1944–1953 metais Lietuvoje vykęs partizaninis karas kovų ir laiko apimtimi neturi analogų Europoje. Antrą kartą Sovietų Sąjungai okupavus mūsų valstybę, dešimtys tūkstančių jaunų vyrų išėjo į miškus – visoje Lietuvoje kūrėsi partizanų būriai, vėliau sudarę 9 kovinius junginius – apygardas. Aukštaitijoje veikė Algimanto, Didžiosios Kovos, Vytauto ir Vyčio, Žemaitijoje – Žemaičių, Kęstučio ir Prisikėlimo, Pietų Lietuvoje – Dainavos ir Tauro partizanų apygardos.
Per ilgą, žiaurų ir negailestingą karą žuvo daugiau kaip 20000 Lietuvos partizanų. Šimtai tūkstančių jų rėmėjų ir eilinių žmonių ištremta į Sibirą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta įamžinti žuvusių rezistencijos dalyvių atminimą. Šį darbą daugiausia dirbo žuvusiųjų bendražygiai ir įvairūs menininkai saviveiklininkai. Nuo 1995 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vykdo, koordinuoja rezistencinio judėjimo įamžinimą visoje Lietuvoje, inicijuoja ir skatina valstybines institucijas, visuomenines organizacijas, suinteresuotus asmenis vykdyti įamžinimo darbus. Profesionalių menininkų sukurtais paminklais, atminimo ženklais ir atminimo lentomis yra įamžinami svarbiausi lietuvių rezistencijos 1944–1953 m. istorijos įvykiai istoriškai pagrįstose vietose. 1999–2019 m. pastatyti 402 tipiniai atminimo ženklai.
Beveik pusė Žemaitijos nacionalinio parko teritorijos apaugusi miškais. Pokaryje miškai buvo prieglobstis partizanams. Miškuose iki šių dienų liko užgriuvusios žeminės, bunkeriai. Visuomenininkai, šauliai rinko medžiagą apie pokario kovas, įvairiais paminklais Nacionaliniame parke įamžino rezistencinį judėjimą. Nuo 2019 metų pradėti archeologiniai žvalgymai: Montvydinės miške – tyrinėtas partizanų bunkeris, Plokštinėje – 1944 m. vasaros LLA ,,Vanagų“ karinių dalykų ir partizanų taktikos mokymų stovykla. Projektus vykdė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, VšĮ „Ceklio kuršiai“. Archeologiniai žvalgymai bus tęsiami ir šiais metais.
Žemaitijos nacionaliniame parke yra pastatytas ne vienas pokario kovų atminimo ženklas: Plateliuose, Babrungėnuose, Plokštinėje, Užpelkių, Kruopių kaimuose, kitose vietose. Praeitą savaitę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras pastatė tipinį atminimo ženklą Pamedinčių kaime (informaciją apie ten vykusias kovas pateikė Aurimas Rapalis). Prie Butrimų sodybos netoli miško, kur 1951 rugsėjo 27-os ankstyvą rytą Salantų stribai nušovė Kosto būrio vadą Kostą Gelžinį-Girėną ir Povilą Valončių-Gintarą. Tąkart iš apsupties ištrūko tik Vincas (?) Jokšas (žuvo 1952 metais netoli Platelių esančiame smėlio karjere, dar prieš tai nušovęs vieną enkavėdistą). Kosto Gelžinio-Girėno palaidojimo vieta nežinoma. K.Gelžinio ir P.Valončiaus kūnus bendražygiai paėmė iš buvusių Platelių dvaro rūsių, kur stribai mesdavo žuvusius partizanus, ir palaidojo nežinia kur. Spėjama, kad jie gali būti palaidoti vienuose iš kažkurių Platelių krašto kaimų senkapių.
Praeities atmintis – tautos stiprybės pagrindas.
