Ar galite įsivaizduoti 140 tūkst. naujų gyvybių per metus? Būtent tiek jauniklių pernai pasaulį išvydo Lietuvos zoologijos sode (toliau – LZS), prie kurių būrio dar prisijungė ir daugiau nei 200 naujakurių.
Kiekviena diena sode buvo kupina gyvybės, rūpesčio ir netikėtumų. Skaičiuojama, kad apie 2,6 tūkst. LZS gyventojų per metus suėdė per 200 t pašaro – tai daugiau nei 8 pilnai pakrauti sunkvežimiai. Atidesnės veterinarų priežiūros prireikė apie 500 gyvūnų, o atsisveikinti teko beveik su 460.
Didžiausia jauniklių dalis buvo smulkieji gyvūnai
86 tūkst. Peru juodvabalių, 21 tūkst. svirplių, 16 tūkst. marmurinių tarakonų – tikras gyvybės šurmulys. Daugelis jų tapo vertingu pašaru didesniems LZS gyventojams, o likusieji perduoti kitiems zoologijos sodams.
Tuo tarpu, LZS sėkmingai įgyvendinant tarptautinį niūriaspalvių auksavabalių išsaugojimo projektą, per metus suskaičiuota net 900 naujų šių vabalų lervų.
Pasipildė ir stambesnių gyvūnų gretos
LZS žinovai išskiria šalyje saugomų ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų balinių vėžlių jauniklius, taip pat korsako, ilganosės kuzimazės ir po ilgo laiko sulauktus patagoninės maros palikuonis. Gausesnius būrius jauniklių – po 8 atsivedė barzdotosios agamos ir egiptiniai skraidantys šunys.
„Zoologijos sode kasdien verda išskirtinis gyvenimas, ir lankytojai mato tik jo dalį. Su džiaugsmu sulaukiame jauniklių, rūpestingai priimame atvežtus naujakurius ir liūdime, kai tenka atsisveikinti su senais arba sunkiai sergančiais gyvūnais.
Per praėjusius metus iš kitų zoologijos sodų atkeliavo arba buvo įsigyti 227 nauji 36 skirtingų rūšių gyvūnai.
Džiaugiamės, kad LZS apsigyveno į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) rūšių išsaugojimui skirtą ex situ (EEP) programą įtraukti gyvūnai.
Tai dvipirštis tinginys, amūrinio tigro patelė, zebrai, avijaučiai, vikunijos“, – teigia LZS vyr. biologė dr. Jurgita Autukaitė, pridurdama, kad šiuo metu sode yra laikoma apie 230 skirtingų gyvūnų rūšių, iš kurių apie 50 įtraukta į Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos Raudonąjį nykstančių rūšių sąrašą.
Veterinarų iššūkiai: didvyriai, pagalbą teikę šimtams gyvūnų
Gyvūnai, kaip ir žmonės, kartais turi įvairių sveikatos problemų, todėl jie tikrinami profilaktiškai. Dėl įvairių negalavimų ar ligų per praėjusius metus LZS veterinarų pagalbos prireikė 500 zoologijos sodo gyventojų.
„Pasitaikydavo traumų, kvėpavimo, virškinimo, medžiagų apykaitos, širdies, kraujagyslių sistemos, infekcinių ligų. Veterinarams tekdavo atlikti tiek diagnostinius tyrimus (ultragarsą, rentgeną, endoskopiją, kraujo, šlapimo), tiek sudėtingas chirurgines operacijas.
Viena veterinaro apžiūra ar procedūra, priklausomai nuo jos sudėtingumo, trukdavo nuo 10 min iki 4 val. Kiekviena procedūra – kaskart nauja iššūkio ir atsakomybės istorija“, – pasakoja dr. J. Autukaitė.
LZS vyr. biologė pažymi, kad kalbant apie natūralius gyvūnų skaičiaus pokyčius, 2024 m. buvo įprasti.
„Per metus dėl įvairių priežasčių Lietuvos zoologijos sode nugaišo arba buvo užmigdyti 457 gyvūnai, daugiausia iš jų sudaro smulkūs (341) – Kongo auksavabaliai (80), eukaliptinės gyvalazdės (30), gigantiškieji Afrikos šimtakojai (30) ir kt.
Kalbant apie stambesnius gyvūnus, daugiausiai netekome deimantinių karvelių (9), paprastųjų šiaurinių tupajų (8), Mandžūrijos putpelių (7), pilkųjų žąsų (7) ir pilkųjų kiškių (7)“.
Gyvūnų pašaras – šimtais tonų
Kiekvienai gyvūnui rūšiai pagal jų ypatybes zoologijos sodo žinovai suformuoja specialų racioną ir apskaičiuoja šėrimo normas, kuriomis vadovaujantis jie šeriami kiekvieną dieną. Racionas keičiamas, atsižvelgiant į pasikeitusią gyvūno fiziologiją ir metų laiką.
Per praėjusius metus LZS gyventojams prireikė apie 215 tonų įvairaus pašaro. Didžiąją jo dalį sudarė 134 t šieno – tiek galėtų sverti apie 380 zebrų.
Gyvūnai gausiai ėdė daržoves
Prireikė 9 t morkų (tiek svertų maždaug 7 lengvieji automobiliai!), 2,4 t runkelių, 2,2 t lapinių salotų, po 900 kg Pekino kopūstų ir agurkų. Vaisių tarpe dominavo obuoliai – 4,4 t, kriaušės –750 kg ir bananai – 600 kg.
Mėsos poreikiai buvo užtikrinti 9 t jautienos, 3 t stumbrienos (gauta kaip parama), 2,3 t broilerių ir 1,4 t gyvų triušių. Šis kiekis mėsos sudaro tiek, kiek svertų maždaug 83 suaugę liūtai. Gyvūnai daugiausiai suėdė gėlavandenės žuvies – 2,6 t, taip pat 719 kg strimėlių ir 240 kg upėtakių.
Papildomai jiems buvo patiekta apie 12 tūkst. vienetų kiaušinių (iš tiek galima pagaminti 4 tūkst. porcijų omleto!) ir 350 kg varškės. Kombinuotų pašarų daugiausiai sunaudota rupšnotojams – 6 t, graužikams – 5,7 t ir kupranugariniams – 1,8 t.
Kruopų sąraše vyravo avižos, kurių prireikė 1,5 t. Uogų tarpe vyravo vynuogės (307 kg) ir šilauogės (223 kg), taip pat sušerta 78 kg graikinių riešutų.
Primename, kad per 2024 m. didžiausiame šalyje Lietuvos zoologijos sode viešėjo rekordinis skaičius lankytojų – net 520 tūkst.
Apsilankyti Lietuvos zoologijos sode galima kasdien 10:00–18:00 val. (pirmadieniais nuo 11:00 val.). Bilietus įsigyti galima čia arba Lietuvos zoologijos sodo kasose.
Atrask, pažink, išsaugok!
