Pastarosiomis savaitėmis į Lietuvos laukinę gamtą buvo išvežti du jauni didieji apuokai (lot. Bubo bubo), užauginti Lietuvos zoologijos sode. Šie paukščiai yra rūšis, kuri Lietuvoje balansuoja ties išnykimo riba. Kiekvienas sėkmingas jų paleidimas į laisvę – tai kruopštaus, ne vieną mėnesį trunkančio darbo vaisius.
Lietuvos zoologijos sodo žinovai turi ilgametę didžiųjų apuokų veisimo patirtį. Jų išsaugojimo projektai, kuriuos zoologijos sodas drauge su partneriais, asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“, įgyvendina jau ne vienerius metus – tai daugiau nei paukščių globa.
Ši misija atsakinga ir jautri, reikalaujanti laiko, kruopštaus darbo ir kantrybės. Panaudojamos per ne vienerius metus sukauptos žinios, išanalizuoti duomenys apie apuokų veisimą, auginimą, adaptaciją, judėjimą paleidimo teritorijose, dienojimo vietas ir kt.
Jauniklių paruošimas gyvenimui laisvėje prasideda nuo pirmųjų gyvenimo dienų, vėliau šis procesas apima specialiai pritaikytą šėrimą, nuolatinį fizinės būklės ir elgsenos stebėjimą, taip pat mokymą, kaip atpažinti ir susimedžioti grobį. Tam prireikia specialiai įrengtų aptvarų, natūralios aplinkos, kruopščiai parinkto gyvo grobio.
„Kiekvienas toks paleidimas – ne tik simbolinis žingsnis gamtos link, bet ir didelis įvykis, tarsi žmonių skolos grąžinimas gamtai“, – teigia Apatinės Lietuvos zoologijos sodo teritorijos skyriaus vadovė Rasa Mikuličienė, pranešdama, kad šie du didieji pelėdiniai paukščiai, kurie yra praėjusių metų jaunikliai, Kelmės rajone į laisvę išskris naudojant vadinamą minkštąjį paleidimo būdą.
Minkštasis paleidimo būdas reiškia, kad prieš paleidimą į natūralią aplinką jaunikliai gamtoje patalpinami į adaptacijos aptvarą. Jis įrengiamas taip, kad primintų natūralią gyvenamąją aplinką, o didieji apuokai galėtų sėkmingai pasislėpti, susipažinti su supančia aplinka, garsais.
Po kurio laiko adaptaciniame aptvare atveriamas langas, per kurį paukščiai gali išskristi. Atvėrus langą jaunikliai patys pasirinks išskridimo laiką ir turės galimybę grįžti į adaptacinį voljerą, kuriame ras ėdesio, jei pirmomis gyvenimo laisvėje dienomis nepavyktų jo susimedžioti gamtoje.
„Dabar yra palankus metas – gamtoje gausu grobio, tad tikimės, kad paleidimas į laisvę bus sėkmingas. Siekiant surinkti kuo daugiau žinių apie šių retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių, elgesį laisvėje, jiems uždėti GPS siųstuvai.
Mūsų ilgamečiai partneriai apuokus stebės, žinos, ar paukščiai sveiki, ar medžioja, kaip juda ir kur apsistoja“, – dalijasi R. Mikuličienė.
Didžiojo apuoko likimas mūsų šalyje – jautri gamtosaugos tema. Jų populiacija nyksta dėl miškų kirtimų, plėšrūnų ir trikdymo perėjimo metu. Šie paukščiai retai sėkmingai užaugina jauniklius. Todėl kiekvienas naujas individas, grįžtantis į gamtą, yra gyvybiškai svarbus rūšies tęstinumui.
Lietuvos zoologijos sode užauginti didieji apuokai papildys šių paukščių populiaciją, kurios laukinėje gamtoje, remiantis įvairias šaltiniais, skaičiuojama tik apie kelios dešimtys pavienių perinčių porų.
Drauge su partneriais įgyvendinant didžiųjų apuokų veisimo projektus, nuo 2011 m. Lietuvos zoologijos sodas iš viso išaugino 26 apuokų jauniklius, kurie buvo adaptuoti ir paleisti į laisvę. Praėjusiais metais Lietuvos zoologijos sodo žinovų sukaupta patirtis įvertinta ir aprašyta Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. EAZA) leidinyje „Zooquaria“.
Lietuvos zoologijos sode apsilankyti galima kasdien 10.00-20.00 val. (pirmadieniais nuo 11.00 val.). Bilietus įsigyti galima iš anksto čia arba kasose.
Cha , o kam man tie apuokai ? Mums reikia vištienos !!!!