Klimato planas – nuosprendis brandiems miškams? (4)

Klimato planas – nuosprendis brandiems miškams? | Asociacijos „Gyvas miškas“ nuotr.

Pagal Lietuvos siūlomą klimato veiksmų planą norint stabdyti klimato kaitą reikia auginti daugiau jaunuolynų ir gaminti bei vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus ir kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, keisti betoną, metalą plastiką į medį ir taip spręsti klimato atšilimo problemą.

Šis pasiūlymas sukėlė gamtininkų ir aplinkosaugos organizacijų pasipiktinimą. „Nacionalinė miškų strategija tampa – CO2 konservavimas balduose, kas iš esmės sunaikiną bet kokią kitų klimato priemonių naudą. Lietuvos miško specialistai ir aplinkos ministerija savo argumentus grindžia 50 metų senumo iš esmės klaidinga teorija, kad tik jauni ir pribręstantys miškai kaupia anglį bei ignoruoja tarptautinius tyrimus.“ – teigia

asociacijos „Gyvas miškas“ vadovė Monika Peldavičiūtė. Miškų tarnyba, pristatydama CO2 sugėrimus, savo išvadose net neįtraukia CO2 kaupiamo dirvožemyje, kai tuo tarpu, tarptautiniai moksliniai tyrimai atskleidė, jog dirvožemyje sukaupta anglis vidutiniškai siekia 44% visos miške sukauptos anglies, o negyvoje medienoje surišta dalis gali siekti daugiau kaip 20% procentų. Miškai vidutiniškai sugeria CO2 bent iki 800 metų amžiaus – pažymi Johannes Gutenberg-Universität Mainz universiteto fizikos doktorantas Justas Andrijauskas. Taigi, sakydami jog CO2 sukauptą medienoje mes užkonservuosime balduose ir taip bent laikinai išspręsime problemą, yra labai toli nuo tiesos. Kertant miškus vos sulaukusius brandos užkertamas kelias šiam anglies kaupimo mechanizmui įsibėgėti, o dirvoje sukaupta anglis sunkiosios miško technikos yra atidengiama suardant paklodę, ko pasekoje mikroorganizmai ją paverčia atgal į CO2.

Pasaulio gamtos fondo duomenimis – miškų naikinimas lemia maždaug 20 proc. sukeltų CO2 emisijų. Didžiausios aplinkosauginės organizacijos teigia, kad įgyvendinant klimato kaitos mažinimo politiką svarbiau yra išsaugoti egzistuojančius senus miškus nei veisti naujus miškus ir plantacijas, kurios anglies absorbcijos požiūriu seniesiems miškams prilygs tik po pusės amžiaus. Pasaulinės Global Forest Watch organizacijos duomenimis Lietuva nuo 2001 iki 2018 prarado 13 procentų medžių dangos, o bendras natūralių miškų nuostolis buvo lygus 24,5Mt išmetamo CO2.

„Naujai įveisti miškai neprilygsta seniesiems pagal sukaupiamos anglies kiekius. Jei norime miškuose kaupti daugiau anglies, nepakanka vien tik didinti jų plotą. Nemažiau svarbu ir medynų amžiaus struktūra“ – teigia miškotyros ekspertas Žydrūnas Preikša. Būtina kiek įmanoma ilgiau išlaikyti medieną su joje sukaupta anglimi.

Pagrindinė problema miškininkystės sektoriuje yra intensyvus negyvos medienos šalinimas ir labai mažai išlikusių sengirių plotas. Pasak eksperto, ilgai pūvančių medžio rūšių negyva mediena kaip tik ilgesniam laikui užkonservuoja anglį nei kitoks medienos panaudojimas. Todėl, tokia mediena turėtų likti miškuose vietoj to, kad malkų pavidalu būtų sukūrenta, greitai išskiriant anglį į atmosferą. Negyvos medienos išsaugojimas yra ne tik svarbus klimato kaitos prevencijai – tokia mediena yra svarbi buveinė daugeliui nykstančių rūšių 6-ojo masinio rūšių išnykimo Žemėje, sukelto žmogaus, kontekste.

„Dažnai teigiama, kad intensyviai kertant miškus ir panaudojant medieną statybose, pristabdomas klimato šiltėjimas. Tačiau lentos supūva sąlygiškai greitai, lyginant su natūraliu miško gyvenimo ciklu. Todėl panaudojus medieną, anglies išskyrimo laikas yra gerokai trumpesnis nei tas laikas, kurį medis stovėtų ir natūraliai supūtų miške.“

Skaičiuojant anglies balansą, reikia nepamiršti ir medienos kirtimo, transportavimo, produktų gamybos ir išplatinimo metu išskiriamo CO2 kiekio, kuris dažniausiai būna iš iškastinio kuro. Jis tiesiogiai prisideda prie klimato atšilimo.

Ar miškininkystės intensyvinimas gali prisidėti prie klimato kaitos suvaldymo? „Tikrai ne,“ – vienareikšmiškai atsako aplinkosaugininkai. Reikalingas miškų ekosistemų sveikatos ir imuniteto stiprinimas – t.y. sveiki, įvariarūšiai ir įvairiaamžiai natūralūs miškai, biologinės įvairovės apsauga ir subalansuota brandžių miškų apsaugos politika.

„Norint švelninti klimatą – reikia pirmiausiai stabdyti plynus kirtimus, senųjų miškų naikinimą ir jų keitimą jaunuolynais bei plantacijomis, taip užtikrinant bioįvairovės apsaugą. Į planą būtina įtraukti senų miškų ir medžių išsaugojimą, šalia atkūrinėjamų miškų nustatyti miškų santykį, kurie bus saugomi ir neliečiami.“ – savo pastabose klimato veiksmų planui dėsto asociacija „Gyvas miškas“.