Ketvirtadienis, 14 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pokalbis apie mūsų pėdas ir batus

www.alkas.lt
2019-11-05 18:50:52
0
Personalo ekspertas apie „Y kartą“: pagrindinis jų bruožas – tikslų neturėjimas
batai_technologijos.lt nuotr
technologijos.lt nuotr.

Ar kada pagalvojote, ką apie mus gali papasakoti… batai? Batai, kuriuos avime, saugome, dovanojame ar jais puikuojamės? „Pasaulio istorija būtų kitokia, jei žmogus nebūtų sugalvojęs avalynės“, – tuo įsitikinusi Depresijos gydymo centro kūno ir judesio terapeutė Rita Karklytė, neseniai apsilankiusi archeologinės avalynės parodoje „200 batų – 700 metų“ ir sutikusi pakalbėti apie apavo reikšmę šiandieniniame mūsų gyvenime.

– Rita, batus dėvime kasdien. Apavo atsiradimas greičiausiai nemažai nulėmė tai, kas ir kokie esame dabar?

– Pasaulio istorija būtų pakrypusi turbūt kita linkme, jeigu žmogus nebūtų sugalvojęs, kaip apsaugoti savo jautrias pėdas nuo šalčio, drėgmės, reljefo nelygumų. Ko gero, būtume mažiau bastęsi po pasaulį, daugiau sėdėję namie, prie židinio. Būtume mažiau bendravę, kariavę ir prekiavę – juk visa tai susiję su gebėjimu įveikti ilgus nuotolius. Kaip materialios kultūros elementas, batai apie visuomenę gali atskleisti nemažai dalykų, tokių kaip technologinis jos išsivystymas, turimų medžiagų ir išteklių prieinamumas, ekonominė padėtis, mados tendencijos ir net socialinė struktūra.

– O kaip manote, ar batai gali papasakoti ką nors apie konkretų žmogų?

– Akivaizdu, kad batai atspindi mūsų įpročius. Pavyzdžiui, jie parodo, kiek ir kur vaikštinėjame, kokiomis transporto priemonėmis naudojamės, kaip sprendžiame tvarkos ir chaoso klausimus. Batai užsimena ir apie tai, ar mokame tinkamai savimi pasirūpinti, ir net – ar save gerbiame. Juk jeigu žmogaus pajamos leidžia įsigyti patvarių kokybiškų batų porą, o jis dešimt metų vaikšto su tais pačiais sukrypusiais kiaurais sportbačiais, galime spėti, kad į savo poreikius jis nelabai kreipia dėmesio.

– Tai, kokius batus aviu šiandien, jau irgi šį bei tą apie mane pasako?

– Iš batų galime spręsti, kiek žmogui (ar jo aplinkai) svarbus įvaizdis. Apibendrinant galima teigti – batai puikiai atspindi visa tai, ką psichologai kartais vadina „persona“ – įspūdį, kurį norime padaryti kitiems, bei vaizdą, kaip patys save norime matyti. Norite atrodyti elegantiškai, žaismingai, jaunatviškai, susirūpinę dėl klimato atšilimo, kukliai, o gal priešingai – siekiate kitus priblokšti prabanga? Šiandieninė batų įvairovė yra tokia, kad, jeigu tik leidžia finansai, galime žaisti stiliaus ir saviraiškos žaidimus nuo ryto iki vakaro.

– Ką dar gali batai papasakoti apie žmogų?

– Batai atskleidžia ne tik tai, ką sąmoningai ar nesąmoningai norime apie save pranešti sau ir pasauliui. Batai gali atspindėti mūsų nuotaikas ar lūkesčius – juk apsiavusi aukštakulnius, greičiausiai nesitikiu patekti į naktinį žygį kalnų takeliais. Batai išduoda mūsų prioritetus, ką vertiname (ir kas mums nesvarbu). Ką renkamės: patogumą ar gamintojo „vardą“, naudojame batus kaip saviraiškos priemonę, o gal į juos žiūrime grynai utilitariai? O gal išbandome viską po truputį? Tuomet turime ir naudojame didesnį ar mažesnį įvairios paskirties ir stiliaus batų rinkinį.

– Norite pasakyti, kad dėvimam apavui turėtume skirti daugiau dėmesio?

– Žinoma. Juk batai ne tik apsaugo nuo šalčio, drėgmės, reljefo netolygumų, bet ir daro esminę įtaką laikysenai bei eisenai: kokio ilgumo bus mūsų žingsnis, kiek jėgos galėsime sugeneruoti, kiek pakilę ar nusileidę ant žemės būsime, kiek ilgai išliksime nepavargę. Kaip nė viena kita garderobo detalė, batai subtiliu būdu lemia ne tik tai, kaip atrodome, bet ir kaip jaučiamės. Taigi, nuo batų priklauso mūsų savijauta.

– Kalbate apie patogią avalynę. Dažnai tokia avalynė asocijuojasi su ortopedine avalyne, kuri nebūtinai labai išvaizdi.

– Neagituoju visais gyvenimo atvejais rinktis ortopedinių batų ar odinių sandalų. Tai būtų taip nuobodu. Tačiau renkantis batus linkiu nedaryti kompromisų savo pėdų sąskaita. Beje, pėdų priežiūrai ir palepinimui verta skirti kur kas daugiau dėmesio negu savo batų  priežiūrai. Jos tikrai to nusipelno.

Pėdą sudaro 26 kaulai, juos kartu laiko per 100 tvirtų, elastingų raiščių, suteikiančių pėdai lankstumą, padedančių atlaikyti kūno svorį bei žingsnio jėgą. Ne batai, bet mūsų pėdos leidžia mums žingsniuoti, risnoti, šuoliuoti, šokti, šokinėti, tipenti, slinkti, lėkti, lipti, patogiai stovėti. Dulkinas batas lipant ant scenos ar dalykiniame susitikime gal ir neatrodys gerai, tačiau jeigu blizgančiame bate iš skausmo cypia pėda… Tai vis tiek atsispindės jūsų veide, net jei praleidote priešais veidrodį ne vieną valandą mokydamiesi pokeristo minos ar Džordžo Klūnio (George Clooney) šypsenos.

– Batų šiais laikais taip daug, kaip neapsigauti renkantis?

– Avalynės gamintojai ir žiniasklaida dažniausiai mums parduoda bato išorę – formas, spalvas, naujoviškas sagteles, raištelius ir kitus aksesuarus. Tačiau iš tikrųjų verta pasidomėti vidine bato dalimi ir tuo, kaip jaučiamės avėdami vienus ar kitus batus. Tą galima padaryti labai paprastai: nukreipkite dėmesį į savo pėdas, pamėginkite pajusti, kiek ir kaip batas priglunda prie jūsų pado, čiurnos, viršutinės pėdos dalies. Pajudinkite kojų pirštus – ar jiems pakanka vietos bate? O gal priešingai – pėda bate jaučiasi tarsi įkalinta? Ir negudraukite, jeigu šiuo metu sėdite namie su patogiomis šlepetėmis, išbandykite tai ir avėdami lauko avalynę. O tada spręskite, kuriuos batus verta pasilikti, o su kuo metas be gailesčio atsisveikinti.

Iki 2020 m. vasario 9 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vykstanti archeologinės avalynės paroda „200 batų – 700 metų“ yra didžiausia tarptautinė tokio pobūdžio paroda Lietuvoje ir pasaulyje. Jos pagrindu tapo vertingiausi archeologiniai radiniai iš Gdansko archeologijos muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus. Pastarojo radiniai – XIII–XIV a. datuojama ankstyviausia žinoma vilniečių avalynė – specialiai šiai parodai buvo atrinkta, restauruota ir eksponuojama pirmą kartą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

2023 m. rudens/žiemos mada | Canvos nuotr.

2023 m. rudens ir žiemos mados kryptys, kurias verta žinoti

2023 09 05
Ekologiškas maistas | „Shutterstock“ nuotr.

Vienintelis Lietuvoje „auksinį“ sertifikatą įgijęs sveiko maitinimo darželis Kaune

2023 09 03
E. Balčiūnaitė | A. Pledžio nuotr.

Bėgikė Eglė Balčiūnaitė: maratonas – ilgas darbas su savo kūnu ir mintimis

2023 08 30
„Šviesos konversija“ | lightcon.com nuotr.

Lazerių srityje esame tarp pirmaujančių pasaulyje

2023 08 23
bitininkas ekologas Laimonas Galvonas | „Ekoagros“ nuotr.

Lietuviams medus – šimtaprocentinė sveikata

2023 08 18
Žiemos pramogos | unsplash.com, M. Valterio nuotr.

Žiemos pramogos vaikams: ko nepamiršti?

2023 07 27
Tradicinės muzikos konferencija NordTrad Vilnius 2019 | LMTA archyvo nuotr.

Garsi Lietuvos etnomuzikologė Daiva Vyčinienė – apie Meno teorijos studijas LMTA

2023 06 22
Pėdos, vanduo | pixabay.com, StocSnap nuotr.

Nepamirškite pėdų ir vasarą, ir žiemą 

2023 06 10
Leidyklos „Alma littera“ apdovanojimas už geriausią 2021 m. knygą paaugliams „Sulaukti aušros“ | Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos nuotr.

Rašytoja Agnesa Kenešytė-Gricė: Noras rašyti kilo, kai radau Pranės Dundulienės knygą „Pagonybė Lietuvoje“

2023 05 23
Ažuolas, miškas | am.lt nuotr.

Pasodink vietinį ąžuolą – sukursi aplinką šimtams gyvybės rūšių. Pasodink atvežtinę eglę – sukursi dykumą

2023 05 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Žemaitijoje aptikta nevietinė grybų rūšis | vstt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Žemaitijoje aptikta nevietinė grybų rūšis

2023 09 14
Ukrainos vėliava | finmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ukrainos reformoms – 1,5 milijono parama

2023 09 13
Skambučiai | ligoniukasa.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

VLK ir „Sodra“ taupys skambinančiųjų laiką

2023 09 13
Gatvių skenavimas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje skenuojamos gatvių dangos

2023 09 13
Policija | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pritarta policijos veiklos organizavimo pokyčiams

2023 09 13
Ką būtina žinoti apie senas skolas?
Lietuvoje

Darbo partija teikia siūlymus pajamų didinimui

2023 09 13
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Auga ir krovinių, ir keleivių skaičiai

2023 09 13
Mama ir kūdikis | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM stiprina psichologinę pagalbą mamoms

2023 09 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • „Pabėgėliai" apie Kuo Kremlius ruošiasi pakeisti Putiną?
  • Kacapas apie „Dronų armija“ kyla prieš driskius
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Atatranka apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žemaitijoje aptikta nevietinė grybų rūšis
  • Ukrainos reformoms – 1,5 milijono parama
  • VLK ir „Sodra“ taupys skambinančiųjų laiką
  • Vilniuje skenuojamos gatvių dangos
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

2023 m. rudens ir žiemos mados kryptys, kurias verta žinoti

by daiva
2023 09 05
1
2023 m. rudens/žiemos mada | Canvos nuotr.

Ką tik prasidėjęs ruduo jau diktuoja naują tvarką jūsų drabužinėje? O galbūt nusibodusį paltą ar megztinį norite pakeisti nauju ir...

Skaityti toliau

Vienintelis Lietuvoje „auksinį“ sertifikatą įgijęs sveiko maitinimo darželis Kaune

by Kristina Aleknaitė
2023 09 03
0
Ekologiškas maistas | „Shutterstock“ nuotr.

Lietuvoje ekologišką viešąjį maitinimą yra sertifikavę keturi vaikų darželiai: trys valstybiniai (du Ukmergėje ir vienas Plungėje) bei vienas privatus Kaune....

Skaityti toliau

Bėgikė Eglė Balčiūnaitė: maratonas – ilgas darbas su savo kūnu ir mintimis

by Kristina Aleknaitė
2023 08 30
0
E. Balčiūnaitė | A. Pledžio nuotr.

Viena garsiausių visų laikų Lietuvos lengvaatlečių, 2008 metų Pekino ir 2016 metų Rio de Žaneiro Olimpinių žaidynių dalyvė Eglė Balčiūnaitė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • „Pabėgėliai" apie Kuo Kremlius ruošiasi pakeisti Putiną?
  • Kacapas apie „Dronų armija“ kyla prieš driskius
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Atatranka apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • >>>Žemynai apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
Kitas straipsnis
Rengėjų nuotr.

Kviečia gudų tautinis koncertas „Senoji Baltarusija“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai