Profsąjunga „Solidarumas” reikalauja riboti darbuotojų įdarbinimą iš trečiųjų šalių (1)

Kristina Krupavičienė | Alkas.lt nuotr.

Kristina Krupavičienė | Alkas.lt nuotr.

Pasirodžius pranešimams apie skandalingas darbo ir gyvenimo sąlygas, kuriomis dirbo ir gyveno 18-ka koronavirusu užsikrėtusių vairuotojų iš Uzbekijos, Lietuvos profesines sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Trišalės tarybos narius ir darbdavių organizacijas, reikalaudama imtis veiksmų, kad Lietuvoje nebūtų pažeidinėjamos darbuotojų teisės.

Pasak K. Krupavičienės, tai, ką viešoje erdvėje papasakojo ten vairuotoju dirbęs uzbekas, kelia pasibaisėjimą darbo ir gyvenimo sąlygomis, kuriomis net karantino sąlygomis dirba ir gyvena vairuotojai, atvykę į mūsų šalį su Vyriausybės leidimu, kuris buvo išduotas darbdaviams paprašius.

„Tokios situacijos ir toks įmonių elgesys daro žalą ne tik transporto sektoriaus, bet ir visos Lietuvos reputacijai. Vairuotojo žodžiai išplatinti viešoje erdvėje „Manėme, kad tai Europa, tačiau taip nėra“, turi priversti mus rimtai įvertinti situaciją ir imtis visų įmanomų priemonių stabdyti žmogaus teisių ir orumo pažeidimus. Mes nebegalime daugiau būti tolerantiški darbdavių godumui siekti pelno bet kokiomis priemonėmis“,- piktinosi Lietuvos profesines sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Ji apgailestavo, kad vis dažniau kartojasi žiaurus elgesys su darbuotojais imigrantais, o valstybės valdomos institucijos dar negali užkirsti kelio tokiems pažeidimams.

„Mes neturime toleruoti tokio darbdavių elgesio su darbuotojais. Įmonės, kurios nepaiso žmogaus teisių ir elgiasi su darbuotojais, kaip su savo vergais, tikrąja ta žodžio prasmė, neturi teisės į verslą, o ypač žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimą. Mums kelia nerimą ir korona viruso protrūkis įmonėje. Mus domina ar vairuotojams buvo suteiktos medicininės paslaugos, kokia jų sveikatos būklė, kokių priemonių imtasi, kad ateityje koronaviruso infekcija nepasikartotų“ – teigia ji savo rašte aukščiausiai Lietuvos valdžiai.

Lietuvos profesines sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė pareikalavo, kad Valstybinė darbo inspekcija atliktų išsamų patikrinimą įmonėje, kaip laikomasi saugos darbe ir kitų su darbo santykiais susijusių įstatymų ir apie tai pranešti, o įmonei „Hegelmann Transporte“ atimti leidimą įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, kol ši nepasirūpins tinkamomis vairuotojų gyvenimo ir darbo sąlygomis.

Ją stebina, kad ši įmonė turi socialiai atsakingos įmonės statusą ir net yra pakviesta dalyvauti posėdžiuose svarstant Ateities ekonomikos DNR planą, nors ji nėra socialinis partneris, o šiuose posėdžiuose dalyvauja Nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“, kurios nare yra įmonė „Hegelmann transporte“.

„Kyla abejonių ar bus skaidriai ir teisingai paskirstyta ši 6.3 mlrd. eurų parama verslui, jei jau pats šios paramos skirstymo dalyvių parinkimas yra neskaidrus ir vyksta pažeidžiant europinius socialinio dialogo ir bendradarbiavimo principus, atmetus socialinius partnerius – profesines sąjungas, bet leidžiant dalyvauti neaiškiais kriterijais atrinktoms pavienėms įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios nėra socialiniai partneriai“, – teigia K. Krupavičienė.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė pareikalavo keisti tvarką, kai socialiai atsakingos įmonės statusas yra iš esmės nuperkamas už suteiktą labdarą, o ne įgyjamas gerinant darbuotojų darbo, apmokėjimo, o šiuo atveju ir gyvenimo sąlygas.

Kad tokie gėdingi dalykai negalėtų vykti mūsų šalyje, kuri yra Europos Sąjungos dalis, Lietuvos profesines sąjungos „Solidarumas” pirmininkė K. Krupavičienė pareikalavo įgyvendinti šiuos reikalavimus:

Įmonės, kurios Lietuvoje samdo darbuotojus iš trečiųjų šalių, privalo užtikrinti darbuotojams tinkamas darbo, poilsio ir gyvenimo sąlygas. Kontroliuoti kaip darbdaviai užtikrina darbo sąlygas turi Valstybinė darbo inspekcija, bendradarbiaudama su profesinėmis sąjungomis;

Užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje įstatyme turi būti nustatyta, kad darbuotojams iš užsienio atlyginimas privalo būti mokamas tik bankiniu pavedimu, kad būtų išvengta nesąžiningų darbdavių piktnaudžiavimo versti užsieniečius pasirašyti algalapiuose, kad jiems buvo išmokėtas didesnis atlyginimas, nei darbdaviai jiems sumokėjo;

Būtina sudaryti kolektyvines šakos sutartis transporto ir statybos sektoriuose, kuriuose dirba daugiausiai užsieniečių iš trečiųjų šalių, ir jose nustatyti minimalų šakos atlyginimą, kad nebūtų nesąžiningos konkurencijos tarp įmonių, mokant darbuotojas mažesnius atlyginimus ir mažint dienpinigius, kurie nesuteikia galimybės darbuotojams iš trečiųjų šalių patiems išnuomoti tinkamo būsto.

Valstybinė darbo inspekcija ir kitos valstybinės priežiūros institucijos turi įmones, kurios įdarbino užsieniečius, tikrinti dažniau nei kitas.

Įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių gali tik nepriekaištingos reputacijos įmonės, kurios mažiausiai per dvejus savo veiklos metus nepadarė jokių pažeidimų, susijusių su darbo santykiais. Mažiausiai dvejiems metams uždrausti ir atimti teisę įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių toms įmonėms, kuriose buvo nustatyta, kad darbdaviai nors kartą pažeidė darbuotojų darbo saugos, darbo ir poilsio reikalavimus, mokėjo atlyginimus „vokeliuose“, laiku nesumokėjo arba sumokėjo darbuotojams atlyginimus tik po to, kai šie kreipėsi į Darbo ginčų komisijas, nesudarė darbuotojams iš užsienio tinkamų gyvenimo sąlygų ar padarė kitus su darbo santykiais susijusius pažeidimus.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: