Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Ūkininkų akcijai pritaria ne visi (6)

Lietuva dabar nusėta žaliųjų kryžių akcijomis | valstietis.lt nuotr.

Lietuva dabar nusėta žaliųjų kryžių akcijomis | valstietis.lt nuotr.

Žalieji kryžiai – tokią akciją rengia ūkininkai, protestuodami prieš mokesčių politiką ir biudžeto sudarymą. Jiems nepatinka siūlymai branginti „žaliąjį“ dyzeliną ir kiti žemės ūkiui nepalankūs politinės valdžios ketinimai.

Lietuva dabar nusėta žaliųjų kryžių akcijomis – tikrais ar tariamais motyvais šalis supriešinama, akcijos iniciatoriams primenamos senos nuodėmės.

Už Lietuvą?

Protestuodami prieš Vyriausybės politiką ūkininkai laukuose stato žalius kryžius. Taip norima parodyti, kad kryžius kalamas ir žemės ūkio sektoriui. Esą vykdant tokią politiką, kokios laikosi dabartinis ministrų kabinetas,

rezultatas toks ir bus. Jokio kitokio: mokesčių didinimas atves būtent į tai.

„Ši akcija simbolizuoja kaimo mirtį ir viltį. Šiandien kaimas kenčia, tačiau turime viltį, kad pagaliau visuomenė atkreips dėmesį į tuos, kurie juos maitina. Ši akcija prasidėjo spontaniškai ir tęsis mėnesį“, – pasakojo Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas portalui delfi. Jis nesiėmė prognozuoti, kiek kryžių bus pastatyta.

Akcija norima užkirsti kelią lengvatos „žaliajam“ dyzelinui mažinimo ir pasiekti, kad žemės ūkio sektoriui, kuriam asignavimai kryptingai mažinami nuo pat 2012 metų, būtų skirta kelios dešimtys milijonų papildomų eurų 2020 metų biudžete.

Kuriamas fonas, kuriame visi, išdrįsę pasakyti ką nors prieš, būtų laikomi arba ūkininkų priešais, arba kretinais, arba papirktais niekšais. Vis dėlto yra ir kitaip manančių, kurie galvoja, kad su Vyriausybe dar galima rasti bendrų pozicijų.

Yra ir kitokia nuomonė

Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovas Arūnas Svitojus mano, kad statyti kryžius žemės ūkiui – per anksti. Jo manymu, nereikėtų religinės simbolikos sieti su biudžetu, pinigais ir Seimo ar Vyriausybės reikalais.

„Taip, aš girdėjau apie šitą akciją. Ar aš žinau, kad ją organizuoja anksčiau diskredituoti asmenys? Taip. <..> Be abejo, to neturėtų būti, bet nenoriu apie tai kalbėti. Iš esmės man nepriimtina jau tai, kad simboliu pasirinktas kryžius“, – sakė „Valstiečių laikraščiui“ Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Pasak A.Svitojaus, derybų su Vyriausybe galimybės toli gražu nėra išsemtos. „<…> Pagaliau ir derybos su Vyriausybe nėra neįmanomos. Negaliu sutikti su tuo, kad jau be kryžių pakelėse neišsiversime. Tikrai galime“, – sakė jis „Valstiečių laikraščiui“.

Šiaulių rajono meras, ūkininkas Antanas Bezaras pritarė Žemės ūkio rūmų vadovui. Pasak jo, šioje situacijoje nevertėtų spekuliuoti religiniais simboliais, be to, jokios prasmės kryžius žemės ūkiui kalti neįžvelgiąs.

„Šiaulių rajone yra daug labai derlingų žemių, yra ir Kryžių kalnas. Kryžius yra simbolis, susijęs su Dievu, tikėjimu, o ne su politika. <…> Taip elgtis, mano supratimu, negalima. Aš ir pats esu ūkininkas. Ir mano laukuose nėra ir nebus tų žalių kryžių. Man tai tiesiog nepatinka, nes negalima sieti tikėjimo su valdžia, biudžetu ir pan. Tai visai nesusiję su mano kokiomis nors partinėmis pažiūromis ar panašiai. Aš puikiai pažįstu žmones, kurie tas akcijas organizuoja. Tiek Aušrį Macijauską, tiek Joną Talmantą (Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovą – red. past.). Nieko prieš juos asmeniškai negaliu pasakyti. Aš tiesiog nepritariu šitai akcijai. Šiuo atveju manau, kad derybos dar vyksta ir su Vyriausybe mes tikrai dar galime rasti bendrą kalbą“, – teigė Šiaulių rajono meras.

Primenami seni dalykai

Oponuojantys ir skeptiškai dėl akcijos nusiteikę žmonės mano, kad A.Macijauskas, dalyvaudamas akcijoje, jai labiau kenkia, nei padeda.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas į raštu „Valstiečių laikraščio“ redakcijos pateiktus klausimus neatsakė. Buvo klausiama apie ūkininkų dalyvavimo žaliųjų kryžių akcijoje aktyvumą, taip pat apie tai, ar oponentai nenaudoja senų nuodėmių priminimo taktikos (primename tik juridinius ir niekaip niekada nepaneigtus faktus).

„Už pirktus tarnybai, bet naudotus savom reikmėm telefonus ponas Aušrys turės 100 valandų daryti gerus darbus. Teismas pagalvojo, jog saugiausia jam bus senelių namuose. Juk retas senelis turi vadinamuosius naujosios kartos mobiliuosius telefonus. O dažnas džiaugiasi tik stacionariu. Laidinius telefonus Aušriui paimti gali būti sunkesnė užduotis. Čia ir kirpti reikės, ir paslėpti sunkiau. Tad seneliai turėtų subruzti, į jų oazę atvyksta Aušrys. Jo pirštukai miklūs, įrodė pats teismas. Slėpkite visus telefonus ir sakykite, kad jokių telefonų akyse nesate matę. Ir žmogui padėsite, ir patys su ryšiu liksite“, – rašė tada žiniasklaida.

Viešųjų ryšių specialisto Mindaugo Lapinsko nuomone, A.Macijausko dalyvavimas gali žaliesiems kryžiams ir nepakenkti, jeigu apie tai nesužinos per daug žmonių. „Jeigu asmens dalyvavimo faktas iškart sukels asociacijas su vienu ar kitu faktu, su situacija, kuri labai gerai visuomenei žinoma – žala bus tikrai padaryta, nes visi sies pačią akciją su juo ir jo vienokiais ar kitokiais veiksmais. Gali būti, kad asociacijos kils tik tam tikroje siauroje specialistų, žinančių apie ankstesnius reikalus, grupėje. Didelė dalis visuomenės tuo metu net nesusidomės. Nebent būtų aktyvi suinteresuota grupė, kuri norėtų apie kažką visiems priminti. Kalbant paprastai – google paieškos sistemos antrame puslapyje jau gali paslėpti viską, net lavoną“, – sakė „Valstiečių laikraščiui“ M.Lapinskas.

Žinoma, nutikti gali visaip. Ar mažai matėme veikėjų, kurie iš garsių bylų ir net apkaltinamųjų nuosprendžių sau darydavosi politinę reklamą ir dar moralizuodavo kitiems įvairiais klausimais? Arūnas Valinskas, girtas „minavęs“ viešbutį, baudą antstoliui atgabeno vežėčiose po 1 centą. Vėliau sėkmingai tapo Seimo pirmininku. Viktoras Uspaskichas, kartu su bendrais nuteistas už finansines machinacijas daug metų trukusioje byloje, šiandien vėl sėdi Europos Parlamente. Artūras Zuokas iš politikos irgi nedingo, dargi paleido apie save šmaikščią frazę, kad yra „teistas už gerus darbus“.

Panašu, kad viskas priklauso tik nuo personažo įžūlumo ir mokėjimo nesustoti laipsnio. Kaip sakė legendinis Ilfo ir Petrovo romanų personažas, didysis kombinatorius Ostapas Benderis, duodamas patarimą savo žioplam bendrininkui Kisai Vorobjaninovui: „Daugiau cinizmo – žmonėms tai patinka.

Kryžius, mano asmenine nuomone, yra tema labiau religinė, tikėjimo tema, negu politinė. Su politika ji niekaip nesusijusi. Kryžius pirmiausia yra Kristus.

Ar maža matėme veikėjų, kurie iš garsių bylų ir net apkaltinamųjų nuosprendžių sau darydavosi politinę reklamą ir dar moralizuodavo kitiems įvairiais klausimais?

Keturi klausimai į kuriuos nesiteikė atsakyti A. Macijauskas:

– Esate minėjęs, kad ši akcija prasidėjo spontaniškai. Ar ji jau davė kažkokių rezultatų, kiek žadate ją tęsti?

– Ar ūkininkai joje aktyviai dalyvauja?

– Ar sulaukiate valdžios bei visuomenininkų palaikymo?

– Ar šios kilnios akcijos oponentai nebando savo naudai pasitelkti jūsų biografijos faktų, konkrečiai momento, kai dar būdamas valstybės tarnautoju teismo buvote pripažintas piktnaudžiavęs valstybės tarnyba?

Kategorijos: Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite:

srtfondas Init

Antklodės Baldai internetu Paskolos internetu Darbo skelbimai