Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ypatingos duonos galios: kuo tikėjo mūsų senoliai?

www.alkas.lt
2019-12-19 16:30:02
0
Ypatingos duonos galios: kuo tikėjo mūsų senoliai?

Ypatingos duonos galios: kuo tikėjo mūsų senoliai? | „Vilniaus duonos“ nuotr.

Ypatingos duonos galios: kuo tikėjo mūsų senoliai? | „Vilniaus duonos“ nuotr.
Ypatingos duonos galios: kuo tikėjo mūsų senoliai? | „Vilniaus duonos“ nuotr.

Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona Lietuvos kultūroje turi ypatingą vietą – ne tik kaip maistas, bet ir kaip vienas pagrindinių tautos simbolių, ant protėvių Kūčių stalo užimdavęs garbingiausią vietą. Kokiomis stebuklingomis duonos galiomis tikėjo mūsų senoliai ir kaip su šventa duonele elgėsi per didžiąsias žiemos šventes?

Duonos kepimas buvo prilyginamas pasaulio sutvėrimui. Pagal iš kartos į kartą perduodamus receptus tris dienas trunkantis ruginės duonos ruošimas laikytas šventa apeiga. Etnologas profesorius Libertas Klimka pastebi, kad šiuo labai svarbiu ir garbingu darbu užsiimti galėjo tik namų šeimininkė, kepaliukai buvo puošiami kryželiu, o iškeptą duoną raikydavo tik tėvas arba

vyriausias sūnus. Duonos kepaliukas turėjo būti apvalus, kaip pasaulis, o kryželis ant jo žymėdavo keturias pasaulio šalis. Tikėta, kad jokiais būdais nevalia ant stalo padėti apverstos duonos, kad pasaulio tvarka neapsiverstų, o melas netaptų tiesa.

Stebuklingos duonos galios

Per žiemos šventes ypatingas duonos vaidmuo atsiskleisdavo ryškiausiai – ji laikyta pagrindiniu namų simboliu, suvienijančiu šeimą, nulemiančiu sėkmingus, darnius ateinančius metus, pamaitinančiu ne tik gyvuosius, bet ir mirusiuosius. Pradėdamas Kūčių vakarienę namų šeimininkas padalindavo visiems šeimos nariams po ruginės duonos kepaliuko riekelę, taip sustiprindamas tarpusavio ryšį, pabrėždamas dalijimosi, darnos svarbą, atleisdamas šeimos nariams visų metų nuodėmes. Išsidalinę duoną, namiškiai pabarstydavo ją druska, suvalgydavo ir tik paskui ragaudavo kitų Kūčių patiekalų.

Kūčių vakarą prasidėdavo ilgiausios metų nakties pramogos – būrimai, ateities spėjimai ir ateinančius metus pranašaujančios apeigos. Ir čia ruginė duona turėjo didelę reikšmę. Buvo tikima, kad metai bus skalsūs, jei namų šeimininkas prieš Kūčių vakarienę, nešinas duonos kepalu, apeis aplink namus, pasibels į duris ir prisistatys „Dievuliu su duonele rankoj“.

Tikėta, kad Kūčių vakarienėje dalyvauja ne tik gyvieji, bet ir šeimos mirusieji nariai, tad ir duona buvo ne vien gyvųjų maistas. Nakčiai ant stalo kelias riekeles palikdavo artimųjų vėlėms. Mirusiesiems pamaitinti gamindavo ir vėlių duonelę – kūčiukus. Buvo manoma, kad vėlės neturi kūno, tad jų duonelė būdavo labai maža, bet kūčiukų šeimininkės prikepdavo daug, tikėdamos, kad ir giminės vėlių daug būta.

Bėgant laikui duonos vaidmuo keitėsi

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui duona įgavo vilties ir išgyvenimo reikšmę. Libertas Klimka pasakoja, kad atėjus neramiems laikams duonos vaidmuo pasikeitė: „Karo metais, pokariu duona turėjo gyvybės kainą. Kuriantis kolūkiams už darbadienį mokėdavo ar ne 70 g grūdų, o lageriuose visas maisto davinys – keli šimtai gramų duonos.“ Bet ir tada lietuviai neprarado dvasingumo. Tremtyje stokodami maisto, paslapčia susiburdavo ir tyliai švęsdavo uždraustas Kūčias, o visos Kūčių vaišės tebuvo nuo pietų sutaupytos, peržegnotos kelios duonos riekelės.

Sovietmečiu žemė buvo nusavinta, todėl ir santykis su duona pasikeitė. Profesorius L. Klimka sako, kad kepama nebe namie, duona prarado šventumą ir papročiai jos nebesaugojo. Net duonos rūšių pavadinimai buvo svetimi – Maskvos, Borodino. Tačiau ir tada atokesniuose Lietuvos kampeliuose moterys kruopščiai saugojo tikruosius duonos receptus, slapta tęsė tautos papročius ir stengėsi perduoti savo vaikams šimtmečių pagarbą ir meilę gimtajai duonai.

Išradingi duonos receptai

Žvelgiant į duonos receptus, „Vilniaus duonos“ gaminių kūrimo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė pastebi, kad lietuvių šeimininkės būdavo labai išradingos ir ypatingomis progomis stengdavosi iškepti gardesnę, saldesnę duoną. „Kiek teko skaityti istorinius šaltinius, buvo naudojamos žaliavos, kurių rasdavo savo daržuose, soduose. Nors pasirinkimas buvo labai ribotas, pasidžiovindavo šeimininkės ir slyvų, ir obuolių. Prabangesni pagardai būdavo bruknės ar spanguolės“, – pasakoja S. Šobinskienė. Neturint džiovintų vaisių, duoną saldindavo medumi arba jau nuo XX a. vandeniu plikindami ruginius miltus.

