S. Birgelis. Tiesiant „Via Balticą“ sunaikintas Zervynų Šventakalnis (4)

Vaizdas ties Šventakalniu į rytus dabar | punskas.pl nuotr.

Vaizdas ties Šventakalniu į rytus dabar | punskas.pl nuotr.

Zervynai – tai kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Šipliškių valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Dzūkai šį kaimą vadina Zarvynai, o lenkai Żyrwiny. Šiandien kalbininkai jau nemoka paaiškinti, ką šio kaimo vardas reiškia. Tikėtina, kad jis jotvingių kilmės.

Daug yra mūsų krašte netyrinėtų, neatpažintų, niekur neįvardytų jotvingių piliakalnių. Vienas iš jų galėjo būti Zervynuose. Prieš ketverius metus prie jo mus nusivežė šio krašto praeitimi besidomintis tuometinis Punsko parapijos vikaras kunigas Marius Talutis.

Pirmas įspūdis: kalnas ne gamtos sukurtas, bet supiltas žmonių rankomis. Jo šlaitai statūs, lyg būtų specialiai pritaikyti gynybai. Šiek tiek nuožulnesnė vieta iš rytų pusės. Kalno viršūnė lygi ir apskrita. Iš šiaurės ir vakarų pusės kalną supo, dabar jau gerokai užakęs, ežeras. Iš rytų ir pietų buvo pelkės.

Punske gyvenantis kraštotyrininkas Antanas Baudys tąsyk pasakojo mums, kad prieš daug dešimtmečių vienas žmogus čia rado akmeninį kirvuką (jis vėliau buvo perduotas į Juozo Vainos etnografinį muziejų). Vietos gyventojai, lenkai, šį kalną vadindavo Święta Górka (Šventakalnis) arba Kościelna Górka (Bažnytkalnis). Pasakodavo, kad toje vietoje buvo nugrimzdusi bažnyčia.

Šventakalnis buvo žmonių gerbiamas, niekas nedrįso čia nei žemės dirbti, nei gyvulių ganyti, nei medžių kirsti.

Vaizdas ties Šventakalniu į vakarus dabar | punskas.pl nuotr.

Vaizdas ties Šventakalniu į vakarus dabar | punskas.pl nuotr.

Vietos gyventojai pasakojo, kad maždaug prieš 100 metų kalno papėdėje dar stovėjo Zervynų dvaro pastatai, mūrytas baseinas bei mažos kapinaitės. Šiuo metu jose yra vienas aptvertas kapas.

Jau tuomet, prieš ketverius metus, buvo aišku, kad šalia Šventakalnio bus tiesiama automagistralė „Via Baltica“.

„Gal nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, – svarstė tuomet Antanas Baudys. – Gal dėl šio kelio Šventakalnis bus geriau žmonėms prieinamas ir dažniau lankomas?“

 Aptvertas kapas Šventakalnio papėdėje | punskas.pl nuotr.

Aptvertas kapas Šventakalnio papėdėje | punskas.pl nuotr.

Tuomet net nekilo mintis, kad tiesiant „Via Balticą“ ši vieta bus visiškai sunaikinta. Tiesiamos „Via Balticos“ ruožas Šventakalnį tiesiog prarijo. Archeologai, kaip teigia vietos gyventojas, nebuvo pakviesti.

Kategorijos: Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos, Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Skaitiniai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Toks vyksmas prieštarautų 1994 metų Lietuvos bendrumo su Lenkija sutarčiai, taigi jos pagrindu Lietuvos valdžiai dėl sunaikinto Zervynų Šventkalnio derėtų pateikti Lenkijai notą. Tuo pasirūpinti priklausytų Lietuvos pasiuntiniui Lenkijoje bei, suprantama, Nausėdai.

  2. Raz pošla takaja pjanka -:

    režj poslednij ogurec!
    Naikink bet kokius šioje teritorijoje tūkstantmečius gyvavusios civilizacijos pėdsakus! Naujausi kėslai:

    Seimas neatsisako Vilniaus metro projekto idėjos
    – diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/seime-siulymas-grizti-prie-vilniaus-metro-projekto-990654

    Daugiau straipsnių čia:
    − diena.lt/zymes/metro-vilniuje-0

    Kad ir kur ką rausti planuotum, ne SĄŽININGŲ archeologų bei istorikų, ne architektūros specialistų, ne etnologų žodis bus lemiamas, o projektui skiriami milijonai.

  3. Tiek metų gyvenant demokratinėje šalyje, laikas būtų suprasti, kad tokiu atveju ką viešai berašytum yra priimamama tik kaip tavo nuomonė, į kurią niekam iš valdžių nėra prievolės atsižvelgti. Rašoma tam, kad atitinkamai veiktume, bet to veikimo nėra. Taigi iš tų rašymų išeina tik amžinos vergų dejonės… Reikalinga sostinėje turėti veiksmų organizavimo centrą, į kurį dėl organizacinės ir dalykinės pagalbos kreiptųsi akcijų iniciatoriai.
    Esant demokratijai, šalies siekius įgyvendinti galima tik valdžios galias turint. Tad per rinkimus sodinant į valdžias asmenis Lietuvoje visų pirma yra būtina atsižvelgti į tai, ar jo “nekamuoja lankstymosi Lenkijai sindromas”… Deja, iki šiol vykusiose rinkiminėse kampanijose Lietuvos valstybės ir tautos orios laikysenos klausimas konkrečiai santykių su Lenkija atveju apeinamas..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: