Klimatas ir orai turi didžiulį poveikį žmogaus sveikatai ir savijautai. Besikeičiantis klimatas keičia daugelio ekosistemų funkcionavimą, augalų ir gyvūnų rūšių buveines. Klimato kaita pasireiškia temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiais ir ekstremaliais įvykiais: sausromis, audromis ir potvyniais.
Keičiantis klimatui, organizmas turi adaptuotis
Lietuvos klimato svyravimai yra neatsiejama visos planetos klimato sistemoje vykstančių procesų dalis. Lietuvoje gali pasireikšti tiek neigiami globaliniai klimato pokyčių padariniai, tiek teigiami „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų emisijos mažinimo rezultatai.
Keičiantis klimatui žmogaus organizmas turi adaptuotis prie atsirandančių klimato kaitos padarinių, kurie žmogaus ir visuomenės sveikatai gali pasireikšti tiesiogiai ir netiesiogiai.
Didžiausios laukiamos dėl klimato kaitos kylančios visuomenės sveikatai grėsmės – rizikos, susijusios su dažnesnėmis karščio bangomis, alerginių ligų susirgimų laiko kaita, erkių ir kraujasiurbių vabzdžių sukeliamų ligų ir pavojų didėjimas, naujų ligų plitimas, staigių mirčių atvejų padažnėjimas ir vis dažniau pasireiškiančios karščio bangos.
Orų permainas jaučia beveik kas antras gyventojas
Žmonės į orus reaguoja labai skirtingai. Meteorolabilūs (priklausomi nuo orų) asmenys jautriai reaguoja į oro pokyčius (jaučia galvos ar sąnarių skausmą, skausmą senų žaizdų vietose). Orai stipriau veikia sergančius žmones. Įrodyta, jog orų kitimas sukelia daugelio ligų paūmėjimą, veikia ligos eigą, nulemia baigtį. Laikoma, jog ypač meteorolabilūs (priklausomi nuo orų) yra ligoniai, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, nes iki 70 proc. šių ligonių reaguoja į daugelio meteorologinius kitimus.
Sveikas organizmas į meteorologinius dirgiklius beveik nereaguoja. Klimato pokyčius sunkiausiai išgyvena vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Pagyvenę, nes dažniausiai serga įvairiomis ligomis, o vaikai dar neturi susiformavusio atsparumo.
Mokslininkai ir tyrinėtojai teigia, kad pavojingiausi sveikatai yra greitai besikeičiantys orai, kai staiga krinta arba kyla slėgis, pakyla smarkus vėjas, atsiranda didelis debesuotumas. Orai trukdo gerai jaustis mažiausiai pusei, o gal net 2/3 gyventojų.
Kaitra – kai dienos maksimali oro temperatūra yra didesnė kaip 30 laipsnių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 3 dienas. Tokiu atveju šalyje gali būti skelbiama ekstremalioji situacija.
Veikiami kaitros žmonės netenka skysčių, tirštėja kraujas, todėl paūmėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Pablogėja galvos smegenų kraujotaka, kyla insulto, infarkto grėsmė.
Veikiant kaitriems saulės spinduliams oda, jei ji nėra apsaugota, sausėja, sensta, storėja, bet ir galima patirti saulės smūgį ir odos nudegimą, net susirgti odos vėžiu. Žmogaus odoje yra mažiausiai karščio receptorių, todėl į odos perkaitimą reaguojama ne iš karto. Šiluminis smūgis paveikia ne tik esant aukštai oro temperatūrai ir fizinį darbą dirbančius žmones, perkaisti galima net ir ne itin aukštoje temperatūroje, tačiau esant didelei santykinei oro drėgmei.
Ultravioletinės spinduliuotės indeksas – tai paprasta ir lengvai suprantama ultravioletinė spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. Ultravioletinės spinduliuotės indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas ir lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį. Lietuvoje UVI svyruoja nuo 1 iki 9 UVI, o maksimalias reikšmes pasiekia birželio-liepos mėnesiais.
Informacija apie orų permainas – internete
Gyventojams rekomenduojama sekti informaciją apie ultravioletinės spinduliuotės indeksą, jo kitimo prognozę ir apsisaugojimo nuo ultravioletinės spinduliuotės priemones bei esamą ir numatomą kaitrą šiltuoju metų laiku.
Šią informaciją galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Čia rasite informacijos apie vėjo žvarbumo indeksą ir kt.
Besikeičiantis klimatas grėsmingesnis tampa ir alergiškiems žmonėms. Alergiją sukelti gali daugiau nei 50 augalų rūšių žiedadulkių. Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės, nes jos smulkiausios, prasiskverbia giliausiai į kvėpavimo takus, lengvai prikimba gleivinėse. Alksnių, lazdynų, beržų, miglinių augalų, kiečių (pelynų) ar ambrozijų bei daugelio kitų augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastimi. Stipriai alergizuoja žmonių taip pamėgti beržo žiedų – vadinamųjų žirginėlių byrančios žiedadulkės. Žmonės skina šakeles, nešasi puošti namus, nežinodami, kad tai gali tapti alergijos priežastimi. Alergenų aptinkama ore prieš ir po augalų žydėjimo, sezono trukmė įprastai apima laikotarpį nuo kovo iki rugsėjo, tačiau dėl klimato kaitos šis laikotarpis ilgėja.
Norint išvengti žiedadulkių sukeliamos alergijos, alergiškiems žmonėms reikia stengtis kiek galima vengti kontakto su alergenu: žydinčiomis pievomis, nenupjautomis vejomis, ypač vėjuotą dieną, nemiegoti ant šieno, nepjauti žolės, kambaryje nelaikyti žydinčių gėlių, nevalgyti produktų, kurie gali sukelti kryžminę alergiją, vėdinti kambarius anksti ryte arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios.
Lietuvoje yra įrengtos aerobiologinės stebėsenos stotelės, kurių surinkta ir specialistų apdorota informacija apie ore aptinkamų žiedadulkių rūšis ir kiekius skelbiama interneto svetainėje.
Šiandien aktualios gamtinės židininės transmisinės erkių pernešamos ligos – erkinis encefalitas, Laimo liga, kuriomis vis dažniau suserga Lietuvos gyventojai. Gamtinės židininės infekcijos labai priklauso nuo jų pernešėjų – erkių gausėjimo. Klimato šiltėjimas pagreitina ligų platintojų vystymosi ciklą, gali sutrumpinti parazito ar viruso inkubacinį periodą, turi įtakos ligų išplitimui į naujas teritorijas, pailgina ligos perdavimo sezoną tose teritorijose, kuriose jos jau egzistuoja.
Erkių platinamos ligos (Laimo liga, erkinis encefalitas, erlichijozė) ir pagrindinės jų platintojos europinės miško erkės – Ixodes ricinus – aptinkamos visoje Europoje ir Lietuvoje. Erkių aktyvusis periodas Lietuvoje trunka nuo kovo iki lapkričio mėn., tačiau dėl klimato kaitos nuolat ilgėja, o didžiausia gausa registruojama gegužės mėnesį. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro svetainėje galima rasti informaciją apie erkes, uodus ir kt. bei jų sukeliamas ligas ir apsisaugojimo priemones.
