Šeštadienis, 20 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Kokie sprendimai sumažintų eismo aukų skaičių keliose?

www.alkas.lt
2020 07 03 10:24
2
efoto.lt, ramuno nuotr.

Avarija | efoto.lt, Ramūno nuotr.

efoto.lt, ramuno nuotr.
Avarija | efoto.lt, Ramūno nuotr.

Europos Sąjungoje, kur avaringumas vidutiniškai yra vienas mažiausių, per dieną keliuose žūstančių arba rimtai sužeidžiamų eismo dalyvių skaičius prilygsta vienam dideliam keleiviniam lėktuvui. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbiamoje ataskaitoje parodoma, kad vien per 2019 m. šalyje įvyko 3289 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti 3908 žmonės. Daug vilčių dedama į autonominius automobilius, kuriais turėtų remtis visa transporto sistemos ateitis. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docento dr. Vido Žuraulio, jeigu eismas ir visi automobiliai būtų autonominiai, saugumas keliuose artėtų prie 100 proc.

„Tikslas ateityje pasiekti nulį žūčių keliuose yra įgyvendinamas, tik tam reikalinga sparti tolesnė transporto sistemos pažanga, kurioje žmogus taptų tik naudotojas, keleivis, o ne jos veikimo dalis – vairuotojas. Eliminavus žmogiškąjį faktorių eismo sistema veiktų gerokai sklandžiau ir efektyviau“, – sako V. Žuraulis. Vis dėlto permainos neateis per artimiausius 5–10 metų, nes tam reikia visokeriopai pasiruošti – technologiškai, socialiai-emociškai, teisiškai ir t.t.

Nelaimių priežastis – žmogus, bet jam gali padėti technologijos

Kol automobilius valdo žmogus, anot VGTU docento, pagrindinės eismo nelaimių priežastys siejamos būtent su jo elgsena. „Žmogus iš prigimties natūraliai emociškai reaguoja į jį supančią aplinką ir kitų veiksmus, o tai nėra suderinama su konkrečiomis taisyklėmis ir tvarka, būtina sklandžiam ir saugiam eismui. Tačiau tokių klaidų kaina yra per didelė ir tolesnė technologinė pažanga transporte yra neišvengiama“, – teigia jis.

Pasak V. Žuraulio, ir autonominių automobilių atėjimas nebus greitas problemos sprendimas. „Pirmieji dešimtmečiai, kai autonominiai automobiliai pradės judėti mūsų gatvėmis, bus netgi sudėtingesni nei pasiekus visiško autonomiškumo lygį. Juk kompiuteriui, kaip matematiniam algoritmui, suprasti kitą automobilį vairuojančio žmogaus elgseną yra gerokai sudėtingiau, nei susiderinti su tokiu pat kompiuteriniu valdymu grįstu automobiliu. Dėl komplikuotos tik kompiuteriu valdomos automobilio sąveikos su tradiciniu transportu, pirmieji autonominių automobilių panaudojimo atvejai, manau, bus gana standartiniuose ir paprastuose miesto maršrutuose arba atskirose užmiesčių kelių juostose“, – teigia VGTU docentas.

Kalbant apie technologinę transporto priemonių pažangą, šiuo metu žvilgsnis kreipiamas į automobilio saugumo technologijas ir jų sąveiką su aplinka. Vairuotojų jau nebestebina į automobilių sistemas įdiegti įvairūs virtualūs vairavimo asistentai, įspėjantys apie netoli esančias kliūtis, informuojantys apie eismo ribojimus, netgi stebintys vairuotojo nuovargio lygį. „Siekiant didesnio efektyvumo, šios technologijos vis dar intensyviai tobulinamos. Pavyzdžiui, automobiliuose jau kuris laikas montuojamos savaiminio avarinio stabdymo sistemos, kurios vilkikuose yra netgi privalomos, tačiau netrukus jos veiks dar efektyviau: ne tik užfiksuos artėjančią kliūtį, bet ir atpažins, kokia tai kliūtis bei atsižvelgs į tai priimant geriausią sprendimą: nusukti į šoną, stabdyti, o gal pradėti stabdyti gerokai anksčiau, nes toje vietoje kelias yra slidus“, – apie technologijų galimybes pasakoja VGTU docentas.

Eismo problemos – ir susikirtimuose su keliais

Su eismo saugumo problemomis susiduria ir bėginis transportas. Vis dėlto, VGTU Transporto inžinerijos docentas dr. Gediminas Vaičiūnas pastebi, kad šios problemos gerokai mažesnės. „Bėginis transportas yra palyginus saugus transportas. Tai, kad traukinio nereikia vairuoti, yra tik nedidelė saugumo sudedamoji dalis. Taip pat svarbu, kad bėginis transportas yra stipriai teisiškai reglamentuotas ir labai kontroliuojamas. Specialistams, technikams keliami itin griežti reikalavimai, vykdoma kontrolė, pavyzdžiui, mašinisto blaivumo patikra atliekama prieš ir po kiekvieno reiso. Taigi, Lietuvoje palyginti saugiam bėginiam transportui didžiausia problema tampa geležinkelių susikirtimai su keliais ir pėsčiųjų takais. Didėjant greičiams tai ypatingai aktualu, nes susidūrimai yra itin pavojingi. Žmogui susidūrimas net su 40 km/val. greičiu važiuojančiu traukiniu daugeliu atvejų gali baigtis mirtimi“, – atkreipia dėmesį VGTU docentas.

G. Vaičiūnas pastebi, kad technologijos sparčiai tobulėja ir bėginio transporto srityje – čia jau egzistuoja savavaldžiai traukiniai, tačiau be mašinisto jie vis tiek įprastai nevažinėja. „Savavaldžiai traukiniai skiriasi nuo paprastų tuo, kad pirmuosiuose mašinistas kontroliuoja traukinio valdymo sistemas – kaip sako patys geležinkelininkai, tokiu atveju traukinys yra ne vairuojamas, o programuojamas“, – pasakoja G. Vaičiūnas. Be to, Lietuvoje geležinkeliai ruošiami elektrifikuoti, todėl jie taps draugiškesni gamtai.

VGTU docentas taip pat atkreipia dėmesį, jog pasaulyje, nors ir nemažai išnagrinėta, viena aktualiausių yra ryšių ir automatinio valdymo sistemų suderinamumo problema: jeigu traukinys važiuoja per keletą šalių, visose jis turi adekvačiai sąveikauti su tų šalių sistemomis. Todėl geležinkeliams išeinant į tarptautinius „geležinius vandenis“ specialistai turi būti tam pasiruošę.

Transporto saugumas – dešimtmečiais aktualumo neprarandanti sritis

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį galėtume tikėtis, kad transporto nelaimių išvengti turėtų būti lengviau. Kodėl nepaisant inovacijų keliuose ir automobiliuose, eismo saugumas yra kaip niekad aktualus? Anot VGTU docento V. Žuraulio, automobilio suteikiama dinamika, komfortas, galimybės lengvai keliauti lemia, kad žmogus įprato juo naudotis kaip paprastu kasdieniu daiktu, o augant poreikiui, auga ir jų skaičius.

„Vien naujų automobilių per minutę pagaminama vidutiniškai daugiau nei 100, todėl be jų teikiamos naudos atsirandantys vis nauji iššūkiai šią technologijų sritį išskiria iš kitų. Atsiranda eismo srautų valdymo poreikis ir avaringumo problemos, neapgalvotas elgesys kelia didelį pavojų pačiam žmogui bei aplinkai“, – sako VGTU docentas.

Jis pastebi – kasdien eismo saugumo problemas bando spręsti tūkstančiai mokslininkų, specialistų ir tyrėjų, tačiau užduotis yra sudėtinga, nes apima keletą sričių – technologijas, aplinką, žmogaus elgseną. „Praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje itin prasta nelaimių keliuose situacija dėl didelio specialistų ir atsakingų institucijų dėmesio palaipsniui gerėja, o su 2050 m. siejamas ambicingas tikslas – eismo įvykiuose nežus nei vienas žmogus. Bet kad sėkmingai judėtume link šio tikslo kiekviena šios srities grandis turi nuosekliai dirbti – toliau tobulinti automobilių saugumą, užtikrinti saugią kelių infrastruktūrą, šviesti eismo dalyvius“, – sako V. Žuraulis.

Prie saugumo keliuose prisideda ir Lietuva

Su eismo saugumo sprendimais susijusias problemas aktyviai sprendžia ir Lietuvos mokslininkai. Pasak V. Žuraulio, VGTU transporto saugumas analizuojamas keliomis svarbiomis kryptimis ir tai apima beveik visus saugumo aspektus. „Gana seniai VGTU pradėti transporto priemonių judėjimo dinamikos tyrimai, kurių metu analizuojame, kaip skirtingų savybių važiuoklės elementai prisideda arba gali dar geriau prisidėti prie saugaus ir stabilaus automobilio judėjimo. Specialioje laboratorijoje analizuojame eismo dalyvių psichofiziologines savybes ir jų reikšmę vairavimo saugumui. Atliekami teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai, susiję su eismo srautais ir jų keliamu poveikiu aplinkai bei saugumui. Taip pat jau vykdomi autonominių automobilių valdymo sistemų – važiavimo maršrutų parinkimo ir vairavimo valdymo, eismo aplinkos ir kelio būklės stebėjimo tyrimai“, – pasakoja docentas.

Anot jo, šios visos sritys yra svarbios tiek dabartinei, tiek ateities transporto sistemai, todėl minėtų tyrimų tematikos yra integruotos į universitete dėstomų dalykų turinį. Eismo saugos problemos analizuojamos ir naujos technologijos tiriamos bei kuriamos studijuojant VGTU Transporto inžinerijos fakulteto bakalauro studijų programą Transporto saugaus eismo inžinerija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Saugaus eismo dieną policija ragina susimąstyti apie žmogiškąsias vertybes
  2. Prasidedanti saugaus eismo kampanija „Nustebink žiemą!“ – galimybė nemokamai patikrinti automobilį
  3. Vilniečių ir svečių laukia laikini eismo nepatogumai
  4. Lietuva ir toliau gerina kelių eismo saugą
  5. Kaip negalima elgtis įvykus sunkiai eismo nelaimei?
  6. Didmiesčių gyventojai turi ruoštis eismo spūstims: grįžta studentai
  7. Labiausiai užterštos vietos sostinėje – šalia didžiųjų eismo arterijų
  8. Savivaldybės raginamos labiau rūpintis eismo saugumu
  9. Pagal pažangą saugaus eismo srityje Lietuva – antra ES
  10. Vilniaus senamiestyje – mažiau eismo, daugiau erdvės pėstiesiems
  11. Eismo įvykių priežastys Baltijos šalyse: koks elgesys kelia pavojų?
  12. Socialiniuose tinkluose tykantys pavojai: kokie jie ir kaip apsisaugoti?
  13. Eismo saugumo gerinimas Lietuvoje: ko galime pasimokyti iš norvegų?
  14. Pritarta VRM siūlymui vietoje 4 dokumentų vežiotis vieną
  15. Įsivyravus karščiams didėja avarijų tikimybė
  16. Kaune įrengtas pirmasis šviesoforas su laikmačiu
  17. Žiemines padangas keisti į vasarines dar ankstoka
  18. Vilniaus savivaldybė stebės lankytojų jausmus
  19. Draudikai pastebi teigiamą karantino poveikį – keliuose ženkliai sumažėjo avarijų
  20. Mobiliuoju telefonu vairuodami naudojasi du trečdaliai gyventojų, rodo apklausa

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Žinutė R A T U O T I E M S says:
    8 mėnesiai ago

    Svarbi žinia vairuotojams: netrukus rodant posūkį teks būti dvigubai atidesniems
    – diena.lt/naujienos/verslas/ratai/svarbi-zinia-vairuotojams-netrukus-rodant-posuki-teks-buti-dvigubai-atidesniems-1056743

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    8 mėnesiai ago

    Ne visiems duota vairuoti. Nei visi žino KET. O kur dar girti buduliai, treninguoti ir su prabangiausiais kostiumais?
    Kai pažiūri, kaip kai kas „vairuoja“, pagalvoji, kaip pavyko gauti vairuotojo pažymėjimą? Išvada: tos visos technologijos gal ir neblogas dalykas, bet saugiai valdyti automobilį, jausti jį privaloma be jokių išmanių žaisliukų, pirmiausia.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Briedis | wikipedija.org nuotr.

Pavojų keliuose gyvūnai gali kelti visus metus

2022 08 19
Kelias | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo ko priklauso kelio dangos kokybė?

2022 08 17
Vyriausybė pritarė Inovacijų agentūros steigimui

Naujovėms skatinti – 600 mln. eurų

2022 08 17
Techninė apžiūra | sumin.lrv.lt nuotr.

Kokie gedimai nustatomi techninėje apžiūroje?

2022 08 14
pixabay.com nuotr.

Kokie automobiliai nuvertėja labiausiai?

2022 08 13
Susisiekimo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kinija nutraukia susisiekimo ryšius su Lietuva

2022 08 12
Žvilgsnis į ateitį: būstą nuomosis vis dažniau

Ilgasis savaitgalis. Dėmesys būsto saugumui

2022 08 12
Vyrai patys sau vaistus perka rečiau, bet išleidžia daugiau

Laikas pasirūpinti naujomis vaistinėlėmis

2022 08 11
Kada elektromobilių kaina bus konkurencinga įprastų automobilių kainai?

Įsigyti panaudotą elektromobilį nėra paprasta

2022 08 10
Autobusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kaip sudominti vairuotojo darbu?

2022 08 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Mykolas Alekna – Europos čempionas! | Alkas.lt ekrano nuotr.
Užsienyje

Mykolas Alekna – Europos čempionas!

2022 08 20
Kviečiama susipažinti su Šilutės pelkėmis
Lietuvoje

Kviečiama susipažinti su Šilutės pelkėmis

2022 08 19
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

Sostinėje – 10 tūkst. pasaulio profesionalų

2022 08 19
Atidedamas jungties „NordBalt“ remontas
Lietuvoje

Atidedamas jungties „NordBalt“ remontas

2022 08 19
Ligoninė | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Būsimies studentams metas rinktis gydymo įstaigą

2022 08 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38

2022 08 19
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Lietuvoje

Pavojų keliuose gyvūnai gali kelti visus metus

2022 08 19
Ažuolas, miškas | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Mokslininkai ieško būdų miškų išsaugojimui

2022 08 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus
  • kai baisi infliacija, maisto kainos, elektra... apie Pasaulio žiniasklaida: kur minima Lietuva?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mykolas Alekna – Europos čempionas!
  • A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (20): Kęstučio g. 22
  • Kviečiama susipažinti su Šilutės pelkėmis
  • Sostinėje – 10 tūkst. pasaulio profesionalų

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 569; komentarų: 0
  • Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai peržiūrėta: 559; komentarų: 2
  • Danguje – Perseidų meteorų strėlės peržiūrėta: 524; komentarų: 0
  • M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai? peržiūrėta: 493; komentarų: 8
  • V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę peržiūrėta: 486; komentarų: 11
  • Žemę užgulė magnetinė audra! peržiūrėta: 483; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Šokanti L. Zamenhofo gatvė KAUNE

    2022-09-05 18:00 - 22:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pavojų keliuose gyvūnai gali kelti visus metus

by Ditė Česėkaitė
2022 08 19
0
Briedis | wikipedija.org nuotr.

Lietuvoje kasmet fiksuojama daugybė eismo įvykių, kuriuos sukelia susidūrimai su laukiniais gyvūnais. Nors įprasta manyti, kad žvėrys yra aktyvesni pavasarį...

Skaityti toliau

Nuo ko priklauso kelio dangos kokybė?

by Ditė Česėkaitė
2022 08 17
0
Kelias | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelių dangos kokybė neabejotinai turi didelės įtakos automobilių eismo saugumui, ekonomiškumui ir tvarumui. Tačiau kokiais būdais užtikrinamos reikiamos kelio dangos...

Skaityti toliau

Naujovėms skatinti – 600 mln. eurų

by Ditė Česėkaitė
2022 08 17
0
Vyriausybė pritarė Inovacijų agentūros steigimui

Inovacijoms skatinti per kelerius metus bus paskirstyta apie 600 mln. eurų, o pirmosios finansavimo priemonės turėtų startuoti jau šių metų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 19 13:38
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Navys. Apie tiekėjus ir pasirinkimus
  • kai baisi infliacija, maisto kainos, elektra... apie Pasaulio žiniasklaida: kur minima Lietuva?
  • nuomonė apie Pasaulio žiniasklaida: kur minima Lietuva?

Kitas straipsnis
Neringa Venckienė | J. Valiušaičio nuotr.

N. Venckienė. Neatsakyta iki šiol

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai