Kviečia 27-oji Dainavos krašto folkloro šventė

Jau šį savaitgalį, rugpjūčio 8-9 d., Druskininkų pramogų aikštėje pasklis ypatinga atmosfera, pripildyta magiško senųjų liaudies dainų ir muzikos skambesio, užburs neskubia gyvenimo ritmika, sielą išlaisvinančiais kvapais ir skoniais, mistiškomis apeigomis. Tai, kas čia vyks, žadins norą į beprotiškai lekiantį šiandieninio gyvenimo sūkurį grąžinti atvirą ir nuoširdų mūsų protėvių pasaulio suvokimą bei tikėjimą.

„27-ąjį kartą Druskininkuose rengiama Dainavos krašto folkloro šventė per dainuojamąjį, choreografinį folklorą, tradicinius amatus, kulinarinį paveldą atspindi ne tik Druskininkų, bet ir visos Dzūkijos bei kitų Lietuvos regionų kultūrinį tapatumą ir savitumą,“ – teigia Dainavos krašto folkloro šventės sumanytoja, Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė. Šventė jau

turi per daugelį metų susiformavusius papročius ir spalvas, tačiau šįkart jos bus paįvairintos šiuolaikiniais sąskambiais. Tris dienas trunkantis renginys suburs ne tik liaudies muzikos mylėtojus, bet pateiks ir labai įvairią programą, kuri turėtų pritraukti ne tik vietinę bendruomenę, bet ir kurorto poilsiautojus iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Dzūkijos ir Aukštaitijos folkloro sąsajos ir išskirtinumas

Pasak rengėjos, šiemet pirmą kartą šventėje dalyvaus tik Dzūkijos ir Aukštaitijos regionų folkloro kolektyvai, bus išryškinami ir pabrėžiami šiems etnografiniams regionams būdingi žanrai. „Senosios dzūkų dainos yra vienbalsės, jos ypatingos nepaprastu melodikos grožiu, ritmo laisvumu, žanrų įvairumu, tačiau laikui bėgant, vis rečiau dainuojamos, o štai Aukštaitijoje populiarios sutartinės, kurios jau yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą,“ – sako L. Balčiūnienė.

Vienbalsių dainų repertuarą rengia folkloro ansambliai „Žeiria“ (Varėna), „Packavėlė“ (Veisiejai), „Raskila“ (Birštonas), „Stadalėlė“, „Žemynėlė“ (Druskininkai), o aukštaitiškas sutartines trauks Vilniaus folkloro ansamblis „Gija“ ir Ignalinos folkloro ansamblis „Čiulbutė“.

Kūrybiniai užsiėmimai – ne tik pažiūrėti, bet ir išmokti

Dzūkiškų vienbalsių dainų bus galima išmokti kūrybiniuose užsiėmimuose kartu su etnomuzikologe Egle Česnakavičiūte, kuri ne tik pamokys dainų, bet ir supažindins su senoviniais dzūkų dainavimo ypatumais. Čia pat norintys galės pasimokyti ir dainuojamų, šokamų, instrumentinių aukštaitiškų sutartinių.

Tautodailės dirbinių ir kulinarinio paveldo mugėje bus pristatytas ir Dzūkijos bei Aukštaitijos regionų kulinarinis paveldas, būdingiausi Dzūkijos regiono amatai. Amatininkų, tautodailininkų ir kulinarų programa bus itin gausi ir įvairi, amatininkai rengs įvairius darbų mokymus, tad tiek vaikai, tiek suaugusieji galės ne tik pamatyti, bet ir patys išdrožti medinį šaukštą, padekoruoti meduolį, pasigaminti šiaudinį paukštelį ar surišti valstiečių lėlę, pasigaminti papuošalą ar išbandyti kito amato subtilybes. Amatų mokymuose ypatingas dėmesys bus skirtas UNESCO saugomam kryždirbystės menui. Amatininkai kurs „saulutes“ ir suteiks galimybę žiūrovams pridėti ranką prie kūrybos eigos. Katinų šeimos aliejaus ūkio atstovas parodys, kaip aliejus būdavo išgaunamas senoviniu būdu, t. y. ąžuolinėje bačkutėje. Beje, šiame ūkyje linų sėmenų, kanapių, moliūgų sėklų, nakvišų, juodgrūdės, įvairių riešutų ir kiti aliejai ir dabar spaudžiami būtent šiuo ypatingu būdu – ąžuolo statinėje.

Sveikatai ir grožiui – žolininkų paslaptys

Vaistažolių žiniuonės ir sertifikuoti žolininkai pristatys vaistažolinius augalus, jų gydomąsias savybes, tradicinius gydymo būdus. Žolininkė Renata Malūnavičienė rengia švietimo programą „Žolynai – sveikatai ir grožiui“, kurioje papasakos, kaip panaudoti žolynus gerai savijautai, kasdienei odos priežiūrai ir kosmetikos gamybai. Tautodailininkas iš Palangos Jordanas Barčius, renkantis, apdirbantis ir kuriantis dirbinius iš gintaro, atskleis gydomąsias gintaro savybes, pristatys iš gintaro gaminamus – muiliukus, kremus, aliejukus, pamokys pasidaryti arbatėlę ir gintarinį vandenį, kuris gydo ir yra naudingas sveikatai.

Folkloras kitaip – sintezė su šiuolaikiniais muzikos žanrais

Šventėje koncertuos 10 folkloro ansamblių iš Birštono, Vilniaus, Varėnos,  Lazdijų, Širvintų, Ignalinos, Druskininkų, kurie rengia specialias koncertines programas, pagal Dzūkijos ir Aukštaitijos regionų tautosakos pateikėjų medžiagą.

Į liaudies šokių sūkurį žiūrovus įtrauks siautulinga šokių vakaronė. Kiekvienas kolektyvas rodys choreografinį folklorą ir mokys žiūrovus įvairiausių šokių, šokių figūrų.

Jaunuosius žiūrovus turėtų sudominti post folkloro vakaras: koncertuosiančios grupės liaudies dainas atliks įvairiais muzikos stiliais. „Tai folkloras kitaip, – sako Druskininkų kultūros etnografė, – jei anksčiau muzikinis folkloras buvo suvokiamas kaip muziejinė vertybė, kurią svarbu išsaugoti ir autentiškai atkartoti, tai šiais laikais šią muziką atlikėjai jau geba pateikti savitai, kūrybiškai, ieškodami naujo skambesio, kitų išraiškos priemonių, taip chrestomatinę medžiagą pateikdami populiariau ir priimtiniau jaunajai kartai.“

Post folkloro vakare dalyvausiantis Folk Trio – projektas, kuriame profesionalūs Lietuvos muzikantai subtiliai ir jautriai paliečia lietuvišką folklorą, prideda naujoviškų ir klasikinių prieskonių, improvizacijų. Jų programoje ne tik gerai žinomos, bet ir jau užmirštos, legendas pasakojančios istorijos, kuriose slypi raktas į mūsų pačių sielos gelmes. O Merkinės jaunimo folkloro ansamblis „Kukumbalis“ savo programą vadina „etno, folk, rock ir visais kitais monais“.

Du gerai žinomi muzikantai – Robertas Semeniukas, kompozitorius, profesionalus gitaristas ir dainininkas, grupės „Žalvarinis“ įkūrėjas ir muzikos autorius, ir iš Druskininkų kilusi Viltė Ambrazaitytė, koncertuojanti su grupe „Žalvarinis“, „Contry Live Project“, dalyvaujanti kituose muzikiniuose projektuose, vienijami meilės muzikai, folklorui, besidomintys lietuviškomis šaknimis, rengia įspūdingą programą, kuri turėtų būti labai patraukli žiūrovams.