Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kokias legendas ir amžių slepia daugiakamienis Raganos uosis?

www.alkas.lt
2020-06-24 17:17:15
0
Kokias legendas ir amžių slepia daugiakamienis Raganos uosis?

Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Raganos uosis | znp.lt nuotr.
Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Plungės rajone, Platelių dvaro parke auga daugiau kaip 200 metų skaičiuojantis storiausias Lietuvoje uosis – Raganos uosis. Per tiek metų septyniakamienis medis neteko dviejų savo kamienų – šie nulūžo per audras – tačiau išsaugojo ne vieną legendą, kodėl jam buvo suteiktas toks vardas.

Pasak Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Kuprelytės, vargu, ar kas šiandien galėtų tiksliai pasakyti, kokia yra Raganos uosio vardo kilmė. Viena iš legendų teigia, jog uosio liemenyje yra įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį gaidžiui užgiedojus. Kitas padavimas – esą raganos šį uosį mėgstančios ir gūdžią naktį prie jo susirenkančios pasitarti.
Legendos apie uosį išlikusios ne tik susijusios su raganomis. Gyvos ir istorijos apie tai, kaip velnias suglaudęs keturis uosius ir jie suaugę į vieną kamieną, arba istorija, jog moteris skarele aprišo tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, o ant kamieno išliko skarelės mazgo žymė.

A. Kuprelytė teigia, kad kai kurios legendos nėra visiškai iš piršto laužtos – mat išties medžiai gali suaugti, jei žmogus susodina kelis stipriai surištus medžius. Visgi daugiakamienių medžių priežastis ir kilmė sunkiai nuspėjama ir įvairi. „Tai gali būti įvairios gamtos išdaigos: nulūžęs medelis ar kiti medžio pažeidimai, lemiantys neįprastą medžio augimą“, – sako specialistė.

Uosis – teisybės medis

Medžiai nuo senų senovės lietuviams buvo labai svarbūs: pasak etnologo Liberto Klimkos, me­džio ar­che­ti­pas ka­dai­se bu­vo su­vo­kia­mas kaip sim­bo­li­nė pa­saulio mo­de­lio ašis, per ku­rią mal­da pa­sie­kia die­vų pa­sau­lį. Tai paaiškina, kodėl tiek daug legendų supa ir Raganos uosį.

Raganos uosis | znp.lt nuotr.
Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Lietuvių mitologijoje uosis – šventas, išskirtinis teisingumo medis, kuris padeda suprasti mūsų paskirtį bei sužinoti ateitį. Remiantis etnologės Pranės Dundulienės raštais, lietuvių mitas apie uosį labai panašus į skandinavų mitą apie Pasaulio medį. Jame teigiama, jog labai seniai pajūryje gyvenęs žmogus Tiesius, į kurį lietuviai bet kuriuo reikalu kreipdavosi patarimų ir jo žodžiai visiems būdavo šventi. Kai nugyvenęs ilgą amžių jis mirė, dievai, atlygindami už dorybes, pavertė jį uosiu ir praminė Teisybės medžiu. Pasakojimas byloja, kad patys dievai, kai nužengdavo žemėn patikrinti, kaip čia gyvena žmonės, mėgdavo rinktis šio uosio paunksmę.

Viršijęs gamtinę brandą

Storiausio Lietuvos uosio apimtis 1,3 metro aukštyje – 0, 73 m, aukštis – 32 m, lajos aukštis – 14 m, lajos plotis – 27 m. Manoma, kad Raganos uosiui yra daugiau kaip 200 metų, tačiau tikslų amžių įvardyti sunku.

„Jei nėra žinoma pasodinimo data, kaip ir šiuo atveju, tuomet tikslus medžio amžius yra nustatomas jį nupjovus: pagal medžio rieves. Tačiau Raganos uosis yra išpuvęs, tad vargu, ar nustatytume tikslų amžių ir jį nupjovę“, – sako A. Kuprelytė.

Paprastųjų uosių (Fraxinus excelsior), koks yra ir Raganos uosis, didžiausias amžius – 250–300 metų, tačiau Lenkijoje neseniai buvo nupjautas 414 metų sulaukęs uosis.
Kiek ilgai dar žaliuos Raganos uosis, prognozuoti sunku, tačiau gamtinę brandą jau viršijęs medis pamažu netenka savo stiprybės: 2008 m. vasarą stipri audra nulaužė uosio centrinį, storiausią kamieną. Po šio įvykio Raganos uosį apgenėjo ir sutvirtino garsus čekų arboristas (specialistas, atliekantis praktinę medžio priežiūrą ir siekiantis sudaryti augalo ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas) Martin Nemec.

Gamtos paminklas

Pašnekovė pasakoja, jog Raganos uosis, patenkantis į Žemaitijos Nacionalinio parko teritoriją, yra gausiai lankomas turistų. Prie jo žinomumo prisideda ir gamtos paminklo statusas, kuris uosiui suteiktas dar 1960 metais. Gamtos paminklo statusą paprastai gauna gyvosios ir negyvosios gamtos objektai, paskelbti saugomais dėl jų išskirtinės reikšmės mokslui, istorijai, švietimui, kultūrai, estetinėms kraštovaizdžio savybėms. Bendros gamtos paminklų kriterijų sistemos nėra, tačiau pasaulinės reikšmės paminklais galima laikyti tokius objektus kaip Niagaros krioklys, Kilimandžaro kalnas, Vezuvijaus ugnikalnis, Didysis kanjonas ir pan.

Raganos uosis | znp.lt nuotr.
Raganos uosis | znp.lt nuotr.

Tiesa, Lietuvoje daugiakamienių medžių, saugomų kaip gamtos paminklai, yra kur kas daugiau ir ne mažiau įspūdingesnių: pavyzdžiui, Akmenės rajone auganti Papilės penkiolikakamienė liepa (dabar likę 13 kamienų) ar Švenčionių rajone esantis Obelų Rago trylikamienis kadagys. Yra ir medžių, kurie dėl itin didelio kamienų skaičiaus vadinami tiesiog daugiakamieniais, pavyzdžiui Pagėgiuose esanti Raganų eglė ar Skuodo rajone esanti Paluobės daugiakamienė liepa.

Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete www.zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.

Žemaitijos istorinio-religinio kelio projektą įgyvendino Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su Plungės ir Kretingos rajono savivaldybių administracijomis. Projekto tikslas – didinti sakralinių kultūros ir gamtos paveldo objektų, esančių Telšių, Plungės ir Kretingos rajonuose, lankomumą ir žinomumą. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Savaitgalį Žemaitijoje šeimų šventėje „Miško burtai 2019“ siaus laumės ir kaukai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kernavė kviečia švęsti Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną | Rengėjų nuotr.

Kernavė kviečia švęsti Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną

2023 09 01
Svarbi gamtai Natura 2000 diena – bus paminėta įvairiais renginiais | vstt.lrv.lt nuotr.

Svarbi gamtai Natura 2000 diena – bus paminėta įvairiais renginiais

2023 05 18
Vilniaus rotušėje pagerbti nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai | LNKC nuotr.

Vilniaus rotušėje pagerbti nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai

2023 05 17
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
„Miško burtai“ į Žemaitijos mišką pritraukė didžiulį dalyvių būrį | Jonkus Photography nuotr.

„Miško burtai“ į Žemaitijos mišką pritraukė didžiulį dalyvių būrį

2022 10 18
Plateliuose – pasakiškas šeštadienis legendų pasaulyje | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Plateliuose – pasakiškas šeštadienis legendų pasaulyje

2022 09 26
Kviečia pojūčių teatras gamtoje | lrv.lt nuotr.

Kviečia pojūčių teatras gamtoje

2022 08 23
Dr. Birutė Railienė ir akademikas Algimantas Grigelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Išleista atsiminimų knyga apie J. A. Krikštopaitį

2022 08 05
Nuo karščio bangų saugo atkuriamos pelkės | lrv.lt nuotr.

Nuo karščio bangų saugo atkuriamos pelkės

2022 07 15
Jaunieji dainų autoriai ieško savo skambesio | Rengėjų nuotr.

Jaunieji dainų autoriai ieško savo skambesio

2022 07 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10
Ką svarbu žinoti priešmokyklinukų tėvams?
Gamta ir žmogus

Kaip elgtis pastebėjus patyčias?

2023 09 10
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.
Gamta ir ekologija

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • ramtadryliui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >>>Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
  • Dar mažai pažįstami lapiniai kopūstai
  • Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili
  • Pavasarinį tvarkymąsi keičia rudeninis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kernavė kviečia švęsti Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną

by Kristina Aleknaitė
2023 09 01
0
Kernavė kviečia švęsti Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 22 d. (penktadienį), mistika alsuojančiuose Kernavės piliakalniuose kviečiama įspūdingai pasitikti Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventę, skirtą pažymėti astronominį...

Skaityti toliau

Svarbi gamtai Natura 2000 diena – bus paminėta įvairiais renginiais

by Kristina Aleknaitė
2023 05 18
0
Svarbi gamtai Natura 2000 diena – bus paminėta įvairiais renginiais | vstt.lrv.lt nuotr.

Gegužės 21 dieną Europoje minima ekologinio tinklo Natura 2000 diena. Saugomose teritorijose šią dieną rengiama daugybė renginių ir gamtos žygių....

Skaityti toliau

Vilniaus rotušėje pagerbti nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai

by Kristina Aleknaitė
2023 05 17
0
Vilniaus rotušėje pagerbti nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai | LNKC nuotr.

Gegužės 15 d. popietę šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje pristatytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą naujai įrašytos vertybės ir įteikti sertifikatai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • ramtadryliui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >>>Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • ramtadrylis apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Automobilių lenktynės | policija.lt nuotr

Greičio mėgėjai kviečiami lenktyniauti saugiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai