Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Smulkieji ūkiai – posūnio vietoje?

[autorius]

[papildyta]

0
zum.lt nuotr.

zum.lt nuotr.

zeme_zum.lt
zum.lt nuotr.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama smulkiesiems ūkiams, ieškantiems nišos besikeičiančiame pasaulyje. Lietuvoje yra apie 100 tūkst. smulkiųjų ūkių.  Pasak pačių žemdirbių, toks ūkininkavimas – tai gyvenimo būdas, neatsiejamas nuo šeimos istorijos, iš kartos į kartą perduodamos žemės.

Žemės ūkio pagrindas

Per du dešimtmečius daugelyje ES šalių šeimos smulkiųjų ūkių skaičius sumažėjo. Priežastys aiškios – didėjantis gamybos našumas ir konkurencija. Mažesni ūkiai, norėdami išlikti ir konkuruoti su didesniais, priima sprendimą plėstis, deja, taip prarasdami savo išskirtinumą ir tradicijų tąsą. Paprastai mažuosius ūkius valdo šeimos nariai. Tokios šeimos ne tik gamina natūralius produktus, bet ir puoselėja senąsias kaimiško gyvenimo tradicijas, vertybes, savo vaikus moko pagarbos gamtai, kantrybės ir darbštumo. Labai svarbu tai, kad smulkieji  ūkininkai pagyvina vietinę rinką. Nuo sėkmingo šeimos ūkininkavimo priklauso regionų ekonomika.

ES nuolat ieškoma priemonių, kaip palaikyti šeimos ūkininkavimą: ūkiai skatinami bendradarbiauti tarpusavyje, tai padeda lengviau parduoti savo produkciją. Smulkieji ūkiai taip pat skatinami savo veikloje taikyti mokslinių tyrimų naujoves, kurios padeda mažinti prekių savikainą, gaminti jų daugiau, išlaikant aukštą kokybę. Mažuosius ūkius neabejotinai galima įvardyti kaip žemės ūkio pagrindą, jie Europoje klesti jau šimtmečius, yra konkurencingi, orientuoti į rinką, harmoningai įsilieję į kaimo vietoves ir atitinka visuomenės interesus. Ar taip yra ir mūsų šalyje?

Lietuvos Seime susirinkęs gausus ūkininkų, savivaldybių specialistų, valstybinių institucijų ir mokslo atstovų bei politikų būrys ieškojo atsakymo į visiems šalies regionams aktualų klausimą – ar smulkusis ūkis turi ateitį? Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus, parama smulkiems ūkiams turėtų būti ne tik deklaruojama, bet ir reali. Seimo narys pažymėjo, kad ES leidžia papildomai skirti paramą už pirmuosius 30 ūkio hektarų, tam perskirstant iki 30 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų. Komitetas, įvertinęs Lietuvos ūkių struktūrą ir juose pagaminamą žemės ūkio produkciją, dar prieš dvejus metus pasisakė už šios išmokos taikymą, skiriant jai kuo didesnę TI voko dalį. 2014 metais – tai buvo 10 proc., 2015 m. – 15 proc. (48 eurų priedas).

Be paramos neišgyventų

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gabija Jurgelytė pristatė tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad dauguma Lietuvos savivaldybių pasisako už papildomą tiesioginę paramą smulkiesiems ūkiams, nes taip užtikrinamas teisingas jos paskirstymas.  „Tai iš dalies kompensuoja smulkiųjų ūkininkų prarastas pajamas dėl produkcijos pardavimo kainų skirtumo, – pripažino pranešėja. – Be to, ši parama padeda išlaikyti Lietuvos kaimo gyvybingumą.“

Savivaldybėms buvo pasiūlyta pasvarstyti, ar ne efektyviau būtų atsisakyti išmokos už pirmuosius hektarus, o jai numatytas lėšas perkelti į Kaimo plėtros priemones, kad smulkieji ūkininkai galėtų jomis pasinaudoti per investicinius projektus. Dauguma savivaldybių atsakė neigiamai, nurodydamos, kad tuomet smulkieji nepajėgtų pasinaudoti šiais pinigais. „Investicinės paramos taisyklės labai sudėtingos, reikėtų samdyti konsultantus, be to, dažnai šie ūkininkai yra vyresnio amžiaus ir baiminasi ilgalaikių įsipareigojimų“, – apibendrino tyrimo rezultatus G.Jurgelytė.

Lietuvoje ūkiai iki 30 ha sudaro didžiąją dalį (beveik 90 proc.) visų ūkių, tačiau jie valdo mažiau negu 30 proc. žemės. Ūkiai nuo 30 iki 90 ha (8 proc.) valdo 19 proc. žemės, o didesni kaip 90 ha ūkiai (4 proc.) – 53 proc. visos žemės. Kartais nuogąstaujama, kad parama už pirmuosius hektarus paskatins stambiuosius ūkius imtis savotiškos aferos – dirbtinai skaidyti valdas, dalį žemių atiduodant savo šeimos nariams. Tačiau statistikos duomenys rodo, kad dirbtinis valdų skaidymas gal ir vyksta, bet labai mažu mastu. Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatė 300 piktnaudžiavimo atvejų, kai neteisėtai norėta pasinaudoti už pirmuosius hektarus skiriama išmoka.

Kita aktuali tema – vadinamieji sofos ūkininkai. Šie žemės savininkai, nors ir turi ūkininko pažymėjimą, apie žemdirbystę net nemąsto, deklaruoja tik pievas ir ganyklas, bet neturi nė vieno sutartinio gyvulio. Daugelis rimtai ūkininkaujančiųjų pyksta, kad ES lėšomis „šeriami“ veltėdžiai.  Anot G.Jurgelytės, sofos ūkininkai 2014 m. gavo 1,5 proc. visų tiesioginių išmokų, už pirmuosius hektarus jiems atiteko 3,2 proc. išmokos, tai išties tėra labai maža krepšelio dalis.

Žaliavą reikia perdirbti

Žemės ūkio ministrė Virginija  Baltraitienė pažymėjo, kad smulkieji ūkiai atlieka ne tik ekonominį, t. y. žemės ūkio gamybos, bet ir socialinį, kultūrinį, aplinkosauginį vaidmenį. Būtent tokiam visapusiškam kaimo gyvybingumo palaikyti ir turi būti skiriama parama. „Gyvenimas verčia sugrįžti prie pamatinių vertybių – šeimos, žemės, natūralių produktų, – sakė ji. – Tai gali sukurti smulkusis ūkis.“ Pasak ministrės, Lietuvoje susiklostė situacija, kad nederlingose žemėse vyrauja smulkesni ūkiai, o kur žemė derlinga, ūkiai didesni ir stipresni, vadinasi, ir verslui sąlygos daug geresnės. „Todėl smulkieji ūkiai strategiškai pagerina padėtį tuose regionuose“, – pripažino V.Baltraitienė.

Ministrė apibūdino kriterijus, kuriais remiantis reikėtų vertinti ūkio svarbą ir reikšmę. Jos teigimu, reikia vertinti ne pagal hektarų skaičių, o pagal tai, ką ūkis veikia. „Pavyzdžiui, 30 ha šiltnamių ar braškių ūkį galima vadinti stambiu, o tokio pat dydžio grūdų ūkį – smulkiu, – sakė ji. –  Todėl nuspręsta ūkius diferencijuoti pagal dydį, išreikštą produkcijos standartine verte.“

Ūkiai, kurių produkcijos standartinė vertė neviršija 4 tūkst. eurų, negamina rinkai, viską sunaudoja pačiame ūkyje ir šeimoje, gauna tik tiesioginę paramą. Vidutiniais galima vadinti ūkius, kurių standartinės produkcijos dydis yra 8–50 tūkst. eurų, o didesnius – stambiais ūkiais (tokių yra 6–8 proc.), jie jau gali pretenduoti į investicinę paramą. „Labai svarbu jiems padėti išlikti, nes, Pasaulio banko duomenimis, bent 10 proc. padidinus mažai gaunančių žemdirbių pajamas, būtų pasiektas  ryškus proveržis. Tiek pat padidinus stambiųjų pajamas, padidėjimo efekto nebūtų. Todėl ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) strategija – padėti išsilaikyti smulkiajam ir vidutiniam ūkiui, kad jis augtų, būtų gyvybingas, galėtų konkuruoti produkcijos kokybe“, – pripažino V.Baltraitienė. Jos teigimu, galime šią paramą pavadinti socialine išmoka, bet be jos ūkiai neišsilaikytų ir prašytų paramos iš valstybės.

„Labai svarbu, kad smulkieji ūkiai ne vien augintų žaliavą, bet ir ją perdirbtų, o produkciją realizuotų per ūkininkų turgelius, – tvirtino V.Baltraitienė. – Savivaldybės turėtų sudaryti sąlygas, skatinti žmones gaminti galutinį produktą, juk su 1–2 karvėmis neišgyvensi.“

Didesnė pridėtinė vertė

Ar iš tiesų smulkusis ūkis negali išsilaikyti rinkoje? Šį klausimą iškėlusi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė pavyzdžiais pailiustravo, kad maži ūkiai, kaip ir mažos šalys, gali būti konkurencingi rinkoje. Pagrindinis kriterijus – ne dirbamos žemės plotas, o galutinis produktas. Net ir mažiausi ūkiai, gaminantys įdomius produktus ir tiesiogiai randantys savo vartotojus, gali klestėti ir plėstis. Smulkieji ūkiai dažniausiai ir patrauklūs tuo, kad siekia išskirtinumo. Pavyzdžiui, yra ūkių, besispecializuojančių sūrių gamyboje arba auginančių prieskonius, taip pat iš šviežio pieno gaminančių produktus. Kurdami išskirtinę produkciją, ūkininkai sukuria didesnę pridėtinę vertę, kuri užtikrina pragyvenimo šaltinį.

Ūkių produkcija vartotojus dažniausiai pasiekia tiesiogiai. Šiuo atveju mažieji ūkiai įgauna pranašumą prieš kitus ūkius, nes dėl tiesioginio ryšio su žmonėmis ūkininkas geriau jaučia jų poreikius, didesnį dėmesį skiria aukštos kokybės produktams, jų šviežumui, skoniui, saugumui.
Pranešėja pabrėžė, kad šalia dažniausiai minimų išteklių, tokių kaip žemė bei finansai, mes turime skatinti ir kitus, nematerialius, resursus, t. y. siekti žinių.  „Žinios, kūrybingumas, bendradarbiavimas yra tikrasis perspektyvaus smulkiojo ūkio pagrindas“, – sakė ji.

Ar parama iš tiesų yra?

Padėtis Lietuvoje nėra tokia paprasta. Gausus ūkininkų būrys iš įvairiausių Lietuvos kampelių gana audringai pasisakė jiems aktualiais klausimais. Jaunųjų ūkininkų atstovas piktinosi ŽŪM pozicija. Tarp Lietuvos ūkininkų – daugiau kaip 20 tūkst., arba 13 proc., yra jaunieji ūkininkai. Jų įsikūrimui remti iki 2020-ųjų iš Kaimo plėtros programos numatyta beveik 65 mln. eurų. Šį pavasarį jaunieji ūkininkai galėjo pretenduoti į 20 mln. eurų.  Per balandį surinkta daugiau nei 1 300 paraiškų. ŽŪM duomenimis, paramos lėšų užteks tik 350 atrinktų projektų finansuoti. Kilus nepasitenkinimui, kad nemažai jaunųjų ūkininkų negaus paramos, ŽŪM dar pavasarį pažadėjo surengti dar vieną paraiškų rinkimo etapą ir patobulinti paramos teikimo taisykles, su kuriomis žadėta supažindinti ir Jaunųjų ūkininkų sąjungą. Tačiau to nepadaryta.

Daugelis kalbėjusiųjų pripažino: kaimo pagrindas – smulkieji ūkininkai, todėl būtina juos remti. Ūkininkas Nerijus Kriaučiūnas, kuris  augina ne vien žaliavą, bet ir ją perdirba – kepa duoną,  pasidalijo abejonėmis dėl jiems keliamų reikalavimų. „Veterinariniai reikalavimai vis griežtėja, toks įspūdis, kad mus nori išstumti iš rinkos“, – sakė jis. Ne visus tenkina ir pieno supirkimo taisyklės, diskutuota apie kooperacijos privalumus ir trūkumus, nuogąstauta dėl žemės brangimo ir stabilios žemės ūkio struktūros nebuvimo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Italijos ir Lietuvos požiūris sutampa – remti jaunus ūkininkus
  2. ES paramos milijonai – kaip į balą
  3. Pritarta nutarimo „Dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo“ projektui
  4. Privačiam verslui kaime, pateikus paraišką, gali būti suteikta per 200 tūkst. Lt
  5. Užsienio reikalų ministerijoje aptartas Rusijos įvestų sankcijų galimas poveikis Lietuvos verslui
  6. Parama už derliaus išėmimą iš rinkos
  7. Parama suteiks sparnus jauniesiems ūkininkams
  8. Vakarai jau atsikando migrantų, Lietuva jų tebelaukia
  9. D. Grybauskaitė: Baltijos šalių ūkininkai neturi būti diskriminuojami
  10. Vyriausybė pritarė diplomatinių santykių užmezgimui su Mikronezija, Papua Naująja Gvinėja ir Tonga
  11. Lietuva iš Airijos perima pirmininkavimą ES Tarybai
  12. Didesnė parama bus teikiama smulkiems ir aktyviems ūkininkams
  13. KAM gynybos politikos direktorius: Saugumo priemonės Baltijos regione turi būti toliau stiprinamos
  14. Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbiaus diegiant intelektines transporto sistemas
  15. Viena iš priemonių kovoje su Rusijos embargu – papildoma parama rinkodaros priemonėms
  16. Baigėsi pirmasis paraiškų rinkimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą
  17. Anykščiuose dirbusių jaunųjų profesionalų projektas įvertintas Europoje
  18. Lietuvos ir Japonijos mokslo ryšiai – vis aktyvesni
  19. Pabėgėlius apipilsime po 600 € per mėnesį
  20. Mėgaukis – šis gaminys iš ES!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti

Prezidentas ragina stiprinti smulkųjį verslą

2023 01 31
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

2023 01 27
Kariai | R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos karininkai tarnaus ES kovinėje grupėje

2023 01 27
Parama Ukrainai | VSAT nuotr.

Į Ukrainą iškeliavo VSAT parama

2023 01 27
Dronas | Alkas.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Roidmi EVA universalus robotas siurblys – viena geriausių dovanų
  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
  • Kokiais būdais galima sumažinti krūtinę?
  • Kodėl verta rinktis komplektuojamus virtuvės baldus?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

by Ditė Česėkaitė
2023 02 03
0
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“

Kovo 30–balandžio 1 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) 27-ąjį kartą vyks tradicinė tarptautinė žemės ūkio paroda...

Skaityti toliau

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

by Ditė Česėkaitė
2023 02 01
0
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) nuo šiandien priima paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos...

Skaityti toliau

Prezidentas ragina stiprinti smulkųjį verslą

by Ditė Česėkaitė
2023 01 31
0
G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia tradiciją rengti išvažiuojamąsias darbo dienas regionuose ir antradienį su komanda dirba Kėdainių regione. Šalies vadovas pirmiausia...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Žemyna apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Kitas straipsnis
Asmens tapatybės vagystės – vis dar nuvertinama grėsmė

Ką daryti bankomate radus pamirštus pinigus?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai