Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

O. Gaidamavičiūtė. Didinga LDK istorija, arba įspūdžiai iš L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodos Vilniaus rotušėje

Ona Gaidamavičiūtė, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2017-08-16 20:52:28
10
O. Gaidamavičiūtė. Didinga LDK istorija,  arba įspūdžiai iš L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodos Vilniaus rotušėje

Laima Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikslo „Oršos mūšis“ .

Laima Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikslo „Oršos mūšis“ | Asmeninė nuotr.
Laima Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikslo „Oršos mūšis“ | Asmeninė nuotr.

2017 m. liepos 4 d., Valstybės – karaliaus Mindaugo – dienos išvakarėse Vilniaus miesto rošušėje buvo atidaryta Laimos Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų paroda „Lietuvos istorijos fragmentai drobėse“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Ši paroda tarsi  papildo 2016 m. Vilniaus karininkų ramovėje surengtą L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodą. Beje, parodos Vilniaus rotušėje atidaryme dalyvavo gausus meno ir Lietuvos istorijos mylėtojų. Į parodos atidarymą atėjo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, menotyrininkė Nijolė Tumėnienė, rašytojas Jonas Užurka, Utenos kolegijos direktorius  Gintautas Bužinskas, Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, istorikas Tomas Baranauskas, dailininkai Aloyzas Stasiulevičius, Algimantas Kliauga, Giedrius ir Tatjana Kazimierėnai, Gražina Vitartaitė, Juozas Kalinauskas, grupė Vilniaus kupiškėnų ir kt.

Dauguma kūrinių – tie patys kaip ir pernai, tačiau įdomiausia tai, kad dailininkė eksponuoja vieną tapybos darbą, kuriame dokumentiškai įamžintas pernykštės parodos atidarymas kartu su garbingais parodos svečiais, tarp jų – akademiku Eugenijumi Jovaiša, akademiku Romualdu Grigu, dailininku Aloyzu Stasiulevičiumi ir kitais garbiais parodos dalyviais.  Tarp naujausių Laimos paveikslų – drobė „Motinystė“, kurioje poetiškai kaip tikra Vilniaus madona įamžinta dailininkės dukra su anūkėliu.

Dailininkės paklausiau, prie kokių paveikslų ir projektų ji dabar dirba, kokie dabartiniai kūrybiniai planai. Ji atsakė, kad apie savo kūrybinius planus sunku ką ir pasakyti. „ Na, mintys visada skrieja lietuvybės temų išpildymo link. Tai šie motyvai dabar po truputį ryškėja drobėse.“

Laima Tubelytė-Kriukelienė 1982 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir, įgijusi dailės mokytojos specialybę, pastarąjį dešimtmetį didžiausią kūrybinio laiko dalį skiria didelio formato drobių Lietuvos istorijos tema tapybai.
„Tapyti Lietuvos istoriją jaučiu neblėstantį poreikį ir matau tame didžiulę prasmę. Kas gali būti šventesnio ir tauresnio už meilę savo gimtajam kraštui? Tapyti Lietuvos žemę, valdovus, senuosius radinius ir su jais susijusius įvykius bei pergalingus mūšius, įprasminti tautinius simbolius ir ženklus – nepaprastas džiaugsmas ir tuo pačiu didelė atsakomybė“, – sako dailininkė.
Autorės drobėse pavaizduoti svarbūs praeities įvykiai: Žalgirio  ir Oršos mūšiai, Netimero krikštas, I Lietuvos Statuto priėmimas. Dailininkė nutapė istorines asmenybes: Barborą Radvilaitę, karalienę Mortą, karalių Mindaugą, kunigaikštienę Sofiją Vytautaitę. Taip pat parodoje menininkė pristato iliustracijas tema „Aisčiai“, sukurtas bendradarbiaujant su istoriku-archeologu akademiku  Eugenijumi Jovaiša.

Parodoje eksponuojamos naujam akademiko Eugenijaus Jovaišos rengiamam leidiniui „Aisčiai. Radiniai“ sukurtos Laimos Tubelytės-Kriukelienės iliustracijos-paveikslai (dailininkė juos tapė apie vienerius metus. Jau antrą kartą, dailininkės žodžiais, eksponuojamas „Oršos mūšis“, taip pat „Barboros Lietuva“, „Lietuvos krikštas“, „Barbora Radvilaitė su motina Barbora Kola“.

Pasveikinti-atėjo iš-kairės-dailininkas-G.-Kazimierėnas-A.-Kliauga-Lietuvos-dailės muziejaus-direktorius-Romualdas-Budrys-ir-menotyrininkė Nijolė Tumėnienė.
Pasveikinti-atėjo iš-kairės-dailininkas-G.-Kazimierėnas, A. Kliauga,Lietuvos-dailės muziejaus-direktorius R. Budrys ir menotyrininkė N. Tumėnienė | Asmeninė nuotr.

Kūryba – pasišventimas Lietuvai

Pirmąjį istorinį paveikslą dailininkė nutapė maždaug prieš 11 metų. Nors nebuvo labai paprasta nutapyti, kadangi turėjo ieškoti nemažai informacijos, tačiau kūrinys gimė. Tai buvo paveikslas „LDK I Statuto  priėmimas“. „Pasigavo mane istorija ir nebepaleido“, – teigia L. Tubelytė-Kriukelienė. Dailininkė liudija, kad tapydama paveikslus lietuvybės tema, ji lyg atiduoda duoklę Lietuvai.  „Kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip savo darbais prisidedame prie tapatybės išsaugojimo. Aš – ne išimtis.  Todėl ši paroda turėtų suintriguoti tuos žmones, kuriems įdomi Lietuvos istorija. O Lietuvos istorija išties labai įdomi, todėl ji mane pavergė. Tikiuosi, kad dailės kūriniai šia tema prisideda prie lietuvybės išsaugojimo ir aktualizavimo. Matau prasmę tapyti paveikslus lietuviškomis spalvomis ir vaizdais“, – teigia Laima.

Eksponuojamos ir L. Tubelytės-Kriukelienės iliustracijos naujam akad. Eugenijaus Jovaišos leidiniui „Aisčiai. Radiniai“. Bendradarbiauti su akad. E. Jovaiša  pradėjo 2013 metais. Per šiuos metus nutapė pirmąsias 10 iliustracijų ant drobės. Jos bus publikuotos  vėliau, negu planuota. 2014 m. ji nupiešė 6 iliustracijas E. Jovaišos monografijai „Aisčiai. Raida“. Šioje monografijoje panaudota nemažai ir kitų dailininkų sukurtų iliustracijų. 2015 m. nupiešė (spalvoti pieštukai, popierius) iliustracijas III „Aisčių“ daliai – „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“, tačiau prie pačios pirmos monografijos „Aisčiai. Kilmė“ savo kūryba neprisidėjo.

Parodoje eksponuojamos „Aisčių“ iliustracijos pasižymi sudėtingomis keliaplanėmis kompozicijomis, norint geriau perteikti vaizduojamų gyvenviečių kasdienybę. Pvz., paveikslo „Krūvandai“ apatinėje dalyje vaizduojami mirę protėviai, virš jų – akmenėliai, dar aukščiau – sėdintys rymantys žmonės, šventiškai pasipuošę. Virš jų – kaimo buities vaizdai, besiganantys žirgai, trobesiai, belapiai medžiai (galbūt tai pavasaris). O pačiame viršuje – dangaus skliautas ir saulė. Eksponuojami ir šie naująją E. Jovaišos knygą iliustruosiantys paveikslai: „Plingailiai“, „Rupunionys“, „Daugalaukis“, „Vėluikiai“, Šaukėnai“, „Lauksvydai“, kt.

Parodoje eksponuojama itin sudėtinga batalinė kompozicija „Oršos mūšis“.

"Oršos-mūšis". Komentuoja dailininkas-A. Stasiulevičius.
“Oršos-mūšis”. Komentuoja dailininkas-A. Stasiulevičius | Asmeninė nuotr.

Beje, didžioji L. Tubelytės-Kriukelienės laiko dalis atiduodama pedagoginiam darbui. Ji dirba Utenos kolegijoje dailės dėstytoja. Autorė yra surengusi per 31 autorinę parodą.

Svarbu paminėti, kad parodoje eksponuoti paveikslai „Žalgirio mūšis“, „Karalienė Morta“, „Karalius Mindaugas“, taip pat „Kunigaikščių žaidimas – Lietuvos laikas“, „Karaliaus Mindaugo krikštas“ buvo publikuoti fotomenininko ir dailininko Rimanto Dichavičiaus albumo „Laisvės paženklinti“ III tome.

Nostalgiška Lietuvos praeities vizija

Tarp Vilniaus rotušėje eksponuojamų istorinių L. Tubelytės-Kriukelienės paveikslų nemažai darbų, skirtų įžymioms LDK moterims: karalienėms, kunigaikštytėms, kunigaikštienėms. Per parodos atidarymą dailininkė neslėpė mėgstanti paveiksluose vaizduoti moteris (o bataliniuose paveiksluose dominuoja vyrai).

Didingumu išsiskiria paveikslai „Karalius Mindaugas“, „Karalienė Morta“. Ypač įsimintini paveikslai, skirti Barborai Radvilaitei „Barbora Radvilaitė“ ir „Barboros Lietuva“. B. Radvilaitė pirmajame paveiksle laiko raudoną juostą, kuri, kaip ir Barboros drabužiai, kitame paveiksle apgaubia erdvų romantizuotą Lietuvos peizažą (pilis, laukus ir klonius). Susidaro įspūdis, tarsi Barbora, jos įsimintina istorija ir dramatiškai nutrūkusi gyvenimo linija simboliškai paveiktų visą Lietuvą. Beje, ir kitas paveikslas – „Barbora Radvilaitė su motina Barbora Kola“ – skirtas Barborai.

Dominuoja figūrinės panoraminės kompozicijos, daug dėmesio skiriama daugiasluoksniam erdvės modeliavimui. Eksponuojama simbolinių kompozicijų: „Kelionė ratu“, „Lietuvos istorijos slenksčiai“.

Itin įsimintinas paveikslas „Lietuvos dienoraštis“: knygoje įkomponuotas raudono pilies mūro fragmentas, virš jo – virtinės namų, dar aukštėliau – gyvulėliai, virš jų – modernių pastatų siluetai, dar aukščiau – bažnyčių bokštai ir viską „vainikuojanti“ raudona saulė. Šis į knygą įkomponuotas vaizdas savo forma primena ir degančią žvakę, savotišką atminties simbolį.

Dailininkė L. Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikso "Oršos mūšis".
Dailininkė L. Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikslo “Oršos mūšis” | Asmeninė n

Keletas paveikslų skirta krikšto temai: „Lietuvos krikštas“, „Netimero krikštas“. Kai kurie darbai, pvz., „Lietuvos krikštas“, pasteliniais spalvų tonais, sudėtingomis erdvinėmis kompozicijomis, žalčio, aukuro, saulės motyvais primena Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbus.

Dailininkės darbai išsiskiria ypatingu kruopštumu, preciziškumu, grafiškumu, dėmesiu detalėms (ypač aprangos), taip pat optimistiškomis šviesiomis spalvomis. Daug žalios, geltonos – tai yra gyvybės, taip pat šviesos, saulės – spalvų. L. Tubelytės-Kriukelienės kūrybai būdinga romantinė Lietuvos istorijos vizija, kiek primenanti ir Kazio Šimonio kompozicijas.

Labai džiugu, kad dailininkės parodą aplankė ir daug garbių vilniečių, tarp jų – ką tik 63-metį paminėjęs rašytojas, žurnalistas, publicistas, politikas Saulius Stoma su savo anūkėmis. Beje, rašytojas pasidžiaugė ir savo 2016 m. „Almos Litteros“ išspausdinta knyga – romanu „Skylė, dėžė ir meilės klanas“.

O peržvelgus L. Tubelytės-Kriukelienės parodą, akivaizdi sakralumo, būties šventumo pajauta, vienybės su gamta, kosmosu idėja.  Belieka dailininkei palinkėti įkvėpimo įamžinant įsimintinas Lietuvos istorijos akimirkas, naujų iliustracijų bei parodų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma Paryžiaus mokyklos dailininkų iš Baltarusijos paroda
  2. Gaivos Paprastosios parodos „Dienoraščiai ateičiai“ atidarymas, dr. V.Vaitkevičiaus paskaita apie ekspediciją Nerimi (video)
  3. Apdovanoti M.Bičiūnienės konkursinės parodos laureatai
  4. Kaune kviečia fotografijų parodos po atviru dangumi (nuotraukos)
  5. Nustokime pubinti, – ragina tekstilės parodos „Laiko drobulė“ rengėjai
  6. Seime pristatytos J.Strazdausko fotografijų parodos „Žemaitijos rūkai“ ir „Atodangos“ (nuotraukos)
  7. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“
  8. Vilniaus senamiestyje nuspręsta kurti Rytų Azijos menų centrą
  9. Mitologinė tapyba ir Joniškio šventvietės (video)
  10. Gaiva Paprastoji: Roterdamo meno savaitė (video)
  11. Vilniuje atidaroma Kaliningrado menininko J.Pečerskio kūrybos paroda „Karaliaučiaus kodas“
  12. Pavasario švenčių papročiai ir simboliai
  13. (AV17) galerijoje atidaroma lietuvių skulptoriaus, monumentalisto, tapytojo Gitenio Umbraso kūrybos paroda (nuotraukos)
  14. Nyderlandų kultūros impresijos
  15. Kviečia E.Jonušo tapybos paroda „Vaizdai ir mintys“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Andrius Kulikauskas says:
    8 metai ago

    Gražiai aprašyti paroda. Tapybos darbai įspūdingi. Ačiū visiems už šviesią kūrybą.

    Atsakyti
    • Laima says:
      8 metai ago

      Mielas Andriau, ačiū jums už mano kūrybos gražų įvertinimą. Taip pat esu nuoširdžiai dėkinga menotyrininkei Onai už nepavydų ir įkvepiantį tolimesnei kūrybai parodos aprašymą. Tarp menotyrininkų tai retas reiškinys.

      Atsakyti
      • Andrius Kulikauskas says:
        8 metai ago

        Gerbiama Laima Tubelyte-Kriukeliene, Džiugu, kad vertinate Onute, įkvėpiate lankytojus, puoselėjate lietuvybę, mūsų ryšį su Lietuvos praeities veikėjais ir visaip dalinatės šviesa. Šia proga dar pasiūlysiu pamąstyti apie Lietuvos žydų likimą, kaip jisai įsipaišo į mūsų Lietuvos istoriją ir tautinį paveldą, kaip mums visa tai įsisavinti, nes labai pasigendu atjautos Lietuvos žydams. Vienas man asmeniškai svarbus klausimas yra, kaip sustabdyti sovietinių Sporto rūmų atnaujinimą, ir vietoj jų atstatyti seniausių Vilniaus žydų kapines, kaip ženklą atjautos Lietuvos žydams, kurį matytumėme nuo Gedimino kalno. Gal jūs sugebėtumėte savo kūryba prabilti tokiais klausimais. Ačiū už kūrybinius išgyvenimus.

        Atsakyti
        • Tvankstas says:
          8 metai ago

          Gerb. Andriau, koks Jūs subtilus !
          Kaip puikiai sugalvojote !
          Kieno sąskaita ?

          Atsakyti
        • LosAngeles says:
          8 metai ago

          O gal visgi lai autore ir toliau savo kuryba kalba apie tauta ir jos sopulius bei dziaugsmus. Apie tuos kuriais jus labai ‘susirupines’ uztenka snekanciu ir be jos

          Atsakyti
        • Laima says:
          8 metai ago

          Mielas Andriau, man irgi rūpi žydų tautos likimas. Tačiau tema – nelengva. O gal ką nors ir sumąstysiu…Ačiū Jums už pasiūlymą.

          Atsakyti
        • Tvankstas says:
          8 metai ago

          Turiu Jums patrauklų pasiūlymą, gerb. Andriau Kulikauskai.
          Jūs taip pergyvenate dėl tų buvusių kapinių, tai gal už savo turtą galite išpirkti tą visą sklypą ir ar tai pievele, ar tai atnaujintomis kapinėmis atstatyti skriaudą.
          Tai būtų labai taurus ir altruistiškas poelgis, kuris tikrai sujaudintų Lietuvą.

          Atsakyti
  2. Rūta says:
    8 metai ago

    Puikus straipsnis.

    Atsakyti
  3. Aš says:
    8 metai ago

    Gražu

    Atsakyti
  4. Tvankstas says:
    8 metai ago

    Kaip malonu matyti tokius puikius darbus !
    Tiesiog palaima apima, kad kuriamas didysis menas, kad dar yra dailininkų kūrėjų. Stiprios jums, dailininkai, sveikatos ir ilgų kūrybingų metų !

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku
  • LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių
  • Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?
  • Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

Kiti Straipsniai

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs | Rengėjų nuotr.

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs

2025 07 07
Filmas „Renovacija“

Lietuviški filmai Karlovi Varų kino šventėje

2025 07 07
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Ekskursijos Panevėžyje

Šią vasarą – į Panevėžį: kultūra, ekskursijos ir pasivaikščiojimai su vietiniais

2025 06 09
Jonas Krištopaitis, Uostas (Kuršių nerija), 1972 m. | ciurlionis.lt nuotr.

Kviečia A. Jono Krištopaičio paroda „Pats sau žemė ir pavasaris“

2025 06 05
Chorų šventės „Su jūra dainuok“ meno vadovas Rimgaudas Juozapavičius | R. Kucevičiūtės nuotr.

Chorų šventė „Su jūra dainuok“ kviečia dainuoti kartu su jūros ošimu

2025 06 05
Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė (Punk Is Not Dead)“ | ciurlionis.lt nuotr.

Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė“

2025 05 30
Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas" atidarymą

Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas” atidarymą naujose erdvėse

2025 05 29
Kęstutis Zapkus „Quartet on Turangalila“ (2020) | ciurlionis.lt nuotr.

K. Zapkaus, vieno garsiausių lietuvių dailininkų JAV, dovana Čiurlionio muziejui

2025 05 28
Virginijus Kašinskas | A. Bajor nuotr.

Dailininkas Virginijus  Kašinskas švenčia garbingą gimtadienio sukaktį

2025 05 15

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

A. Zolubas. Tautinės mažumos neįteisintos, jų departamentas be veiklos objekto

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai