Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Pokalbis su archeologu apie 200 batų ir 700 metų

www.alkas.lt
2020-02-11 09:20:54
1
Pokalbis su archeologu apie 200 batų ir 700 metų

A. Puškorius amatų mugės metu | L. Gureckienės nuotr.

A. Puškorius amatų mugės metu | L. Gureckienės nuotr.
A. Puškorius amatų mugės metu | L. Gureckienės nuotr.

Sulaukusi didžiulio lankytojų antplūdžio ir susidomėjimo iki balandžio 19 dienos Vilniaus miesto gynybinės sienos bastėjoje pratęsiama tarptautinė paroda „200 batų – 700 metų“. Prie jos atsiradimo prisidėjo ir jau 15 metų archeologinės avalynės rekonstruktoriumi dirbantis dr. Arūnas Puškorius. Jis sutiko plačiau papasakoti apie senų laikų avalynę, jos gaminimo būdus ir nešiotojus.

– Papasakokite, kaip atrodė mūsų seniausias apavas remiantis archeologijos duomenimis?

– Pats seniausias apavas buvo gaminamas vadovaujantis taisykle – kuo mažiau siūlių, tuo sausesnės kojos. Seniausiu apavu laikomos naginės. Jos būdavo gaminamas iš vientiso odos gabalo, ir jas galėjai pasigaminti pats. Tam reikėdavo tik nudirti nuo gyvulio kailį, pašalinti plaukus ir, įriebinus apavą to paties gyvulio smegenimis, suraugti – ir štai jau turite ką užsimauti ant kojos.

– Kokio gyvulio odą žmonės naudojo dažniausiai?

– Viduramžiais avalynei gaminti kiek dažniau buvo naudojama ožkos oda. Laikui bėgant rinką užkariavo galvijų oda. Seniausioji avalynė buvo siuvama gerąja puse į vidų, o prisiuvus padą ji kaip kojinė būdavo išverčiama į gerąją pusę. Tai buvo paprasčiausias būdas pasigaminti avalynę, tam reikėjo vos dviejų detalių.

– Kas darė poveikį miestiečių dėvimam apavui?

– Avalynės madas ilgus šimtmečius diktavo vyrai, beveik iki pat XVIII amžiaus, nes apavas buvo labai svarbi visos vyro dėvimos aprangos dalis. Pagal avalynę galėjai spręsti apie žmogaus statusą visuomenėje, pažiūrėjęs į batus žinodavai, kaip žemai reikia lenktis sutiktajam. Viduramžiais galiojo taisyklė, jog kuo ilgesnė avalynės noselė, tuo aukštesnis žmogaus socialinis statusas. Bato noselės ilgis kartais būdavo net toks, kad ją tekdavo rišti prie kelio, o rišdavosi ne bet kuo – auksine grandinėle. Moterys iki XVI–XVII a. sandūros avėjo tą patį, ką ir vyrai, tik turėjo vienintelį išskirtinį modelį – avalynę su platforma. Venecijoje, iš kur ir kilo ši mada, XV–XVI a. platformos aukštis galėjo siekti net pusę metro. Tai buvo laikas, kai moterys tiesiogine to žodžio prasme į vyrus žiūrėdavo iš aukšto. Avalynę su pakulne pirmieji pradėjo avėti vyrai XVI a. pabaigoje. Masyvi pakulnė vyriškoje avalynėje atsirado XVII a. pirmoje pusėje. Tai susiję su Vakarų Europą siaubusio Trisdešimtmečio karo įtaka karinio vyrų aprangos stiliaus atsiradimui.

A. Puškorius dalyvauja įvairiose senųjų amatų mugėse, pristatydamas ne tik apavą | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
A. Puškorius dalyvauja įvairiose senųjų amatų mugėse, pristatydamas ne tik apavą | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

– Ar batai anuomet buvo prabangos prekė?

– Batai kainavo tikrai nemažai. Juk vien žaliavai pasiruošti reikėjo labai daug laiko ir materialinių sąnaudų. Plonos odos išdirbimas rauginant ją tradiciškai, ąžuolo žievės ekstrakte, trukdavo nuo pusės metų, padų odoms – 4–6 mm storio ar netgi storesnėms – oda būdavo rauginama trejus ar net ketverius metus. XIX a. pabaigoje buvo išrastas kitoks odos išdirbimo būdas, populiariai vadinamas chrominiu, tad visas šitas procesas sutrumpėjo iki savaitės.

– Sunku įsivaizduoti, kad kai kurie batai išsilaikė daugiau nei 700 metų.

– Kad batai žemėje išliktų iki mūsų dienų, jiems reikėjo tinkamų sąlygų. Odinės avalynės ir įvairiausių odinių gaminių randama ten, kur yra storas, humusingas, pilnas organinių liekanų kultūrinis sluoksnis. Parodoje „200 batų – 700 metų“ pristatoma autentiška penkiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Kernavėje, Klaipėdoje ir Gdanske – archeologų surasta ir restauruota šimtmečių senumo avalynė. Nėra jokių abejonių, kad avalynės buvo primėtyta daugelyje miesto vietų, tačiau ji pateko į archeologų rankas tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Taigi mūsų laikus pasiekė labai menka anuomet gamintos avalynės dalis. Ten, kur buvo sausiau, ji suiro.

– Kokius praėjusio laikmečio batus įvardintumėte, kaip išskirtinius?

– Parodoje aprėpiamas 700 metų laikotarpis atskleidžia didelę skirtingų socialinių sluoksnių nešiotos avalynės įvairovę – ji skiriasi ne tik aukščiu, forma, bet ir medžiagų panaudojimu. Lankytojo dėmesio verti labai retai Lietuvoje aptinkami modelinės, t. y. aukščiausios kokybės, avalynės radiniai. Žmonės nešiojo ir tokius batus, kuriuos vadindavo labai specifiškai – karvės snukiu, vilko nasrais ar anties snapu. Pavadinimas atspindėdavo bato noselės dalies formą. Tiek daug archeologinės avalynės vienoje vietoje, ko gero, dar niekada nebuvo eksponuojama. Gausiausią ekspozicijos dalį sudaro Renesanso laikotarpio avalynė. Tai miestų klestėjimo metas. Milžiniškas įvairių tuo metu vyravusių madų spektras…

A. Puškorius | E. Heyd nuotr.
A. Puškorius | E. Heyd nuotr.

– O jeigu ano laikotarpio avalynę apsiautume šiandien, ar būtų patogu?

– Turiu patirties avėti tokią avalynę, nes esu rekonstruktorius. Tiesą sakant, reikia priprasti prie jos plonumo, bet viską galima būtų kompensuoti tais pačiais būdais, kaip kad būdavo palengvinamas vaikščiojimas senovėje, tai yra, pavyzdžiui, į bato vidų įsidedant šieno. Šienas puikiai sulaiko drėgmę, pastorina bato apačios konstrukciją, antra vertus, galima įsidėti vidpadį, pagamintą iš vilnos; gelbsti ir vilnonė kojinė. Šioji, tiesą pasakius, ne tik apsaugo nuo šaltesnio grindinio, bet vaikštant suteikia minkštumo ir patogumo.

***

Iki 2020 m. balandžio 19 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vykstanti archeologinės avalynės paroda „200 batų – 700 metų“ yra didžiausia tarptautinė tokio pobūdžio paroda Lietuvoje ir pasaulyje. Jos pagrindu tapo vertingiausi archeologiniai radiniai iš Gdansko archeologijos muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus. Pastarojo radiniai – XIII–XIV a. datuojama ankstyviausia žinoma vilniečių avalynė – specialiai šiai parodai buvo atrinkta, restauruota ir eksponuojama pirmą kartą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pokalbis apie mūsų pėdas ir batus
  2. Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus
  3. Klaipėdos rajone archeologai aptiko tūkstančių metų senumo kapą
  4. I. Ruginienė: Dar ateis nauja didelių asmenybių karta. Sąjūdininkės mintys po 30 metų
  5. A. Girininkas: Mitai apie mūsų proistorę
  6. Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos)
  7. Laiš­kai iš pra­ei­ties: Min­dau­gą me­nan­ti pi­lis Liub­čio­je
  8. Muziejaus „Alka“ parodoje – pažintis su Žemaitijos priešistore
  9. Ar sunaikinta prūsų tautos dvasia?
  10. E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ jau prekyboje
  11. Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių
  12. KTU profesorius Vokietijos archyve aptikto neįprastas nuotraukas
  13. K. Zaleckis: Turime ko pasimokyti iš senovės civilizacijų miestų planavimo (nuotraukos)
  14. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
  15. Marvelės tyrinėjimai: daiktų ir artefaktų kalba

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Žemyna says:
    5 metai ago

    O aš turiu pusiau klumpes…
    Pusiau, nes dar anais laikais gamintas kažkokio auksarankio. Ar tik ne klaipėdiečio.
    Jų tik padas iš medžio, viršus iš odos, bet kai pažiūri, iš karto aišku, kas čia „užšifruota”… Taip smagu būdavo jomis gatve kaukšėti…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis

2025 07 07
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų

2025 07 07
Nerūkymo zana
Gamta ir žmogus

Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų

2025 07 07
Gatvė | panevezys.lt nuotr.
Lietuvoje

Panevėžys Mažos taršos zonos planą atidėjo iki spalio

2025 07 07
Kauno Rotušės aikštė
Lietuvoje

Kaunas kviečia įvertinti pokyčius Rotušės aikštėje

2025 07 07
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kokius tyrimus skiria šeimos gydytojas ir kada jie nemokami?

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje
Lietuvoje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07
Kompiuteris,užrašai
Lietuvoje

Tyrimas: renkantis darbą – svarbi ir darbo vieta

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
  • P.Skutas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis
  • Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų
  • Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų
  • Panevėžys Mažos taršos zonos planą atidėjo iki spalio

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Išvykstame

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)

2025 07 01
Parodos „Austas valstybingumo simbolis“ Valensijos šilko muziejuje atidarymo akimirkos | M. Remesos nuotr.

„Austas valstybingumo simbolis“: Lietuvos kontušo juostos pristatomos Ispanijoje

2025 06 28
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
  • P.Skutas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Skola Tautai ir Sąjūdžiui apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Seimas apsispręs dėl Lietuvos karių skaičiaus padidinimo NATO greitojo reagavimo pajėgose

Birželio pabaigoje Prancūzija į Lietuvą atsiųs antrąją karių misiją

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai