Giedraičių mūšis. Lietuvos kariuomenės 6 baterijos 1 būrio pozicija netoli Širvintų (1920 11 19) | vle.lt, archyvinė nuotr.
Prieš 100 metų, 2020-aisiais, lapkričio 17-21 dienomis Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos, kuriose Lietuva sustabdė lenkų okupantų veržimąsi ir apgynė Lietuvą. Lemiamas buvo Giedraičių mūšis, po kurio kariaujančios šalys, tarpininkaujant Tautų Sąjungai, pasirašė paliaubų protokolą. Kovas dabar mena Giedraičiuose stovintis paminklas kariams, žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Giedraičių mūšis dar vadinamas Giedraičių-Širvintų mūšiu arba Širvintų-Giedraičių mūšis. Tai 1920 m. lapkričio 17-lapkričio 21 d. Lietuvos kariuomenės mūšis su Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktinės Lietuvos okupantais.
1920 m. spalio 9 d. užėmusi Vilnių. L. Želigovskio rinktinė, kurią sudarė 1-oji lietuvių ir gudų pėstininkų divizija ir 13-asis Vilniaus ulonų pulkas, toliau Lietuvą puolė vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis. Jos puolimą vakarų kryptimi kairiajame Neries krante spalio 14-15 d. linijoje Vievis – Valkininkai sulaikė Trečioji pėstininkų divizija (vadas Ignas Musteikis).
Lietuvos kariuomenės 2-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo pulko karininkai užėmus Giedraičius. 1920 m. lapkričio 22 d. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondųai, J. Timuko nuotr.
Spalio 17 d. okupantų lenkų pėstininkai, remiami artilerijos ir šarvuočių, ėmė pulti dviem pagrindinėmis kryptimis: keliais Vilnius-Širvintos ir Vilnius-Giedraičiai. Puolimas šiaurės vakarų kryptimi dešiniajame Neries krante buvo stipresnis ir Lietuvos karių Pirmoji pėstininkų divizija, kurią sudarė Antrasis, Ketvirtasis, Septintasis ir Devintasis pėstininkų pulkai (vadas Stasys Nastopka) kaudamasi traukėsi. Okupantai užėmė Nemenčinę, Švenčionėlius, Širvintas, Giedraičius. Į lietuvių užnugarį įsiveržę ulonai spalio 21 d. paėmė į nelaisvę lietuvių Pirmosios pėstininkų divizijos štabą. Iki spalio 27 d. L. Želigovskio kariuomenė užėmė Želvą ir Vidiškius ir grasino perkirsti plentą Ukmergė – Utena. Šiuo veiksmu lenkai pralaužė frontą nuo Širvintų iki Dubingių.
Spalio 28-spalio 30 d. Lietuvos kariuomenės Pirmoji pėstininkų divizija (Antrasis, Septintasis ir Devintasis pėstininkų pulkai, vadas Edvardas Adamkavičius) perėjo į kontrpuolimą ir atsiėmė Želvą, o lapkričio 1 d. išvadavo Giedraičius. Frontas sustojo linijoje Kernavė – Musninkai-Širvintos-Giedraičiai – Dubingiai – Švenčionėliai. Iki lapkričio 16 d. nusistovėjo jėgų pusiausvyra, vyko tik pavieniai susirėmimai.
vle.lt nuotr.
Lapkričio 17 d. anksti rytą lenkai 30 km Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože pradėjo naują puolimą. Ruožą gynė Antrasis, Ketvirtasis ir Septintasis Lietuvos kariuomenės pėstininkų pulkai. Širvintų ir Giedraičių kryptimi puolė dvi pėstininkų brigados, remiamos artilerijos, o kavalerijos brigada, kurią sudarė 11 eskadronų, ties Dubingiais tarpežeriu prasiveržė į Lietuvos kariuomenės užnugarį Videniškių – Kurklių kryptimi. Lenkai pralaužė frontą tarp Septintojo pėstininkų pulko kairiojo ir Antrojo pulko dešiniojo sparno.
Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Stipriausias smūgis teko Giedraičius gynusiam Antrajam pėstininkų pulkui. Vengdamas apsupimo lapkričio 17 d. vakare jis pasitraukė iki Želvos linijos. Širvintas gynęs Septintasis pėstininkų pulkas po atkaklių kautynių pasitraukė į pozicijas Viesų-Liūnų-Degučių ruože. Musninkų fronto ruožą gynęs Ketvirtasis pėstininkų pulkas išlaikė turėtas pozicijas. Septintasis pėstininkų pulkas nebeturėjo rezervų.
Lenkų kavalerija, ties Kavarsku perėjusi Šventąją, veržėsi gilyn į Lietuvą ir pasiekė Kėdainių apylinkes. Lietuvių kariuomenei grėsė apsupimas.
Lapkričio 18 d. vakare įvyko Lietuvos kariuomenės vadų susirinkimas. Jame Pirmosios divizijos vadas E. Adamkavičius pritarė Septintojo pėstininkų pulko karininkų susirinkimo paremtam 3-ojo bataliono vado Teodoro Balno pasiūlytam planui apeiti Širvintas ir smogti lenkams iš flango ir užnugario. Lapkričio 18 d. vakare jo vadovaujama 170–200 karių rinktinė, naktį atlikusi 14 km žygį mišku, puolė ties Motiejūnų kaimu stovintį lenkų Gardino pulko batalioną. Mūšyje žuvo Gardino pulko vadas, į nelaisvę pateko L. Želigovskio rinktinės lietuvių ir gudų brigados bei Gardino pulko štabai (apie 200 belaisvių), paimta daug trofėjų (2 patrankos, 9 minosvaidžiai, 20 kulkosvaidžių, gurguolė). Širvintų apylinkėse išsklaidyti ir kiti du Gardino pulko batalionai.
Generolas Silvestras Žukauskas | wikipedia.org nuotr.
Persigrupavę lenkai netrukus vėl užėmė Širvintas. Lapkričio 19 d. rytą į Ukmergę atvykęs Lietuvos armijos vadas generolas Silvestras Žukauskas surengė kontrpuolimą visu frontu. Buvo sustiprintas į Lyduokių apylinkes atsitraukęs Antrasis pėstininkų pulkas, į frontą papildomai įtrauktas Aštuntasis pėstininkų pulkas.
Puolimą Lietuvos kariuomenė pradėjo naktį iš lapkričio 20 į 21 d. Širvintos vėl apeitos iš šono mišku ir po trumpo mūšio užimtos. Puolant Giedraičių kryptimi sunkios kautynės vyko ties Šiupieniais, Bekupe ir Giedraičiais, čia pasižymėjo Antrojo pėstininkų pulko 3-asis batalionas (vadas Liudvikas Butkevičius). Lapkričio 21 d. po pietų Giedraičiai buvo išvaduoti. Patyrusi nemažų nuostolių Lietuvos kariuomenė grįžo į iki lapkričio 17 d. turėtas pozicijas.
vle.lt nuotr.
TSKKK reikalaujant lapkričio 21 d. kovos veiksmai nutraukti. Giliai užnugaryje likusi atkirsta lenkų kavalerijos brigada ėmė skubiai trauktis ir persekiojama lietuvių karių bei partizanų lapkričio 24 d. ties Labanoru perėjo fronto liniją. Lapkričio 29 d. Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijai tarpininkaujant Lietuvos Respublikos vyriausybės ir L. Želigovskio atstovai Kaune pasirašė Kauno paliaubų protokolą, kuriuo tarp Lietuvos ir L. Želigovskio kariuomenių nustatyta 6 km pločio neutralioji zona.
Paminklas Devintojo pėstininkų pulko kariams žuvusiems ties Giedraičiais kovoje su lenkų okupantais | Alakas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Devintojo pėstininkų pulko karių kapai Giedraičiuose | lt.wikipedia.org, R.Lazdyno nuotr.
Lapkričio 21 d. ketinta Giedraičiuose (Molėtų r.) surengti mūšio 100-ųjų metinių minėjimą, kuriame turėjo dalyvauti Lietuvos kariuomenės, Molėtų savivaldybės vadovai, savanoriai, šauliai, skautai, visuomenė, svečiai. Šalia paminklo turėjo būti pagerbti mūšyje kritę kariai, visi, kovoję ir žuvę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Mūšio vietoje ant kalvos ties Giedraičių miesteliu ketinta atidengti paminklą – stilizuotą pabūklą (autorius Džiugas Jurkūnas), o iškilmių dalyviams pristatyta karinės technikos ir ginkluotės ekspozicija.
Č. Kovaliūno nuotr.
Č. Kovaliūno nuotr.
Dėl Lietuvą apgulusio koronaviruso užkrato ir griežtų karantino sąlygų tokio minėjimo surengti galimybių nebus, tačiau stilizuotas paminklas – patranka jau rytoj bus pastatytas.
Parengta pagal wikipedia.org ir kt. šaltinius
Reklama
Susiję straipsniai:
- Giedraičiuose bus paminėtos pergalingų mūšių prieš lenkų okupantus 95-osios metinės
- Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90
- Bus atidengiama atminimo lenta pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui gen. S. Žukauskui
- Pirmajai viešai Lietuvos kariuomenės priesaikai – 100 metų
- Bus paminėtos Vilniaus atgavimo 76-osios metinės (nuotraukos)
- M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš?
- A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
- V. Sinica. Želigovskio šmėklos pamokos
- Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
- D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai
- Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai – Vilniaus dienai paminėti
- Teisinė apsauga suteikta generolo S. Žukausko gimtinės atmintinai vietai
- Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…
- R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?
- Kaune ir Vilniuje bus paminėtos Suvalkų sutarties 91-ios metinės
- Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai nusivylę valstybės institucijų veikla
- Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?
- V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai
- A.Tyla. Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
- Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai
- Kariai visuomenei pristatys karines pratybas „Perkūno griausmas 2018“ ir „Kardo kirtis 2018“
- Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
- Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį?
- A. Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas
- Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti?
- Č. Iškauskas. V. Biržiška: Okupacijos žaizdos neužgyja niekada…
- V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
- A.Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
- Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu?
- P. Kruopis. Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosime?
” Lietuvos kariuomenės pergalei prieš lenkų okupantus – 100 ” Oho. O kaip jie te be valdo Mažeikius ir 40 naftos gręžinių Lietuvoje ? Ir iš vis: kas yra Lietuvoje ne pagal lenkus ? Ukraina ? Baltarusija ? Rusija ? …
Ypatinga pergalė! O paminės, tur būt, tik Alkas ir Voruta. Bailioji valdžiukė, matyt, džiaugiasi, kad karantinas, net Karininkų ramovė tylės. Tas prakeiktas bailumas ir nuolankumas, kad tik neįsižeistų kaimynas okupavęs žemes ir vienoj vietoj gavęs į kaulus, oi , kad tik lenkas neįsižeistų.
Karo istorikas V. Rakutis:
„Istorijai tapus kovos lauku pasirinkimas nekariauti tampa pralaimėjimu“
– bernardinai.lt/karo-istorikas-v-rakutis-istorijai-tapus-kovos-lauku-pasirinkimas-nekariauti-tampa-pralaimejimu/?fbclid=IwAR1xxNvp-nA58PtgWn6qzmP9M4szQbVldkp5rLRngnzJ34AqoxSLjG3iUos
Kadangi garbusis svečias Seime mus pasveikino, tai ir Alkas neliko skolingas… 🙂
…………….
Tik gaila, kad taip vėlai čia užsukau. Antraštė buvo tokia netikėta ir taip laiku, kad nespėjau burną užsikimšti, bent porą aplinkinių šeimų pažadinau….
“Liubline Pilsudskio paminklas yra pagrindinis Lietuvių aikštės akcentas… Pranskietis ir Grušas šventė Unijos jubiliejų nuvykè kartu..
Šlovė 1919-1920 metų Lietuvos kariuomenei, kartu prisimenant ir kažkodėl pamirštamas 1919 m. vasario Bobriškių (prie Varėnos) kautynes, kur Lietuvos kariuomenė sumušė ir už Varėnos nuginė Pilsudskio kariuomenę, besiveržusią užimti Alytų iš kitos pusės negu siekė jį užimti besiveržiantys bolševikai. Bobriškių kautynės pisimintinos dar ir dėl to, kad jose buvo panaudotas Vokietijos kariuomenės paliktas (Lietuvai padovanotas) šarvuotas traukinys. Šis Lietuvos kariuomenės turėtas ginklas galėjo lemti, kad 1920 metais Lenkija Lietuvą puolė kiek kita – Vilniaus kryptimi.
Sudlenkiai !
Skaitau tarnybos lapą – mano tėvelis Jonas Ruzgas gimė, augo Rygoje, mokėsi gimnazijoje Maskvoje, tačiau prasidėjus nepriklausomybės kovoms Lietuvoje atvyko į Lietuvą (turiu pasą kuriame parašyta kad Lietuvos pilietis), įstojo ir 1920 spalio mėn. 17 d. baigė Karo mokyklą Kaune, “pakeltas į pėstininkų leitenanto laipsnį”. Tarnavo elektrotechnikos batalione Ukmergėje. 1920 m. lapkričio mėn. 21 d. išvyko frontan (B-nui įsak. 331 Nr. 1), dalyvavo kaip tik aprašomose kovose. Atsargon išleistas 1923 m. birželio mėn. 1 d. Išvyko į Maskvą ir baigė “Maskovskij technologičeskij” institutą, po to mokėsi Paryžiaus Sorbonos universitete (baigė 4 kursus). Nors gyveno Rygoje (buvo turtingi žmonės-prosenelis turėjo 14 konkių, stalių dirbtuves, 3 a. gyvenamą namą Liksnos g.) bet buvo išauklėtas Lietuvos dvasia.
Didžiulė pagarba Lietuvos kariams ir partizanams ,kurie nugalėjo Želigovskio lenkų kariuomenę Giedraičių-Širvintų mūšyje.Neseniai Lenkijos valdžia,žiniasklaida,karinės struktūros,visuomeninės organizacijos,skautai/harcerai/,visuomenė iškilmingai ir išdidžiai minėjo laimėtą vadinamą ,,Nemuno mūšį”kovose su bolševikais.Tai buvo ir dalies lietuviškų žemių užgrobimas.
O kaip Lietuva,ypač jos žiniasklaida ir oficialioji centrinė valdžia,skautai,šauliai, paminės laimėtą mūšį su Lenkijos kariniais daliniais vykusį prieš šimtą metų lapkričio 17-21d.?
Pavydu, kaip lenkai taip puikiai išmano savo istoriją: aistras kelia dingusi karališkoji dėžutė
– delfi.lt/plius/kultura-kuryba/pavydu-kaip-lenkai-taip-puikiai-ismano-savo-istorija-aistras-kelia-dingusi-karaliskoji-dezute.d?id=85635593
O mes net ir viduriniam, ne tik aukštajam mokslui ,,taupėme”, ir iš to ,,taupumo” užleidome šią sritį kaimynės istorijos sakmėms , net ir Kremliaus naratyus perspjaunančioms. Pritaupėme tiek, kad mūsų diplomuoti specialistai(!!!) Paskutine Tiesos Instancija laiko viską, kas iš šios kaimynės sklinda – strategizuotą istoriją, iškeliančią kaimynėlę ir menkinančią aplinkines tautas.
“TSKKK reikalaujant lapkričio 21 d. kovos veiksmai nutraukti.”
Reikalaujant. Būtina buvo tęsti. Klaida ir nuolankumas reikalavimui.
Teisi Rasa ir kiti komentatoriai, kurie prikiša mūsų valdžioms bailumą atvirai paminėti ir švęsti šią pergalę. Nes baimė neišgelbės, ji – ne patarėja. Net šunys ir vilkai jaučia baimę ir puola tą, kuris bijo…
Gėdytis ir bijoti turi agresorius, okupantas, o teisiajam nėra ko bijoti, jo pusėje Tiesa.
Prisiminiau, kaip A.Smetona su tautininkais drąsiai Vilnių išvadavo1939 metais. Tai bent drąsus žygis buvo, tiesa? Dar prisiminiau, kaip jis atsiliepė apie Birželio sukilimą JAV spaudoje. Tai bent atsiliepimas buvo, tiesa?
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/d.stancikas-lietuvos-istorija-pasauliui-privalome-rodyti-ne-zydo-ruso-ar-am
– lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1145575/istorikas-suziedelis-kodel-lietuvos-zydai-lauke-sovietu-o-noreika-isakymus-pasirase-jau-zinodamas-apie-zudynes
Nuo rugsėjo 13 iki lapkričio 14 “Lietuvos Aide” kas savaitę tęstiniais straipsniais buvo spausdinama istorikės Violetos Rutkauskienės recenzija, kurią galima laikyti istorine studija:
Tarp tiesos ir melo – Icchako Arado prisiminimai, keliaujant į Siono kalno viršūnę
– aidas.lt/lt/istorija/article/24278-09-13-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-1-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos
– aidas.lt/lt/istorija/article/24347-09-25-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-2
– aidas.lt/lt/istorija/article/24380-10-02-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-3-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos
– aidas.lt/lt/istorija/article/24478-10-19-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos-4
– aidas.lt/lt/istorija/article/24452-10-17-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos-5
– aidas.lt/lt/istorija/article/24481-10-23-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-6-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos
– aidas.lt/lt/istorija/article/24533-11-01-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-7-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos
– aidas.lt/lt/istorija/article/24571-11-09-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-8-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos
– aidas.lt/lt/istorija/article/24596-11-15-tarp-tiesos-ir-melo-icchako-arado-prisiminimai-keliaujant-i-siono-kalno-virsune-9-specialiai-lietuvos-aidui-is-cikagos
Kodėl šmeižiama Lietuva ir jos didvyriai?
– aidas.lt/lt/visuomene-aktualijos/article/22814-11-10-kodel-smeiziama-lietuva-ir-jos-didvyriai
Mano senelis iš mamos pusės irgi kariavo su lenkais tada 1920 metais [1900-1971 metų gimimo Kazimieras Kiršis ]… Sunkūs laikai buvo, badas… Pasakojo, kad tekdavo valgyti nušautus arklius ir su kirminais jau pašvinkusia mėsą, iškrapščius didžiuosius kirminus…
Po karo su lenkais darbavosi prie geležinkelio tiesimo. Užsidirbęs pinigų pasistatė troba, ūkinį ir kalvę.
Telšių rajone Kiršių kaime…
Įdomi info apie gen. Žukauską (ačiū S. Jazavitai, kad pasidalino): ht tps://pries100metu.kaunomuziejus.lt/irasai/1920-m-lapkricio-20-d-ka-daryti-su-zukausku/
Laidos vedejas neziuri i pasnekovo veidą
kvaila povyza