Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kokias legendas ir amžių slepia daugiakamienis Raganos uosis?

www.alkas.lt
2020 06 24 17:17
0
Kokias legendas ir amžių slepia daugiakamienis Raganos uosis?

Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Raganos uosis | znp.lt nuotr.
Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Plungės rajone, Platelių dvaro parke auga daugiau kaip 200 metų skaičiuojantis storiausias Lietuvoje uosis – Raganos uosis. Per tiek metų septyniakamienis medis neteko dviejų savo kamienų – šie nulūžo per audras – tačiau išsaugojo ne vieną legendą, kodėl jam buvo suteiktas toks vardas.

Pasak Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Kuprelytės, vargu, ar kas šiandien galėtų tiksliai pasakyti, kokia yra Raganos uosio vardo kilmė. Viena iš legendų teigia, jog uosio liemenyje yra įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį gaidžiui užgiedojus. Kitas padavimas – esą raganos šį uosį mėgstančios ir gūdžią naktį prie jo susirenkančios pasitarti.
Legendos apie uosį išlikusios ne tik susijusios su raganomis. Gyvos ir istorijos apie tai, kaip velnias suglaudęs keturis uosius ir jie suaugę į vieną kamieną, arba istorija, jog moteris skarele aprišo tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, o ant kamieno išliko skarelės mazgo žymė.

A. Kuprelytė teigia, kad kai kurios legendos nėra visiškai iš piršto laužtos – mat išties medžiai gali suaugti, jei žmogus susodina kelis stipriai surištus medžius. Visgi daugiakamienių medžių priežastis ir kilmė sunkiai nuspėjama ir įvairi. „Tai gali būti įvairios gamtos išdaigos: nulūžęs medelis ar kiti medžio pažeidimai, lemiantys neįprastą medžio augimą“, – sako specialistė.

Uosis – teisybės medis

Medžiai nuo senų senovės lietuviams buvo labai svarbūs: pasak etnologo Liberto Klimkos, me­džio ar­che­ti­pas ka­dai­se bu­vo su­vo­kia­mas kaip sim­bo­li­nė pa­saulio mo­de­lio ašis, per ku­rią mal­da pa­sie­kia die­vų pa­sau­lį. Tai paaiškina, kodėl tiek daug legendų supa ir Raganos uosį.

Raganos uosis | znp.lt nuotr.
Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Lietuvių mitologijoje uosis – šventas, išskirtinis teisingumo medis, kuris padeda suprasti mūsų paskirtį bei sužinoti ateitį. Remiantis etnologės Pranės Dundulienės raštais, lietuvių mitas apie uosį labai panašus į skandinavų mitą apie Pasaulio medį. Jame teigiama, jog labai seniai pajūryje gyvenęs žmogus Tiesius, į kurį lietuviai bet kuriuo reikalu kreipdavosi patarimų ir jo žodžiai visiems būdavo šventi. Kai nugyvenęs ilgą amžių jis mirė, dievai, atlygindami už dorybes, pavertė jį uosiu ir praminė Teisybės medžiu. Pasakojimas byloja, kad patys dievai, kai nužengdavo žemėn patikrinti, kaip čia gyvena žmonės, mėgdavo rinktis šio uosio paunksmę.

Viršijęs gamtinę brandą

Storiausio Lietuvos uosio apimtis 1,3 metro aukštyje – 0, 73 m, aukštis – 32 m, lajos aukštis – 14 m, lajos plotis – 27 m. Manoma, kad Raganos uosiui yra daugiau kaip 200 metų, tačiau tikslų amžių įvardyti sunku.

„Jei nėra žinoma pasodinimo data, kaip ir šiuo atveju, tuomet tikslus medžio amžius yra nustatomas jį nupjovus: pagal medžio rieves. Tačiau Raganos uosis yra išpuvęs, tad vargu, ar nustatytume tikslų amžių ir jį nupjovę“, – sako A. Kuprelytė.

Paprastųjų uosių (Fraxinus excelsior), koks yra ir Raganos uosis, didžiausias amžius – 250–300 metų, tačiau Lenkijoje neseniai buvo nupjautas 414 metų sulaukęs uosis.
Kiek ilgai dar žaliuos Raganos uosis, prognozuoti sunku, tačiau gamtinę brandą jau viršijęs medis pamažu netenka savo stiprybės: 2008 m. vasarą stipri audra nulaužė uosio centrinį, storiausią kamieną. Po šio įvykio Raganos uosį apgenėjo ir sutvirtino garsus čekų arboristas (specialistas, atliekantis praktinę medžio priežiūrą ir siekiantis sudaryti augalo ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas) Martin Nemec.

Gamtos paminklas

Pašnekovė pasakoja, jog Raganos uosis, patenkantis į Žemaitijos Nacionalinio parko teritoriją, yra gausiai lankomas turistų. Prie jo žinomumo prisideda ir gamtos paminklo statusas, kuris uosiui suteiktas dar 1960 metais. Gamtos paminklo statusą paprastai gauna gyvosios ir negyvosios gamtos objektai, paskelbti saugomais dėl jų išskirtinės reikšmės mokslui, istorijai, švietimui, kultūrai, estetinėms kraštovaizdžio savybėms. Bendros gamtos paminklų kriterijų sistemos nėra, tačiau pasaulinės reikšmės paminklais galima laikyti tokius objektus kaip Niagaros krioklys, Kilimandžaro kalnas, Vezuvijaus ugnikalnis, Didysis kanjonas ir pan.

Raganos uosis | znp.lt nuotr.
Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Tiesa, Lietuvoje daugiakamienių medžių, saugomų kaip gamtos paminklai, yra kur kas daugiau ir ne mažiau įspūdingesnių: pavyzdžiui, Akmenės rajone auganti Papilės penkiolikakamienė liepa (dabar likę 13 kamienų) ar Švenčionių rajone esantis Obelų Rago trylikamienis kadagys. Yra ir medžių, kurie dėl itin didelio kamienų skaičiaus vadinami tiesiog daugiakamieniais, pavyzdžiui Pagėgiuose esanti Raganų eglė ar Skuodo rajone esanti Paluobės daugiakamienė liepa.

Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete www.zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.

Žemaitijos istorinio-religinio kelio projektą įgyvendino Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su Plungės ir Kretingos rajono savivaldybių administracijomis. Projekto tikslas – didinti sakralinių kultūros ir gamtos paveldo objektų, esančių Telšių, Plungės ir Kretingos rajonuose, lankomumą ir žinomumą. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Savaitgalį Žemaitijoje šeimų šventėje „Miško burtai 2019“ siaus laumės ir kaukai

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
Paslaptingoji miškų karalienė – lūšis (video)

Paslaptingoji miškų karalienė – lūšis (video)

2021 01 30
Kultūros ministerija | KM nuotr.

Paskelbti Kultūros ministerijos premijų laimėtojai

2020 12 04
Kuršmarių vėtrunges | rengėjų nuotr.

„Saulė sodą sodino…“ apie Kuršmarių vėtrunges ir senovės lietuvių peilius (video)

2020 10 18
Pagerbimo vieta visiems partizanams atminti | A. Jendovickio nuotr.

T. Gutauskas: Esu dėkingas likimui už galimybę sukurti šį memorialą

2020 10 15
Sutvarkytas ir pritaikytas lankymui Gegrėnų archeologinis kompleksas – du piliakalniai bei senovės gyvenvietė

Sutvarkytas ir pritaikytas lankymui Gegrėnų archeologinis kompleksas – du piliakalniai bei senovės gyvenvietė

2020 08 08
Ūkis Žemaitijoje: seserų ir kaimynų bendrystėje gimstantys gamtiniai gaminiai ir paslaugos (video)

Ūkis Žemaitijoje: seserų ir kaimynų bendrystėje gimstantys gamtiniai gaminiai ir paslaugos (video)

2020 08 07
Mikytų alkakalnis, maldų šulinys ir mitologinis akmuo – išlikę baltų tikėjimo liudininkai

Mikytų alkakalnis, maldų šulinys ir mitologinis akmuo – išlikę baltų tikėjimo liudininkai

2020 07 09
Kartenos piliakalnio kompleksas: istorijos apie žemaičių karalių, minkštus akmenis ir laumes

Kartenos piliakalnio kompleksas: istorijos apie žemaičių karalių, minkštus akmenis ir laumes

2020 06 30
L. Veličkaitė. Išsaugokime Pilaitės Nadruvos parką!

L. Veličkaitė. Išsaugokime Pilaitės Nadruvos parką!

2020 06 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07
Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Elgetas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima
  • Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
  • Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai
  • Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1242; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 961; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 615; komentarų: 11
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 487; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

by Kristina Aleknaitė
2021 02 16
1
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Respublikos istorija turtinga savo reikšmingomis ir svarbiomis datomis, tačiau pati svarbiausioji – pagrindinė yra 1918 metų Vasario 16-oji. Į...

Skaityti toliau

Paslaptingoji miškų karalienė – lūšis (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 30
0
Paslaptingoji miškų karalienė – lūšis (video)

Po ilgesnės pertraukos visą šalį padengus sniegui, ekologai išskubėjo į miškus atlikti pėdsekių darbo – vykdyti itin retos Lietuvos plėšrūnės...

Skaityti toliau

Paskelbti Kultūros ministerijos premijų laimėtojai

by daiva
2020 12 04
0
Kultūros ministerija | KM nuotr.

Kultūros ministerija | KM nuotr. Gruodžio 4 d. nuotolinėje vaizdo konferencijoje laikinai einantis kultūros ministro pareigas...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Elgetas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Kitas straipsnis
Automobilių lenktynės | policija.lt nuotr

Greičio mėgėjai kviečiami lenktyniauti saugiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai