Baliniai vėžliukai sugrįžo į Dzūkijos balas (0)

vstt.lt nuotr.

vstt.lt nuotr.

„Nieko nekviečiame, bet visų laukiame“, – jau sparnuota fraze tapo Metelių regioninio parko direkcijos direktoriaus Ramūno Krugelio žodžiai. O atvykti į Metelius birželio 19 d. tikrai buvo verta, nes tokį reginį galima išvysti tik kartą metuose – birželį, Metelių regioniniame parke Lazdijų rajone, kai švenčiamos vėžliukų sugrįžtuvės.

Į gamtą išleidžiami baliniai vėžliai

Gerokai ūgtelėję ir sustiprėję, po beveik metų viešnagės Lietuvos zoologijos sode Kaune, vėžliukai sugrįžo į gimtinę – į Dzūkijos balas. Čia jų namai. Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose paleisti 108 baliniai vėžliai: didžioji dalis, 60 – Metelių regioniniame parke, 48 – Veisiejų regioniniame parke.

Lietuvos zoologijos sode balinių vėžlių veisimo projektai vyksta nuo 2011 m. Per šį laikotarpį zoologijos sodo ir regioninių parkų specialistų rūpesčio ir atsidavimo dėka išauginti ir į gamtą išleisti 824 baliniai vėžliai.

Iš viešnagės Kaune vėžliukai sugrįžo kaip niekad dideli

Pernai gegužės–birželio mėnesiais iš netinkamose vietose esančių dėčių surinkti balinių vėžlių kiaušiniai, nuvežti inkubuoti į Lietuvos zoologijos sodą. Rudens pradžioje, prie jau skylančių vėžliukų kiaušinių, prisijungė dar keliasdešimt iš dėčių gamtoje iškastų balinių vėžliukų.

Maždaug metus zoologijos sode vėžliukai saugiai augo, mat natūralioje aplinkoje jų nuolat tyko pavojai: gali žūti, plėšrūnams tapti skaniu užkandžiu, pavojingos jiems gali būti net miškinės skruzdės.

Šiemet vėžliukai kaip niekad dideli, net specialistai nustebę. Ko gero, mažuosius ropliukus jie gerokai palepino.

 „Vienodai maitinome, o štai kokie gigantai užaugo. Aišku, mes juos palepiname. Mėgsta jie žuvį, retkarčiais pasimėgauja akvariuminėmis gyvomis žuvelėmis, lervos jiems ypač skanu“,- sako Lietuvos zoologijos sodo šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė rodydama dėžę, kurioje vėžliukai gerokai didesni už savo gentainius.

Pasidžiaugti vėžliukais – retais, saugomais ropliais – galima buvo vos valandą. Laikas ribotas, mat nenuoramos veržte veržėsi namo – į natūralią gamtą.

Dėžėse krebždantys ir nenustygstantys vietoje mažyliai, nekantravo tarsi nujausdami, kad sugrįžo namo.

Į juos pažiūrėti suvažiavo mažieji kone iš visos Lietuvos, sako, norintys balinius vėžliukus pamatyti – jais susidomėję ir suaugusieji.

 „Dėl tokio reginio buvo tikrai verta atvažiuoti, vaikams parodyti“, – sakė ponia atvykusi su vaikais net iš sostinės, neslepia, važiavusi – specialiai.

Vieciniai sako dar menantys, kai geležinį varlį, savo kely sutikdavo, bet vis tiek įdomu, juk ne kasdien vienoje vietoje tiek balinių vėžlių išvysti gali. Labiausiai neįprastu reginiu džiaugėsi vaikai pirmą kartą gyvenime glostydami balinius vėžliukus. Jei tik tėveliai leistų, sako juos mielai augintų namuose. Kiti suko galveles klausinėdami, ar tik čia ne tie iš animacinio filmo vėžliukai – nindzės?

„Atsargiai vėžliai“ – tokį ženklą jau galite išvysti Dzūkijos keliuose

Kelyje Alytus–Seirijai–Lazdijai buvo rasti 2 suvažinėti baliniai vėžliai. Trečias per stebuklą likęs gyvas. To dar nėra buvę. Anot Metelių regioninio parko specialistų, tai atsitikę, matyt, dėl pastarųjų metų sausrų, senkant pelkėms, džiūstant jų gimtosioms vietoms –  baliniai vėžliai traukia ieškoti naujų vandens telkinių, naujų buveinių. Ir ne visada sėkmingai.

Specialistai pastebi, kad jų natūraliose buveinėse vandens lygis nukritęs metru ir daugiau.

„Šiomis savaitėmis vėžlienės ropoja sausumoje ieškodamos kiaušiniams sudėti tinkamo šlaito, o dėl stipriai nusekusių kūdrų, kai kurie vėžliai vis dar migruoja ieškodami naujų vandens telkinių. Neretai jiems tenka kirsti ir judrius kelius. Kelio ruožą, kuriame rasti žuvę vėžliai, paženklinsime laikinu ženklu. Kol kas informaciniu, ateityje, tikimės, įteisintu. Sulėtinkime greitį ir važiuokime atidžiau“, – prašo Metelių regioninio parko direkcijos direktorius Ramūnas Krugelis.

Manoma, kad artimiausiu metu kelių ženklinime atsiras naujas, dar nematytas kelio ženklas įspėjantis apie migruojančius balinius vėžlius.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: