Žalgirio mūšio sukaktuvėms paminėti Krašto apsaugos ministerijoje pristatomas dailininkės L. Tubelytės-Kriukelienės paveikslas | L. Kalvaitis, KAM nuotr.
Artėjant Žalgirio mūšio 610-osioms metinėms Krašto apsaugos ministerijoje eksponuojamas dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės paveikslas „Žalgirio mūšis“.
„Kurti paveikslą pradėjau nuo idėjos, kurią brandinau labai ilgai, keletą dešimtmečių. Idėją įgyvendinti paskatino artėjantis 600 metų jubiliejus. Turėjau tikslą sukurti savo stiliaus, kupiną lietuviško pasididžiavimo Žalgirio mūšio paveikslą“, – sako dailininkė.
L. Tubelytė-Kriukelienė pasakoja, kad prieš pradėdama tapyti paveikslą, mintyse ji kūrė įvairius eskizus, variantus, studijavo mokslinę istorinę medžiagą, analizavo šia tema sukurtus kitų dailininkų paveikslus.
„Pirmoje diptiko dalyje vaizduojama LDK kariuomenė, perteikiamas veržlumas, įtampa bei pasiryžimas nugalėti. Antroje dalyje atskleidžiamas pralaiminčiosios pusės – kryžiuočių ordino pasimetimas, panika ir baimė. Kovos nuotaikai perteikti nemažą vaidmenį vaidina plaukiantys tamsoki, sunkūs debesys, skrendantys juodi paukščiai, o saulės spinduliai, apšviečiantys Lietuvos raitelius, tarsi pranašauja Pergalę,“ – taip savo darbą pristato dailininkė.
Žalgirio mūšio sukaktuvėms paminėti Krašto apsaugos ministerijoje pristatomas dailininkės L. Tubelytės-Kriukelienės paveikslas | L. Kalvaitis, KAM nuotr.
Šiemet Lietuva minės 610-ąsias Žalgirio mūšio metines. 1410 m. liepos 15 d. netoli Griunvaldo, dabartinėje Lenkijos teritorijoje, vykęs Žalgirio mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės ir Kryžiuočių ordino, laikomas vienu iš didžiausių viduramžių Europoje ir yra viena iš svarbiausių pergalių visame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpyje.
Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, įvykių centras. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.
Reklama
Susiję straipsniai:
- O. Gaidamavičiūtė. Didinga LDK istorija, arba įspūdžiai iš L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodos Vilniaus rotušėje
- Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio atkūrime (nuotraukos)
- Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 605-osios metinės
- Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti
- Netekome dailininkės E.J.Jaudegytės
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“
- Filme apie Žalgirio mūšį S. Siparis įgarsino legendinį aktorių Steisį Kyčą (video)
- Pristatomas filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
- Kauno geležinkelio stotyje atidaryta istorinių fotografijų paroda
- Įvyks renginiai, skirti Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti
- Vilniaus paveikslų galerijoje – Mato Romerio paveikslas „Pavasaris Vilniuje“
- Seime bus pristatyta paroda „Akimirkos mene“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti
- Trys istorikai pristatė knygą „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“
- Du šimtus metų dingusiu laikytas Jono Rustemo paveikslas „Veneros gimimas“ pirmą kartą rodomas muziejuje (video)
- Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
- Trakų istorijos muziejuje – atnaujintos Kunigaikščių rūmų ekspozicijos atidarymas
- Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“
- Trišalei Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadai suteiktas didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vardas
- Jau teks atsisveikinti ir su „litiniais“ pašto ženklais
- Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video)
- Tremtinės Jozefos B. laiškai scenoje
- Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama garsios LDK didikų Radvilų giminės įvairiapusė veikla
- Miuziklas „Lituanica“ grįžta į didžiausias šalies scenas
- Seime pristatyta ignalinietės tapybos darbų paroda tapo bendro džiaugsmo švente
- Skulptorius A. Bosas: istorija ir dailininkas – dailininko istorija
- Su „Baltijos kelio“ šviesa
- Sausio kinas Nacionalinėje bibliotekoje (video)
- Sausio 13-osios karta: istorinių piešinių autoriai pasidalijo, kuo gyvena šiandien
- Filme „Kelionės namo“ – Amerikos lietuvių akistatos su okupuota tėvyne (video)
- Kaune bus rodomi į rėmus netelpantys filmai… (video)
Parašykite komentarą