Antradienis, 9 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės

www.alkas.lt
2013 02 05 09:15
9
Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės

Kas laimėjo Zalgirio mūšį?Vasario 6 d., trečiadienį, 17.30–18.30 val. LDM Taikomosios dailės muziejuje vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės. Istorikai D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas studijoje „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ atskleidžia kaip ir kodėl kito Žalgirio mūšio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje: kaip lenkiškoje tradicijoje jis turėjo padėti sureikšminti lenkų ir Jogailos vaidmenį, kaip lietuviai pergalę priskyrė Vytauto sumanumui ir drąsai, o sovietiniai ideologai siekė šį istorinį mūšį paversti amžinu broliškų sovietinių tautų draugystės įrodymu. Ir kodėl šis vėlyvųjų viduramžių mūšis turi keturis pavadinimus – Tannenberg, Grunvaldas, Žalgiris, Дуброуна?

Knyga pradedama mūšio aprašymų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpiu analize. Pirmoji mūšio aktualizacija pastebima XVI a. LDK raštijoje, kuomet Žalgiris tapo svarbia ankstyviausio lietuviško istorinio pasakojimo dalimi. Mūšis plačiai vaizduotas to meto kronikose ir metraščiuose, prisimintas ir politiniuose debatuose su lenkais Liublino unijos išvakarėse. Vėliau iki maždaug 1940 m., t.y., kol Lietuvoje dominavo antilenkiškas istorinis naratyvas, šis istorinis įvykis nevaidino svarbesnio vaidmens krašto istorinėje kultūroje. Išimtimi tapo tik jubiliejiniai – 1910 m., kai lenkai organizavo dideles iškilmes tuo metu Austrijos-Vengrijos imperijai priklausiusioje Galicijoje, pirmiausia – Krokuvoje. Tais metais visų ideologinių pakraipų lietuvių laikraščiai „prisiminė“ šią datą.

1910 m. jubiliejaus šventimas maksimaliai išryškino tai, jog šio mūšio vaizdinys yra kelių modernių tautų (lietuvių, lenkų, baltarusių) atminties kultūros savastis, o LDK simbolinio istorinės atminties kapitalo dalybos pasiekė savo apogėjų. Tarpukario Lietuvos atminimo kultūroje buvo apstu istorinių vaizdinių iš LDK epochos – pastarieji pirmiausia tarnavo lietuviško valstybingumo tradicijos liudijimui, o jų priešakyje stovėjo Vytauto Didžiojo vaizdinys. Žalgirio mūšio vaizdinys pirmiausia buvo pajungtas šio valdovo kulto kūrimui – pergalė šiame mūšyje laikyta geriausiu Vytauto Didžiojo karinio genijaus įrodymu. Tarpukario Lietuvoje Žalgirio mūšio vaizdinys intensyviai naudotas ir konstruojant pasakojimą apie senas šlovingas lietuviško ginklo tradicijas.

1940 m. Lietuvai praradus nepriklausomybę ir tapus Sovietų Sąjungos dalimi lietuviškoji atminties kultūra  buvo adaptuota sovietiniam istorinės atminties kraštovaizdžiui. Ypač plačiai Žalgirio mūšio vaizdinys naudotas sovietinėje antinacinėje propagandoje II pasaulinio karo metu.  Sovietiniame propagandos diskurse vokiečių naciai buvo paversti kryžiuočių ainiais, šiuos prisiekinėta sumušti surengus „antrąjį Žalgirį“, kuriame bus galutinai sutriuškinta „fašistinė gyvatė“. II pasaulinio karo metais Žalgirio idėja tarnauja kaip būsimo neišvengiamo nacių sutriuškinimo simbolis  ir kaip ryškiausias vaizdinys, liudijantis istorinę lietuvių ir slavų ginklo brolybę, kuri  naudojama iliustruoti taip vadinamajai „tautų draugystės“ ideologemai. Žalgirio simboliu tuo metu aktyviai naudojosi ne tik sovietinės Lietuvoje veikėjai, bet ir vyriausieji Sovietų Sąjungos propagandinio diskurso „inžinieriai“.

Pokariu, sovietinėje Lietuvoje, Žalgirio vaizdinys toliau visuomenės istorinėje atmintyje diegtas kaip istorinis („kovoje prieš bendrą priešą patikrintas“) lietuvių ir slavų tautų draugystės simbolis.  Toks Žalgirio mūšio vaizdinys buvo įtvirtintas  oficialiame sovietiniame Lietuvos istorijos naratyve šešto dešimtmečio pabaigoje. Šiame naratyve akcentuoti istoriniai lietuvių ryšiai ne su lenkais, bet su rusais. Tiesa, opoziciniuose visuomenės sluoksniuose, taip pat iš dalies emigracijoje, tokia oficiali mūšio interpretacija (istorijos moksle propaguota pirmiausia Juozo Žiugždos) neprigijo. Tuo tarpu sovietinę interpretaciją įgijęs Žalgirio mūšis įgijo teisę „legalizuotis“ atminties kultūroje sovietinėje Lietuvoje.  Be to, šios ideologinės Žalgirio mūšio vaizdinio interpretacijos apnašos lietuviškai visuomenei netrukdė didžiuotis šiuo istoriniu įvykiu, simbolizuojančiu LDK galią.

Šioje knygoje analizuojama ne tik mūšio interpretacijų kaita istoriniuose veikaluose bei publicistikoje ar propagandoje, bet ir grožiniuose kūriniuose, vaizduojamajame mene, taip pat šio simbolio sklaida kitose sferose.

Įėjimas į renginį laisvas.

Renginyje dalyvauja:
Dr. Dangiras Mačiulis Lietuvos istorijos institutas
Prof. dr. Rimvydas Petrauskas Vilniaus universitetas
Dr. Darius Staliūnas Lietuvos istorijos institutas
Dr. Darius Baronas Lietuvos istorijos institutas
Dr. Jolita Mulevičiūtė Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Moderuoja doc. dr. Nerijus Šepetys Vilniaus universitetas

Renginio organizatorius: Lietuvos istorijos institutas Renginio partneriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos dailės muziejus, leidykla „Mintis“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Taikomosios dailės muziejuje vyks istoriko Antano Tylos knygos apie LDK iždą pristatymas
  2. „Kur pakastas šuva“: A.Palevičiaus Ir G.Patacko knygos sutiktuvės ir paroda
  3. Trakų pilyje vyks Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas ir knygos „Didžioji Lietuva“ pristatymas
  4. G.Grajausko knygos pristatymas vyks I.Simonaitytės bibliotekoje
  5. Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
  6. Kaip iš knygos apie Lietuvą pradingo tai kas lietuviams giliai širdyje?
  7. Lietuvos kariai dalyvavo Žalgirio mūšio vaidinime (nuotraukos)
  8. Teodoro Lepnerio knygos „Prūsų lietuvis“ (1690) pristatymas Berlyne
  9. Rašytojų klube S.Birgelio eilėraščių knygos „Septintas nakty“ pristatymas
  10. Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
  11. Vyks viešas Vilniaus Sapiegų rūmų restauravimo projekto pristatymas ir diskusija
  12. Mokslų akademijoje pristatoma V.Žuko knyga apie Molėtų kraštą
  13. Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
  14. Ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
  15. Pristatomas filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
  16. „Slaptuose Gorbačiovo archyvuose“ – niekur nepublikuota informacija apie Lietuvą
  17. Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
  18. Seime bus pristatytas pirmasis „Lietuvos politinės minties antologijos“ tomas „Lietuvos politinė mintis 1918–1940“
  19. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  20. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. G pavardės nesakysiu says:
    10 metų ago

    Kas per vienas tas „naratyvas“?

    Atsakyti
  2. Inga Baranauskienė says:
    10 metų ago

    Bus eilinis bla-bla-bla apie nieką, nebent Petrauskas eilinį kartą pradėtų kalbėti apie istorinę lietuvių ir vokiečių tautų draugystę, temdomą tam tikrų nesusipratimų, dėl kurių neva ir įvyko Žalgirio mūšis.

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    10 metų ago

    Pagrindiniai dalykai, tai klausimai – kokias Ordino žemes po Žalgirio mūšio gavo Lenkija ir kokias Lietuva, kokiomis dalimis šalys jas pasidalino ir kokiu pagrindu, kodėl Lenkija nesutiko, kad Klaipėda su jos kraštu būtų atiduota Vytautui (Lietuvai), bet Lenkija ją atidavė Ordinui.
    Tačiau manau, kad apie tai objektyvesnių paanalizavimų neišgirsime, juk renginys, kaip atrodytų, yra Lietuvos lenkinimui skirtas.

    Atsakyti
  4. Galindas says:
    10 metų ago

    Naratyvas – kryptingas pasakojimas arba tiesiog pasakojimas. Nepriklausomoje Lietuvoje “vyravo antilenkiškas naratyvas”, o kodėl toks vyravo vargu ar jie pasakys. O kad tai buvo tik lietuvių atsakas į lenkų ištisus šimtmečius iškraipomą, nutylimą LDK istoriją, nes jie kaip šėtonas kryžiaus bijojo, kad Lietuva nebūtų karalystė ir iš vis jau pasiekus 20 a. Vakarams teigė, kad lietuvių ir Lietuvos jau nebėra ir kad Lietuva yra tik Lenkijos provincija. Tokiu būdu valdydami informaciją asimiliavo ir sunaikino daugelį baltų tautų: jotvingius, galindus, prūsus ir net Mazovijos (Mozūrijos) kunigaikštystę. Esant laisvai informacijos sklaidai mūsų istorikai turėtų tuo pasinaudoti ir atstatyti istorijos iškraipymus, vadovaujantis tautine Lietuvos paradigma, o ne tarnaujant vadinamiems didiesiems kaimynams.

    Atsakyti
  5. Prusas says:
    10 metų ago

    reikia kasdien lenkijai ir rusijai kelti klausimus del okupuotu Lietuvos etniniu zemiu sugrazinimo – visas zemes iki Vyslos, Bebros ir Lukos upiu bei visa Pamare iki Nescios ir Udros upiu…tas pats su zememis rytuose, ne tik Galindu bet ir Rasu zemes iki Dono, Mozhaisko ir Salagirio okupantas privalo sugrazinti

    Atsakyti
  6. Prusas says:
    10 metų ago

    germaniskoji PaRuse jau isardyta, tad beliko isardyti ir moskoliska-slaviska Rusija, nes gi negrazu turetu buti moskoliams vogti ne tik musu zemes, bet ir musu zemiu vardus

    Atsakyti
  7. Prusas says:
    10 metų ago

    visa moskolija galetu save vadinti baltarusija

    Atsakyti
  8. Eglėkalnis (penkta koja "adaptuota") says:
    10 metų ago

    😉
    http://www.vlkk.lt/lit/9999

    moderacija
    modracija
    Paieškos rezultatai

    http://www.vlkk.lt/lit/9999
    Šio rezultato aprašas nepasiekiamas dėl šios svetainės robots.txt – sužinokite daugiau.

    Rječnik | moderacija | (lat. moderatio)ublažavanje,u … – Online rječnik
    onlinerjecnik.com/…/mo… – „Google“ kopija – Išversti šį puslapįBendrinti
    ≥10 elem. – … riječi – prevod za: moderacija, (lat. moderatio)ublažavanje,u….
    moderacija (lat. moderatio)ublažavanje,usmjeravanje; odmjeravanje …
    moderan (fr. moderne, lat.modernus) sadašnji,današnji, koji je u duhu …
    Pravila upotrebe Foruma, Moderacija

    http://www.srbijadotokija.com/... – „Google“ kopija – Išversti šį puslapį
    2011 geg. 8 – Pravila upotrebe Foruma i moderacija. Started by admin, 05-08-11 09:59. azija na srpskom, japan na srpskom, tajland na srpskom. Replies: 0 …

    Atsakyti
    • Eglėkalnis (penktavardis) says:
      10 metų ago

      Ai – šepetys, moderatorius, trimingas. Nepasitikslinta vartosenų paskirčių.
      Tad labai atsiprašysim dalyvio doc. dr. iš univers-umo diriguotojo
      dėl pavardės ir paskirčių sutapimų-neatitikimų.
      http://www.vetvila.lt/parduotuve/111-sukos-sepeciai-trimingai?&p=3
      ir
      http://www.balsas.lt/zodynas/tarptautiniai-zodziai/D/diriguoti

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Gimtoji kalba

2022 08 07
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

2022 08 06
Dr. Birutė Railienė ir akademikas Algimantas Grigelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Išleista atsiminimų knyga apie J. A. Krikštopaitį

2022 08 05
Tarptautinė skautų stovykla Naisiuose 2022 | Ž.Budzinausko nuotr.

Naisiuose vyksta tarptautinė skautų stovykla

2022 07 30
Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas | lnm.lt nuotr.

Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas

2022 07 29
Naikinamas ąžuolynas prie Vilniaus | Asociacijos Gyvo Žalio nuotr.

Prie pat Vilniaus kertamas ąžuolynas!

2022 07 28
Palėvenės vienuolynas | Kultūros infrastruktūros centro nuotr.

Palėvenės vienuolynas: istorija tęsiasi

2022 07 28
J. Kubilienės nuotr.

„Lietuvos“ ansamblis pristato „Sakmę apie dovanotą širdį“

2022 07 25
Lietuvių kalbos ir kultūros kursai | vdu.lt nuotr.

VDU rengiamuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose – dalyviai net iš 22 užsienio šalių

2022 07 23
Tarptautinėje fizikos olimpiadoje moksleiviai iškovojo tris bronzos medalius | lrv.lt nuotr.

Lietuviai olimpiadose pelnė septynis medalius

2022 07 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Savivaldybės kviečiamos tobulinti gebėjimus įtraukti visuomenę į viešųjų erdvių tvarkymą | am.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Savivaldybės kviečiamos tobulinti gebėjimus įtraukti visuomenę į viešųjų erdvių tvarkymą

2022 08 09
Volodymyras Zelenskis | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę

2022 08 09
Kultūros garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ | LRKM nuotr.
Kultūra

Kviečiama siūlyti nusipelniusius aukščiausio kultūros apdovanojimo

2022 08 09
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 08 11:54

2022 08 08
Siaurukas pristatė ir vagoną su pirtele
Įvairenybės

Siaurukas pristatė ir vagoną su pirtele

2022 08 08
Neteisingas mašinų statymas grės atsakomybe
Lietuvoje

Neteisingas mašinų statymas grės atsakomybe

2022 08 08
Andrius Bagdonas | andriusbagdonas.lt nuotr.
Lietuvoje

Liberalai aiškinsis elektros tiekėjo veiksmus

2022 08 08
„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai
Lietuvoje

Dėl aplinkos ministro – kreipimasis į I. Šimonytę

2022 08 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Goga apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Goga apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Artėja naktigonė Anykščiuose!
  • po kiek apie Liberalai aiškinsis elektros tiekėjo veiksmus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savivaldybės kviečiamos tobulinti gebėjimus įtraukti visuomenę į viešųjų erdvių tvarkymą
  • V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Artėja naktigonė Anykščiuose!
  • A. Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

Skaitomiausi straipsniai

  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 481; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 481; komentarų: 21
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 475; komentarų: 0
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 417; komentarų: 6

Kiti Straipsniai

A. Maceina. Gimtoji kalba

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 07
2
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

Pagrindinė tautinė tradicija ir tuo pačiu pagrindinė asmens būsena istorijoje yra kalba: istorijoje buvojame taip, kaip kalbame.

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 06
6
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

Ilgokai nesuprantu kodėl sovietai, dabar - Putino pakalikai, tokią zoologinę neapykantą reiškia ukrainiečių Stepanui Banderai?

Skaityti toliau

Išleista atsiminimų knyga apie J. A. Krikštopaitį

by Kristina Aleknaitė
2022 08 05
1
Dr. Birutė Railienė ir akademikas Algimantas Grigelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Atsiminti – tai puoselėti papročius: Nuostabu – sulaukiau vasaros! Po dienos krypties lūžio nepastebiu, kaip naktis lėtai artėja. Nuostabu – dar galiu...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Goga apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Goga apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Artėja naktigonė Anykščiuose!
  • po kiek apie Liberalai aiškinsis elektros tiekėjo veiksmus
  • Jonas Vaiškūnas apie Reklama

Kitas straipsnis
Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Ar iškeisime dujas į nepriklausomybę? (pirmadienio mintys)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai