševikai. Bobriškių kautynės pisimintinos dar ir dėl to, kad jose buvo panaudotas Vokietijos kariuomenės paliktas (Lietuvai padovanotas) šarvuotas traukinys. Šis Lietuvos kariuomenės turėtas ginklas galėjo lemti, kad 1920 metais Lenkija Lietuvą puolė kiek kita – Vilniaus kryptimi.

    Atsakyti
  6. Jonas says:
    5 metai ago

    Sudlenkiai !

    Atsakyti
  7. Aleksandras says:
    5 metai ago

    Skaitau tarnybos lapą – mano tėvelis Jonas Ruzgas gimė, augo Rygoje, mokėsi gimnazijoje Maskvoje, tačiau prasidėjus nepriklausomybės kovoms Lietuvoje atvyko į Lietuvą (turiu pasą kuriame parašyta kad Lietuvos pilietis), įstojo ir 1920 spalio mėn. 17 d. baigė Karo mokyklą Kaune, “pakeltas į pėstininkų leitenanto laipsnį”. Tarnavo elektrotechnikos batalione Ukmergėje. 1920 m. lapkričio mėn. 21 d. išvyko frontan (B-nui įsak. 331 Nr. 1), dalyvavo kaip tik aprašomose kovose. Atsargon išleistas 1923 m. birželio mėn. 1 d. Išvyko į Maskvą ir baigė “Maskovskij technologičeskij” institutą, po to mokėsi Paryžiaus Sorbonos universitete (baigė 4 kursus). Nors gyveno Rygoje (buvo turtingi žmonės-prosenelis turėjo 14 konkių, stalių dirbtuves, 3 a. gyvenamą namą Liksnos g.) bet buvo išauklėtas Lietuvos dvasia.

    Atsakyti
  8. Taip says:
    5 metai ago

    Didžiulė pagarba Lietuvos kariams ir partizanams ,kurie nugalėjo Želigovskio lenkų kariuomenę Giedraičių-Širvintų mūšyje.Neseniai Lenkijos valdžia,žiniasklaida,karinės struktūros,visuomeninės organizacijos,skautai/harcerai/,visuomenė iškilmingai ir išdidžiai minėjo laimėtą vadinamą ,,Nemuno mūšį”kovose su bolševikais.Tai buvo ir dalies lietuviškų žemių užgrobimas.
    O kaip Lietuva,ypač jos žiniasklaida ir oficialioji centrinė valdžia,skautai,šauliai, paminės laimėtą mūšį su Lenkijos kariniais daliniais vykusį prieš šimtą metų lapkričio 17-21d.?

    Atsakyti
  9. Žemyna says:
    5 metai ago

    Pavydu, kaip lenkai taip puikiai išmano savo istoriją: aistras kelia dingusi karališkoji dėžutė
    – delfi.lt/plius/kultura-kuryba/pavydu-kaip-lenkai-taip-puikiai-ismano-savo-istorija-aistras-kelia-dingusi-karaliskoji-dezute.d?id=85635593
    O mes net ir viduriniam, ne tik aukštajam mokslui ,,taupėme”, ir iš to ,,taupumo” užleidome šią sritį kaimynės istorijos sakmėms , net ir Kremliaus naratyus perspjaunančioms. Pritaupėme tiek, kad mūsų diplomuoti specialistai(!!!) Paskutine Tiesos Instancija laiko viską, kas iš šios kaimynės sklinda – strategizuotą istoriją, iškeliančią kaimynėlę ir menkinančią aplinkines tautas.

    Atsakyti
  10. A. says:
    5 metai ago

    “TSKKK reikalaujant lapkričio 21 d. kovos veiksmai nutraukti.”
    Reikalaujant. Būtina buvo tęsti. Klaida ir nuolankumas reikalavimui.

    Atsakyti
  11. Romas says:
    5 metai ago

    Teisi Rasa ir kiti komentatoriai, kurie prikiša mūsų valdžioms bailumą atvirai paminėti ir švęsti šią pergalę. Nes baimė neišgelbės, ji – ne patarėja. Net šunys ir vilkai jaučia baimę ir puola tą, kuris bijo…

    Gėdytis ir bijoti turi agresorius, okupantas, o teisiajam nėra ko bijoti, jo pusėje Tiesa.

    Atsakyti
  12. Pajūrietis says:
    5 metai ago

    Prisiminiau, kaip A.Smetona su tautininkais drąsiai Vilnių išvadavo1939 metais. Tai bent drąsus žygis buvo, tiesa? Dar prisiminiau, kaip jis atsiliepė apie Birželio sukilimą JAV spaudoje. Tai bent atsiliepimas buvo, tiesa?

    Atsakyti
  13. Tarp tiesos ir melo says:
    5 metai ago

    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/d.stancikas-lietuvos-istorija-pasauliui-privalome-rodyti-ne-zydo-ruso-ar-am

    – lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1145575/istorikas-suziedelis-kodel-lietuvos-zydai-lauke-sovietu-o-noreika-isakymus-pasirase-jau-zinodamas-apie-zudynes

    Nuo rugsėjo 13 iki lapkričio 14 “Lietuvos Aide” kas savaitę tęstiniais straipsniais buvo spausdinama istorikės Violetos Rutkauskienės recenzija, kurią galima laikyti istorine studija:

    Tarp tiesos ir melo – Icchako Arado prisiminimai, keliaujant į Siono kalno viršūnę
    – aidas.lt/lt/istorija/article/24278-09-13-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-1-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos
    – aidas.lt/lt/istorija/article/24347-09-25-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-2
    – aidas.lt/lt/istorija/article/24380-10-02-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-3-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos
    – aidas.lt/lt/istorija/article/24478-10-19-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos-4
    – aidas.lt/lt/istorija/article/24452-10-17-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos-5
    – aidas.lt/lt/istorija/article/24481-10-23-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-6-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos
    – aidas.lt/lt/istorija/article/24533-11-01-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-7-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos
    – aidas.lt/lt/istorija/article/24571-11-09-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-8-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos
    – aidas.lt/lt/istorija/article/24596-11-15-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-9-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos

    Kodėl šmeižiama Lietuva ir jos didvyriai?
    – aidas.lt/lt/visuomene-aktualijos/article/22814-11-10-kodel-smeiziama-lietuva-ir-jos-didvyriai

    Atsakyti
  14. Duseikių plyta says:
    5 metai ago

    Mano senelis iš mamos pusės irgi kariavo su lenkais tada 1920 metais [1900-1971 metų gimimo Kazimieras Kiršis ]… Sunkūs laikai buvo, badas… Pasakojo, kad tekdavo valgyti nušautus arklius ir su kirminais jau pašvinkusia mėsą, iškrapščius didžiuosius kirminus…
    Po karo su lenkais darbavosi prie geležinkelio tiesimo. Užsidirbęs pinigų pasistatė troba, ūkinį ir kalvę.
    Telšių rajone Kiršių kaime…

    Atsakyti
  15. Pikc says:
    5 metai ago

    Įdomi info apie gen. Žukauską (ačiū S. Jazavitai, kad pasidalino): ht tps://pries100metu.kaunomuziejus.lt/irasai/1920-m-lapkricio-20-d-ka-daryti-su-zukausku/

    Atsakyti
  16. A says:
    5 metai ago

    Laidos vedejas neziuri i pasnekovo veidą
    kvaila povyza

    Atsakyti
  17. Ryšard Maceikianec says:
    5 metai ago

    Publikacijos pradžioje klaidingau nurodėt mūšio data – turi buti 1920.

    Atsakyti
  18. Arvydas says:
    2 metai ago

    PRIEŠ 100 METŲ Lietuvos kariai, prie Širvintų- Giedraičių paiekė istorinę pergalę prieš klastingą okupantą generolą Želigovskį,užėmusį sostinę Vilnių.Deja prancūzų diplomatai sustabdė Lietuvos kariuomenės judėjimą Vilniaus vadavimui..Iki šiol jokio paminklo laisvi lietuviai dar nepastatė.

    Atsakyti
  19. Arvydas says:
    2 metai ago

    Istorinė atmintis – Rytų Lietuva buvo okupuota pasitelkus prancūzų diplomatus…Pranvcūzus linksmino prostitutės,kurias jiems “tiekė” Želigovskio aplinkos lenkai diplomatai?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Arūnas Kumpis| FB nuotr. Alkas.lt koliažas

A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis

2025 06 16
Pratybos

Pirmą kartą pratybose „Griffin Lightning“ mūšiui vadovavo lietuviai

2025 06 13
Kariuomenės ir visuomenės dienos iškilmės Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, 1935–1937 m. Ant pakylos – Lietuvos kariuomenės vadas gen. št. plk. Stasys Raštikis (1896–1985) ir už jo stovintys aukštieji karininkai. Iš kairės: 1-as brg. gen. Vladas Nagevičius (numanoma) (1880–1954), 2-as ats. brg. gen. Julius Čaplikas (1888–1941), 3-ias gen. št. plk. ltn. Jonas Černius (1898–1977), 4-as gen. ltn. Klemensas Popeliučka (1892–1948), 5-as brg. gen. Emilis Vimeris (1885–1974) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Prieš 90 metų pradėta švęsti Lietuvos Kariuomenės ir visuomenės diena

2025 05 28
Laivas „Lokys“

Naujasis KJP laivas „Lokys“ įvestas į rikiuotę

2025 05 13
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
Vilniui vaduoti sąjungos agitacinis lapelis „O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“, XX a. 4 deš. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Prieš 100 metų įkurta Vilniui vaduoti sąjunga

2025 04 29
Suvalkų koridoriaus širdyje vyks Lietuvos kariuomenės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė | kariuomene.lt nuotr.

Suvalkų koridoriaus širdyje vyks Lietuvos kariuomenės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė

2025 04 25
Susitikimas KAM

Aptartos poligonų plėtros galimybės

2025 04 10
Paieškos darbai Pabradėje

Pabradės poligone rastas ketvirtojo dingusio JAV kario kūnas

2025 04 01
JAV šarvuočio ištraukimo darbai

Pabradėje JAV šarvuotis ištrauktas: rasti 3 žuvę kariai, tyrimas tęsiasi

2025 03 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pixabay.com nuotr.

Ką lietuviai mano apie lošimus ir loterijas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai