Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos (1)

Europos archeologijos dienos | Rengėjų nuotr.

Europos archeologijos dienos | Rengėjų nuotr.

Birželio 19-21 d. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos. Prie prancūzų tarptautinės iniciatyvos šiemet prisijungs 5 šalies muziejai, iš jų trys – nacionaliniai. Oficialus šių dienų rengėjas Lietuvos nacionalinis muziejus bendradarbiaudamas su Kultūros paveldo departamentu pasiūlys gausiausią renginių programą.

Paskaitos, garso ekskursijos ir virtualus žaidimas

Oficialus Europos archeologijos dienų rengėjas šalyje Lietuvos nacionalinis muziejus šiemet kviečia švęsti archeologijos dienas ir virtualiai, ir gyvai. Taikydamasis prie naujų aplinkybių muziejus pasiūlys saugias paslaugas savarankiškiems lankytojams.

„Visą savaitgalį muziejuje vyks paskaitos, jose galima dalyvauti gyvai, bet jas transliuosime ir internetu likusiems namuose, išsiilgusius gyvo bendravimo pakviesime į ekskursijas su archeologu, o tiems, kas nori saugiai, bet savarankiškai tyrinėti archeologijos ekspoziciją, pasiūlysime nemokamą naujai sukurtą audiogidą arba dalyvauti virtualiame žaidime ir laimėti apdovanojimų“, – programą pristatė Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotoja Ieva Luckutė.

Savaitgalį vyksiančiose archeologijos dienose paskaitas skaitys devyni pranešėjai, jų žvilgsnis kryps į Lietuvą akmens amžiuje. Paskaitose bus atskleista, kokių gudrybių šiandien imasi mokslininkai, siekdami „sumedžioti“ akmens amžiaus gyvenvietes, kuo pasižymėjo medžiotojų-rankiotojų gyvenimo būdas, kur galima rasti akmens amžiaus pėdsakų Vilniaus apylinkėse, kada Lietuvoje žmonės pradėjo vartoti pieną, ar skyrėsi skirtinguose regionuose gyvenančių žmonių mitybos įpročiai, ką pajūrio gyventojai vertino labiau – žuvį ar ruonieną, kaip kriminalistinės technikos šaką – trasologiją – kasdieniniame darbe pritaiko archeologai.

Europos archeologijos dienų proga Lietuvos nacionalinis muziejus birželio 20–21 d. lankytojams dovanos nemokamą archeologijos ekspozicijos (Arsenalo g. 3) lankymą.

Draugai dalyvauja archeologiniuose tyrimuose Šventojoje, 1966 m. | R. Rimantienė, Kretingos muziejaus nuotr.

Draugai dalyvauja archeologiniuose tyrimuose Šventojoje, 1966 m. | R. Rimantienė, Kretingos muziejaus nuotr.

Valdovų rūmuose – pamokos ir paroda

Europos archeologijos dienose šiemet taip pat dalyvauja Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Čia lankytojai birželio 19-20 d. kviečiami dalyvauti specialiai Archeologijos dienoms parengtame mokomajame užsiėmime šeimoms su vaikais. Užsiėmimo dalyviai galės susipažinti su muziejuje eksponuojamais vaizdingais archeologiniais radiniais, aiškinsis istoriniuose kokliuose, kituose radiniuose esančių ženklų bei simbolių reikšmę.

Apsilankiusieji muziejuje taip pat galės apžiūrėti parodą „Archeologijos atodangos: nauji tyrimai Valdovų rūmuose“, kurioje pristatomos išskirtinės archeologinės vertybės, surastos atliekant naujausius archeologinius tyrimus Valdovų rūmuose. „Įspūdingas radinių iš Ankstyvosios mūrinės pilies gynybinių įtvirtinimų kiekis byloja apie Lietuvos valstybės kasdienybę, mitybos įpročius, buvusius prekybinius ryšius“, – sako Valdovų rūmų muziejaus archeologas, tyrimų grupės vadovas dr. Povilas Blaževičius.

Lankytojai, užsukę į improvizuotus susitikimus su Valdovų rūmų muziejaus specialistais, sužinos daugiau apie išskirtinius, muziejaus teritorijoje aptiktus radinius, išgirs apie archeologų darbo ypatybes ir įdomybes.

Europos archeologijos dienose šiemet taip pat dalyvauja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys Palangos gintaro muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus ir Rokiškio krašto muziejus. Visą Europos archeologijos dienų dienotvarkę galima rasti čia:

Puslapyje: http://lnm.lt/lietuvoje-antra-karta-vyks-europos-archeologijos-dienos;

PDF pavidlu: www.lnm.lt/wp-content/uploads/2020/06/Paskait%C5%B3-programa.pdf;

Facebook tinkle: www.facebook.com/events/951399288630496;

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Archeologai dirba prastai. Faktiškai kiek nors patikimiau nėra rasta nė viena iš Lietuvos istorijai svarbiausių mūšių vietų: Saulės, Durbės, Ašerodės ir t.t. nerasti Pilėnai, Voruta. Archeologų ir istorikų yra tęsiama Lenkijos ir Sovietų primesta Lietuvos istorijos koncepcija, pagal kurią manoma, kad kryžiuočiai net ir su didžiausiomis kariuomenėmis nedrįso eiti į Lietuvos treritorijos gilumas. Žinoma, Lietuvos istorikams tai priimtina – Lietuva galinga, tačiau iš esmės tai klaidinga ir archeologus tai klaidina paieškoti mūšio vietų šalies gilumoje. Akivaizdu, kad viduramžiais į priešo gilumas buvo einama ne tik grobti, bet ir kautis. Tai darė abi pusės – lietuviai ir kryžiuočiai. Žodžiu, archeologai savo istorinio vaidmens per tuos 30 metų Lietuvai neatliko. .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: