XI folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ kviečia į Juodkrantę

Rugpjūčio 24-26 d., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XI regioninę folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet ji skiriama Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos 242-osioms gimimo metinėms ir Prūsų Lietuvos lietuvininkų kalbos ir etninės kultūros paveldo tyrinėtojo Eduardo Karolio Samuelio Gizevijaus (Eduard Gisevius) 220-osioms gimimo metinėms paminėti.

Tradicinė folkloro šventė šurmuliuos visą savaitgalį: tris dienas Neringos gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į išskirtinius šventės „Pūsk, vėjuži!“ renginius, kurie vyks Juodkrantėje – evangelikų liuteronų bažnyčioje, prie M. L. Rėzos paminklo, Kuršių marių krantinėje. Rugpjūčio 24 d., šventė prasidės istorijos paskaita bei dokumentiniu filmu. Žinių suteiks doc. dr. N. Strakauskaitės paskaita apie XIX a. Rytų Prūsijos lietuvininkų tradicijų puoselėtoją Eduardą Gizevijų – lietuvių kalbos mokytoją, rašytoją, dailininką, etnografą, archeologinės medžiagos rinkėją, visą savo laisvalaikį skyrusį kraštotyrai, lietuviškų dainų tekstų ir melodijų rinkimui.

Susitiksime su režisieriumi, filmų kūrėju Arvydu Barysu. Bus rodomas unikalus A. Baryso dokumentinis filmas „Išbarstyti žodžiai“, skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti. Pagrindiniai filmo herojai – trys nidiškiai broliai Sakučiai (Sakuth), ko gero, vieninteliai pasaulyje dar kalbantys senąja kuršininkų kalba. Jie 1944 m. rudenį paliko gimtąją Kuršių neriją ir, kalbinami režisieriaus, nepakartojama kuršininkų kalba dalinasi savo vaikystės ir jaunystės prisiminimais.

Rugpjūčio 25 d., prasidės prie M. L. Rėzos paminklo Juodkrantėje, kur skambia daina atidavę pagarbą Martynui Liudvikui Rėzai ir Eduardui Gizevijui, kelsimės į Kuršių marių krantinę ties Raganų kalnu. Ten visi bus laukiami nepakartojamuose folkloro ansamblių koncertuose. Suvažiuos liaudies dainininkai ir šokėjai ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir lietuviškos dainos mylėtojai iš Karaliaučiaus (Kaliningradas, Rusijos Federacija) bei Punsko (Lenkijos Respublika). Visi atėjusieji į šventę bus kviečiami padainuoti kartu, pašokti.

Šventei smagumo suteiks folkloro ansambliai: ALTONĖ (Zapyškis, Kauno raj.), AUŠRINĖ (Juodkrantė), AUŠTARAS (Josvainiai, Kėdainių raj.) GIEDRUŽĖ (Nida), KAMANA (Pagėgiai), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), MALŪNĖLIS (Karaliaučius), MEDGRINDA (Širvintų raj. Kernavė), RAMYTĖ (Šilutė), SIAUDELA (Biržai), VIEŠIA (Neveronys), ŽVEJYTĖS (Dreverna) ir PUNIUKAI (Punsko lietuvių kultūros namų vaikų meno studija).

Krantinėje veiks šeimų pamėgtas tradicinis „Kuršių kiemas“, kuriame visi galės susipažinti ir čia pat pabandyti pasidirbinti vėtrungę, baltiškais ženklais pasipuošti lininį maišelį, verti tradicinius šiaudinius sodus, rišti žvejybinius mazgus, megzti tinklus, sužinoti rankų darbo muilo gamybos, juostų vijimo, kalvystės paslapčių. Vyks ir kūrybinės dirbtuvės „Kuršmarių vėjų raštai“, kur visi šventės dalyviai ir svečiai galės pasidaryti popierinį vėjo aitvarą ir, čia pat gimusį aitvarą, papuoštą tautiniais raštais, pamėginti leisti į dangų.

Krantinėje prie Juodkrantės molo šventės dalyvių ir svečių lauks Kuršių marių puošmena – žvejų maitintojas – kurėnas, pasiruošęs „bėgti maružėm“ ir su savimi pasiimti drąsiausius, norinčius pasiplaukioti marių priekrante. Kas norės, galės pasilinksminti žaisdami senovinius žaidimus pievelėje: miklinti akį, mėginti savo vikrumą, pasivažinėti rateliais ir kitomis įdomiomis priemonėmis. Norintieji galės paklajoti su vadovu-pasakoriumi po Raganų kalną, klausantis paslaptingų Raganų kalno legendų.

Žuvis ant laužo bus kepama tradiciniu būdu, galėsime palyginti jų skonius. Čia bus verdama žuvienė, kurios skanausime, prieš vėl pasinerdami į šventės sūkurį.

Kuršių gyvosios istorijos klubas „Pilsots“ pristatys X-XI a. kuršių kostiumų, ginklų ir papuošalų rekonstrukcijas (pagal Laivių, Palangos ir kitų kapinynų archeologinę medžiagą). Pristatymą pratęs sambūrio „Baltų raštai“ įkūrėja Aurelija Bagdonavičienė. Ji pristatys kolekciją „Baltų vėjų audimai“, kurioje šiuolaikiniame lininiame drabužyje atrasime unikaliai ir netikėtai įsikūnijančius senuosius baltų simbolius, susipažinsime su šiuose ženkluose užkoduotomis prasmėmis.

Vakare talentingasis multiinstrumentalistas Saulius Petreikis nuotaikingai supažindins mus su senaisiais lietuvių liaudies instrumentais, o po to visų lauks Sauliaus Petreikio ir grupės koncertas „Negirdėta Lietuva“.

Visos folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“ metu šurmuliuos tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė, savo spalvomis ir kvapais užbursianti kiekvieną čia atėjusįjį.

Rugpjūčio 26 d., vyks šv. Mišios už lietuvių tautos etninės kultūros puoselėtojus.

L. Rėza visuomet pabrėžė aukštas dorovines lietuvių dainų savybes sakydamas: „Tautos daina yra tyriausias tautos sielos perlas ir, jei tauta žūna, dažnai ji dar gyvena savo dainose“. Atsiliepdamas į šio didžio žmogaus mintis, Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia visus, kurie myli liaudies muziką bei keliones, į šventę atvykti su vėju ir daina!

Keliaukite į šventę laivais, keltais, autobusais ir dviračiais!