Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kultūros bendruomenės atstovais aptarti sudėtingos šio sektoriaus padėties besitęsiančios krizės akivaizdoje. Pokalbio metu dėmesys buvo sutelktas į Vyriausybės paramos kultūrai skirstymo principus, karantino suvaržymų renginiams atlaisvinimą bei planuojamą priimti Kultūros politikos pagrindų įstatymą.
„Būtina galų gale suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę vertę, yra svarbus visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, be to, ji didina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje. Tuo tikslu inicijuojame STRATA atliekamą mokslinių tyrimų projektą, kuris tai įvertins pagrįstais duomenimis. Po krizės transformuojantis ekonomikai ypatingas dėmesys turi būti skirtas kultūros ekonomikos skatinimui“, – teigė valstybės vadovas.
Pasak Prezidento, Vyriausybė rado papildomų lėšų kultūros sektoriui paremti, tačiau jų paskirstymo proporcija, kai didelė dalis skiriama pastatų remontui, nėra teisinga. Svarbu investuoti į kultūros žmones ir veiklas, o ne statyti sarkofagus kultūrai. Nemažiau svarbu, kad jau skirtos lėšos kuo greičiau pasiektų institucijas ir kūrėjus. Jei parama stringa dėl didelės darbų apkrovos, Lietuvos kultūros tarybos pajėgumai turi būti skubiai sustiprinti.
Susitikime aptarta renginių ribojimo problema, ypač skaudžiai atsiliepianti kultūros bendruomenei ir virtusi išgyvenimo klausimu. Koncertų salės ir erdvės, teatrai buvo tarp pirmųjų, kuriuos tiesiogiai palietė su karantinu susiję draudimai, ir bus vieni paskutiniųjų, kurie atsivers savo publikai. Kultūros bendruomenė užtikrino Prezidentą suvokianti visuomenės sveikatą išliekant svarbiausiu prioritetu, tačiau ją žeidžia neteisybės jausmas regint, kaip atsidaro kiti sektoriai, o daugelio kultūros renginių veikla ir toliau sustabdyta.
Šalies vadovas pabrėžė, kad nevyriausybinės kultūros įstaigos, pavyzdžiui, Oskaro Koršunovo teatras, pandemijos metu tapo ypač pažeidžiamos, nes visos jų pajamos gaunamos iš renginių. Kūrėjams būtina rasti galimybių dirbi ir užsidirbti arba rasti būdų kompensuoti patirtas ir dar būsimas išlaidas. Prezidentas pažadėjo, kad artimiausiu laiku aptars su Vilniaus meru galimybę atverti sostinės erdves kultūros renginiams lauke, tokiu būdu sudarant papildomų galimybių pagyvinti scenos menų veiklą. Prezidentūros kiemas taip pat galėtų priimti kūrėjus.
Pokalbyje diskutuota ir apie Seimą pasiekusį Kultūros politikos pagrindų įstatymą. Pašnekovai šalies vadovui argumentavo, kodėl svarbu skirti laiko būtinoms tolesnėms diskusijoms, kaip jame savo vietą ras visas kultūros laukas: biudžetinės kultūros įstaigos, nevyriausybinis sektorius ir kūrybinės industrijos. Prezidentas pabrėžė, kad valstybės politikoje pagaliau privalo įsitvirtinti visuminis kultūros vaizdinys, o naujasis įstatymas turėtų optimizuoti kultūros teisinę bazę, vietoj to, kad taptų dar vienu papildomu teisės aktu.
OKT/Vilniaus miesto teatro scenoje vykusiame susitikime dalyvavo režisierius Oskaras Koršunovas, Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijos vadovė Rūta Prūsevičienė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Nevyriausybinių scenos menų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė, Kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijos vadovė Živilė Diawara, Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Jaunius.
