Kovo 23 dieną visoje žemėje minima Pasaulinė meteorologijos diena. 1950 m. kovo 23-ąją pradėjo veikti Pasaulinė meteorologijos organizacijos konvencija, kurią patvirtino Jungtinių Tautų organizacija, o nuo 1961 metų ir pradėta minėti ši diena.
Pasaulinės meteorologijos organizacijos paskelbtas 2015 metų Pasaulinės meteorologijos dienos šūkis – „Klimato žinios – būtinybė veikti“ ir Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtas Pasaulinės vandens dienos, kuri minima kovo 22 d., šūkis – „Vanduo ir darnus vystymasis“ skatina aktyviai veikti tiek informacijos teikėjus tiek jos vartotojus. Kasdien Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis naudojasi priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, miškininkai, draudimo ir statybų bendrovės, energijos tiekimo, kelių priežiūros, aviacijos, laivininkystės ir kitos įmonės. Būtent hidrometeorologinių elementų ir reiškinių stebėsena, laiku sudarytos prognozės ir perspėjimai gali padėti išvengti nepageidaujamų veiklos sutrikimų, nuostolių, išgelbėti žmonių gyvybę.
Pirmoji Lietuvoje centrinė meteorologijos stotis įsteigta 1921 m. Kaune, nors pirmieji meteorologiniai stebėjimai Vilniaus universiteto observatorijoje buvo pradėti dar 1770 m., o Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba metus skaičiuoja nuo 1921 m. Lietuvoje šiuo metu veikia 18 meteorologijos stočių, kuriose stebėjimus atlieka kvalifikuoti meteorologai, 9 automatinės meteorologijos stotys, 2 aviacijos meteorologijos stotys, 35 vandens matavimo stotys, atliekančios meteorologinius matavimus, ir 43 agrometeorologijos stotys.
Klimatas Lietuvoje per praėjusį šimtmetį šiek tiek pakito. Oro temperatūra padidėjo 0,7–0,9 laipsnio. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamose prognozėse sakoma, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vis dažniau pasitaikys karščio bangų. Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 laipsniais, o atskirais mėnesiais – 7