Tradiciniai duonos receptai atgimsta naujais skoniais

Ir šiandien šventiniam stalui dalis lietuvių renkasi ruginę duoną. „Ta tikroji mūsų skalsi, saldi duona su raugu, plikiniu liko mūsų racione, tik pasipildė naujomis madomis – grūdais, sėklomis. Žiemos švenčių laikotarpiu žmonėms norisi ruginės duonos, nes prie tradicinių Kūčių, Kalėdų patiekalų – silkės, žuvies, mėsos, kepsnių ji labai tinka“, – teigia S. Šoblinskienė. Pasak gaminių kūrimo vadovės, tradicinės duonos gerbėjai iki šiandien gali rasti duonos gaminių, išsaugojusių autentišką sudėtį ir receptus, nepakitusius jau daugiau kaip 60 metų.

Mėgstantys naujoves taip pat nepamiršta duonos tiek kasdieninėje mityboje, tiek ypatingomis progomis. Išgyvenusi įvairiausius laikotarpius, duona išlieka lietuvių mėgstamu ir vertinamu gaminiu – tradiciniai receptai atgimsta naujais skoniais, o netikėti duonos ir Kūčių ar Kalėdinių patiekalų deriniai paįvairina šventinių vaišių stalą. Ir galbūt, kartu su tauta gyvuojanti duona toliau dirba savo šventą darbą – tyliai vienija prie švenčių stalo susėdusius šeimos narius, sukurdama taiką kiekvieno širdyje, darną šeimoje ir skalsą namuose visus ateinančius metus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atkreipkite dėmesį į duonos sudedamąsias dalis
  2. Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis duoną?
  3. Kaip neapsigauti renkantis duoną?
  4. Nepelnytai pamiršta: kodėl ant savo stalo tradicinę duoną turėtume dėti dažniau

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Romualdas Norkus | lzs.lt nuotr.

Publicistui Romualdui Norkui paskirta lietuvių kalbos gynėjo Antano Macijausko premija

2023 08 09
Šiandien minima Duonos diena

Duona – naudinga, tačiau ne vakarienei

2023 07 09
Sparčiai senstanti Lietuvos visuomenė: ar šalyje yra vietos senoliams? | bookfieldbulletin.com nuotr.

Senstanti Lietuvos visuomenė: ar šalyje yra vietos senoliams?

2023 06 24
Vilniaus rotušėje pagerbti nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai | LNKC nuotr.

Vilniaus rotušėje pagerbti nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai

2023 05 17
Duona | pixabay.org nuotr.

Duona – nepakeičiama stalo karalienė

2023 02 18
Skelbiamos 3 priemonės pensininkų skurdui mažinti

Senolių sveikata. Kodėl ji susilpnėja žiemą?

2023 02 13
Duona | pixabay.com nuotr.

Kaip atšviežinti padžiūvusią duoną?

2023 02 05
Duona | pixabay.org nuotr.

Skirtingos duonos skirtingai valgomos

2023 01 29
Ar tinka sumuštinis pusryčiams, pietums ir vakarienei?

Pusryčiai be sumuštinių – neįsivaizduojami

2023 01 08
Stipendijos | latga.lt nuotr.

Skelbiamos mobilumo stipendijų varžytuvės 2023 m.

2023 01 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10
Ką svarbu žinoti priešmokyklinukų tėvams?
Gamta ir žmogus

Kaip elgtis pastebėjus patyčias?

2023 09 10
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.
Gamta ir ekologija

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.
Lietuvoje

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • ramtadryliui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >>>Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dar mažai pažįstami lapiniai kopūstai
  • Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili
  • Pavasarinį tvarkymąsi keičia rudeninis
  • 5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Publicistui Romualdui Norkui paskirta lietuvių kalbos gynėjo Antano Macijausko premija

by Kristina Aleknaitė
2023 08 09
1
Romualdas Norkus | lzs.lt nuotr.

Iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, publicisto ir leidėjo Antano Macijausko premija šiemet paskirta publicistui, redaktoriui, leidėjui Romualdui Norkui. Pagal paprotį...

Skaityti toliau

Duona – naudinga, tačiau ne vakarienei

by Ditė Česėkaitė
2023 07 09
0
Šiandien minima Duonos diena

Nusprendus laikytis subalansuotos mitybos ir valgyti sveikai, esame linkę pulti į kraštutinumus – drastiškai keisti mitybos įpročius, laikytis nesubalansuotos dietos...

Skaityti toliau

Senstanti Lietuvos visuomenė: ar šalyje yra vietos senoliams?

by Kristina Aleknaitė
2023 06 24
0
Sparčiai senstanti Lietuvos visuomenė: ar šalyje yra vietos senoliams? | bookfieldbulletin.com nuotr.

Birželio 27–28 dienomis, Latvijos sostinėje Rygoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „EIT Food 2023“, bus sprendžiami maisto sistemų pertvarkymo ir pasaulinių maisto...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • ramtadryliui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >>>Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • ramtadrylis apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
I. Ruginienė. Valdantieji praleido progą pasukti valstybės vairą gerovės kryptimi

I. Ruginienė. Valdantieji praleido progą pasukti valstybės vairą gerovės kryptimi

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai