Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kokias legendas ir amžių slepia daugiakamienis Raganos uosis?

www.alkas.lt
2020-06-24 17:17:15
0
Kokias legendas ir amžių slepia daugiakamienis Raganos uosis?

Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Raganos uosis | znp.lt nuotr.
Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Plungės rajone, Platelių dvaro parke auga daugiau kaip 200 metų skaičiuojantis storiausias Lietuvoje uosis – Raganos uosis. Per tiek metų septyniakamienis medis neteko dviejų savo kamienų – šie nulūžo per audras – tačiau išsaugojo ne vieną legendą, kodėl jam buvo suteiktas toks vardas.

Pasak Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Kuprelytės, vargu, ar kas šiandien galėtų tiksliai pasakyti, kokia yra Raganos uosio vardo kilmė. Viena iš legendų teigia, jog uosio liemenyje yra įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį gaidžiui užgiedojus. Kitas padavimas – esą raganos šį uosį mėgstančios ir gūdžią naktį prie jo susirenkančios pasitarti.
Legendos apie uosį išlikusios ne tik susijusios su raganomis. Gyvos ir istorijos apie tai, kaip velnias suglaudęs keturis uosius ir jie suaugę į vieną kamieną, arba istorija, jog moteris skarele aprišo tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, o ant kamieno išliko skarelės mazgo žymė.

A. Kuprelytė teigia, kad kai kurios legendos nėra visiškai iš piršto laužtos – mat išties medžiai gali suaugti, jei žmogus susodina kelis stipriai surištus medžius. Visgi daugiakamienių medžių priežastis ir kilmė sunkiai nuspėjama ir įvairi. „Tai gali būti įvairios gamtos išdaigos: nulūžęs medelis ar kiti medžio pažeidimai, lemiantys neįprastą medžio augimą“, – sako specialistė.

Uosis – teisybės medis

Medžiai nuo senų senovės lietuviams buvo labai svarbūs: pasak etnologo Liberto Klimkos, me­džio ar­che­ti­pas ka­dai­se bu­vo su­vo­kia­mas kaip sim­bo­li­nė pa­saulio mo­de­lio ašis, per ku­rią mal­da pa­sie­kia die­vų pa­sau­lį. Tai paaiškina, kodėl tiek daug legendų supa ir Raganos uosį.

Raganos uosis | znp.lt nuotr.
Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Lietuvių mitologijoje uosis – šventas, išskirtinis teisingumo medis, kuris padeda suprasti mūsų paskirtį bei sužinoti ateitį. Remiantis etnologės Pranės Dundulienės raštais, lietuvių mitas apie uosį labai panašus į skandinavų mitą apie Pasaulio medį. Jame teigiama, jog labai seniai pajūryje gyvenęs žmogus Tiesius, į kurį lietuviai bet kuriuo reikalu kreipdavosi patarimų ir jo žodžiai visiems būdavo šventi. Kai nugyvenęs ilgą amžių jis mirė, dievai, atlygindami už dorybes, pavertė jį uosiu ir praminė Teisybės medžiu. Pasakojimas byloja, kad patys dievai, kai nužengdavo žemėn patikrinti, kaip čia gyvena žmonės, mėgdavo rinktis šio uosio paunksmę.

Viršijęs gamtinę brandą

Storiausio Lietuvos uosio apimtis 1,3 metro aukštyje – 0, 73 m, aukštis – 32 m, lajos aukštis – 14 m, lajos plotis – 27 m. Manoma, kad Raganos uosiui yra daugiau kaip 200 metų, tačiau tikslų amžių įvardyti sunku.

„Jei nėra žinoma pasodinimo data, kaip ir šiuo atveju, tuomet tikslus medžio amžius yra nustatomas jį nupjovus: pagal medžio rieves. Tačiau Raganos uosis yra išpuvęs, tad vargu, ar nustatytume tikslų amžių ir jį nupjovę“, – sako A. Kuprelytė.

Paprastųjų uosių (Fraxinus excelsior), koks yra ir Raganos uosis, didžiausias amžius – 250–300 metų, tačiau Lenkijoje neseniai buvo nupjautas 414 metų sulaukęs uosis.
Kiek ilgai dar žaliuos Raganos uosis, prognozuoti sunku, tačiau gamtinę brandą jau viršijęs medis pamažu netenka savo stiprybės: 2008 m. vasarą stipri audra nulaužė uosio centrinį, storiausią kamieną. Po šio įvykio Raganos uosį apgenėjo ir sutvirtino garsus čekų arboristas (specialistas, atliekantis praktinę medžio priežiūrą ir siekiantis sudaryti augalo ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas) Martin Nemec.

Gamtos paminklas

Pašnekovė pasakoja, jog Raganos uosis, patenkantis į Žemaitijos Nacionalinio parko teritoriją, yra gausiai lankomas turistų. Prie jo žinomumo prisideda ir gamtos paminklo statusas, kuris uosiui suteiktas dar 1960 metais. Gamtos paminklo statusą paprastai gauna gyvosios ir negyvosios gamtos objektai, paskelbti saugomais dėl jų išskirtinės reikšmės mokslui, istorijai, švietimui, kultūrai, estetinėms kraštovaizdžio savybėms. Bendros gamtos paminklų kriterijų sistemos nėra, tačiau pasaulinės reikšmės paminklais galima laikyti tokius objektus kaip Niagaros krioklys, Kilimandžaro kalnas, Vezuvijaus ugnikalnis, Didysis kanjonas ir pan.

Raganos uosis | znp.lt nuotr.
Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Tiesa, Lietuvoje daugiakamienių medžių, saugomų kaip gamtos paminklai, yra kur kas daugiau ir ne mažiau įspūdingesnių: pavyzdžiui, Akmenės rajone auganti Papilės penkiolikakamienė liepa (dabar likę 13 kamienų) ar Švenčionių rajone esantis Obelų Rago trylikamienis kadagys. Yra ir medžių, kurie dėl itin didelio kamienų skaičiaus vadinami tiesiog daugiakamieniais, pavyzdžiui Pagėgiuose esanti Raganų eglė ar Skuodo rajone esanti Paluobės daugiakamienė liepa.

Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete www.zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.

Žemaitijos istorinio-religinio kelio projektą įgyvendino Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su Plungės ir Kretingos rajono savivaldybių administracijomis. Projekto tikslas – didinti sakralinių kultūros ir gamtos paveldo objektų, esančių Telšių, Plungės ir Kretingos rajonuose, lankomumą ir žinomumą. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Savaitgalį Žemaitijoje šeimų šventėje „Miško burtai 2019“ siaus laumės ir kaukai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

Kiti Straipsniai

Aliuvinių miškų karalystė | vstt.lrv.lt nuotr.

Aliuvinių miškų karalystė

2025 05 13
Balandžio 23-ioji – Lietuvos nacionalinių parkų gimtadienis | M. Semaškos nuotr.

Balandžio 23-ioji – Lietuvos nacionalinių parkų gimtadienis

2025 04 25
Elektra | pixabay.com nuotr.

Ilgėjančios dienos – proga taupyti elektros energiją

2025 03 01
Išrinkime įdomiausią saugomą valstybės eglę | vstt.lrv.lt nuotr.

Išrinkime įdomiausią saugomą valstybės eglę

2024 12 10
Kviečia gamtos šventė visai šeimai „Miško burtai 2024“ | vstt.lrv.lt nuotr.

Kviečia gamtos šventė visai šeimai „Miško burtai 2024“

2024 10 01
Saulės laikrodis su vilko pėdas imituojančiomis kojelėmis. Lietuva, XVIII a. II p. | LNM nuotr.

L. Klimka: Laikas bėga tik šiandien, seniau jis slinko šešėliu, lašėjo, byrėjo ir netgi degė

2024 03 26
Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia kartu švęsti Užgavėnes | vstt.lrv.lt nuotr.

Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia kartu švęsti Užgavėnes

2024 02 12
Sapiegų rūmai | fabula.lt nuotr.

Kas Lietuvoje bus turistų magnetas 2024 metais?

2024 01 19
Gamtinio kraštovaizdžio atspindys padavimuose | vstt.lrv.lt nuotr.

Gamtinio kraštovaizdžio atspindys padavimuose

2024 01 13
Trakų istorijos muziejaus tautosakos leidinys | rengėjų nuotr.

Išleistas naujas tautosakos rinkinys „Trakai ežerų atspindžiuose: legendos, padavimai, sakmės“

2023 12 05

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Automobilių lenktynės | policija.lt nuotr

Greičio mėgėjai kviečiami lenktyniauti saugiai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai