1995 m. gegužės 5 d. Lietuvoje buvo įsteigta Trišalė taryba, kurios veikla sovietinės okupacijos sąlygomis buvo buvo neįmanoma. Sovietinio planinio socializmo laikotarpiu derybos tarp Vyriausybės ir profesinių sąjungų nevyko, o darbdavių organizacijų iš viso nebuvo.
Atgavus Nepriklausomybę pradėjo kurtis darbdavių organizacijos, o profesinės sąjungos išsivadavo iš komunistų partijos kontrolės ir ėmėsi savo prigimtinės veiklos atstovauti savo narius ir ginti jų teisę į teisingą atlyginimą ir saugias darbo sąlygas.
Profesinės sąjungos labiausiai kėlė trišalio socialinio dialogo ir bendradarbiavimo idėjas, kurios buvo įsitvirtinusios Vakarų Europoje.
Socialinis bendradarbiavimas ir dialogas tarp darbuotojų, darbdavių ir vyriausybių yra daug sėkmingesnis socialinių problemų sprendimo būdas ir priemonė kurti gerovę visiems šalies gyventojams nei konfliktai, sukeliantys revoliucijas ir pilietinius karus.
Tačiau vaduotis iš sovietinio požiūrio į darbuotojus, kaip į beteisę darbo jėgą, o ne į lygiaverčius bendradarbius, be kurių neįmanomas nei verslo nei valstybės egzistavimas, buvo sunku.
Kad vakarietiško socialinio dialogo principai būtų įgyvendinti Lietuvoje, profesinėms sąjungos teko surengti ne vieną protestą prie Seimo ir Vyriausybės. 1994 m. Lietuvos darbininkų sąjunga, kuri vėliau persivadino į Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“, net surengė akciją „Darbo, duonos, teisingumo“, kai protestuotojai apsigyveno palapinėse prie valdžios intitucijų.
1994 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos 1976 m. 144 konvenciją „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko būtinus Trišalės tarybos steigimo darbus – parengė Lietuvos trišalės tarybos nuostatus ir surengė pirmuosius posėdžius.
Belaukiant Trišalės tarybos įsteigimo Lietuvos darbininkų sąjunga 1995 m. vasario – gegužės mėnesiais surengė ne vieną dvišalę ir trišalę konferencijas, kuriose buvo mokomasi kartu su socialiniais partneriais rasti geriausius atsakymus, sprendžiant bendrus klausimus.
1995 m. gegužės 5 d. Lietuvos darbininkų sąjungos pirmininkė Aldona Balsienė buvo tarp tų, kurie pasirašė pirmą politinio pobūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimą dėl trišalės partnerystės, kuris tapo pagrindu steigti iki šiol gyvuojančią Lietuvos trišalę tarybą.
Nors Trišalė taryba teikia tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus, bet jos nuomonė, suderinta su visais socialiniais partneriais, yra svarbi Vyriausybei ir Seimui priimant sprendimus.
Per pastaruosius 25- ius metus atsižvelgiant į profesinių sąjungų nuomonę daugybė darbuotojams svarbių klausimų buvo išspręsta Trišalėje taryboje: Darbo kodekso ar atskirų jo straipsnių keitimas, minimalios mėnesinės algos didinimas, įvairūs valstybei ir jos gyventojams svarbūs socialiniai ir finansiniai klausimai.
Trišalės tarybos veikimo laikotarpiu buvo ir sunkių akimirkų, kai valdžios ir darbdavių atstovai nekreipdavo dėmesio į profesinių sąjungų argumentus ir priimdavo sprendimus, kurie darbuotojams ir visam Lietuvos ūkiui buvo kenksmingi, sukeldami didžiausią Europoje emigracijos bangą.
Europos komisija ir kitos tarptautinės organizacijos ne kartą savo rekomendacijose Lietuvai nurodė, kad socialinis dialogas Lietuvoje yra nepakankamas ir ragino jį stiprinti.
„Ypač silpnas socialinis dialogas yra regionuose ir privačiose įmonėse. O juk socialinis dialogas yra geriausia priemonė valstybei, regionui ar įmonei spręsti savo problemas ir siekti bendrų tikslų,“- sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė .
Tačiau nors ir lėtai, bet sovietinis požiūris nyksta, užleisdamas vietą europietiškoms socialinio dialogo ir bendradarbiavimo idėjoms.
Lietuvoje pasirašomos kolektyvinės šakos sutartys, Vyriausybė ir Seimas vis dažniau palaiko darbuotojus atstovaujančių profesinių sąjungų nuomonę ir atmeta darbdavių palaikomus liberalų pasiūlymus, bloginančius visų darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Trišalės tarybos 25-mečio proga Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pasveikino socialinius partnerius: „Socialiniu dialogu ir tarpusavio sutarimu grindžiami visuomenės santykiai yra kertinis kiekavienos demokratines vertybes puoselėjančios valstybės pamatas, Tokioje šalyje kuriama pagarbą skatinanti aplinka, ugdomi atviri, savimi pasitikintys ir sėkmingi piliečiai. Nuoširdžiai sveikinu visus Lietuvos Respublikos trišalės tarybos narius 25-ųjų veiklos metinių proga ir dėkoju už Jūsų indėlį sprendžiant socialinius, ekonominius ir darbo politikos klausimus, plėtojant tvarią partnerystę, lygiateisiškumo principus bei stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą.
Linkiu tolesnės efektyvios veiklos, ryžto, išminties įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir tarpusavio sutarimo siekiant socialinės darnos Lietuvoje!“ – rašoma Ministro Pirmininko sveikinime.
