Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Smulkieji ūkiai – posūnio vietoje?

Lijana Cibulskienė, www.valstietis.lt
2015-10-25 15:52:49
0
zum.lt nuotr.

zum.lt nuotr.

zeme_zum.lt
zum.lt nuotr.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama smulkiesiems ūkiams, ieškantiems nišos besikeičiančiame pasaulyje. Lietuvoje yra apie 100 tūkst. smulkiųjų ūkių.  Pasak pačių žemdirbių, toks ūkininkavimas – tai gyvenimo būdas, neatsiejamas nuo šeimos istorijos, iš kartos į kartą perduodamos žemės.

Žemės ūkio pagrindas

Per du dešimtmečius daugelyje ES šalių šeimos smulkiųjų ūkių skaičius sumažėjo. Priežastys aiškios – didėjantis gamybos našumas ir konkurencija. Mažesni ūkiai, norėdami išlikti ir konkuruoti su didesniais, priima sprendimą plėstis, deja, taip prarasdami savo išskirtinumą ir tradicijų tąsą. Paprastai mažuosius ūkius valdo šeimos nariai. Tokios šeimos ne tik gamina natūralius produktus, bet ir puoselėja senąsias kaimiško gyvenimo tradicijas, vertybes, savo vaikus moko pagarbos gamtai, kantrybės ir darbštumo. Labai svarbu tai, kad smulkieji  ūkininkai pagyvina vietinę rinką. Nuo sėkmingo šeimos ūkininkavimo priklauso regionų ekonomika.

ES nuolat ieškoma priemonių, kaip palaikyti šeimos ūkininkavimą: ūkiai skatinami bendradarbiauti tarpusavyje, tai padeda lengviau parduoti savo produkciją. Smulkieji ūkiai taip pat skatinami savo veikloje taikyti mokslinių tyrimų naujoves, kurios padeda mažinti prekių savikainą, gaminti jų daugiau, išlaikant aukštą kokybę. Mažuosius ūkius neabejotinai galima įvardyti kaip žemės ūkio pagrindą, jie Europoje klesti jau šimtmečius, yra konkurencingi, orientuoti į rinką, harmoningai įsilieję į kaimo vietoves ir atitinka visuomenės interesus. Ar taip yra ir mūsų šalyje?

Lietuvos Seime susirinkęs gausus ūkininkų, savivaldybių specialistų, valstybinių institucijų ir mokslo atstovų bei politikų būrys ieškojo atsakymo į visiems šalies regionams aktualų klausimą – ar smulkusis ūkis turi ateitį? Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus, parama smulkiems ūkiams turėtų būti ne tik deklaruojama, bet ir reali. Seimo narys pažymėjo, kad ES leidžia papildomai skirti paramą už pirmuosius 30 ūkio hektarų, tam perskirstant iki 30 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų. Komitetas, įvertinęs Lietuvos ūkių struktūrą ir juose pagaminamą žemės ūkio produkciją, dar prieš dvejus metus pasisakė už šios išmokos taikymą, skiriant jai kuo didesnę TI voko dalį. 2014 metais – tai buvo 10 proc., 2015 m. – 15 proc. (48 eurų priedas).

Be paramos neišgyventų

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gabija Jurgelytė pristatė tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad dauguma Lietuvos savivaldybių pasisako už papildomą tiesioginę paramą smulkiesiems ūkiams, nes taip užtikrinamas teisingas jos paskirstymas.  „Tai iš dalies kompensuoja smulkiųjų ūkininkų prarastas pajamas dėl produkcijos pardavimo kainų skirtumo, – pripažino pranešėja. – Be to, ši parama padeda išlaikyti Lietuvos kaimo gyvybingumą.“

Savivaldybėms buvo pasiūlyta pasvarstyti, ar ne efektyviau būtų atsisakyti išmokos už pirmuosius hektarus, o jai numatytas lėšas perkelti į Kaimo plėtros priemones, kad smulkieji ūkininkai galėtų jomis pasinaudoti per investicinius projektus. Dauguma savivaldybių atsakė neigiamai, nurodydamos, kad tuomet smulkieji nepajėgtų pasinaudoti šiais pinigais. „Investicinės paramos taisyklės labai sudėtingos, reikėtų samdyti konsultantus, be to, dažnai šie ūkininkai yra vyresnio amžiaus ir baiminasi ilgalaikių įsipareigojimų“, – apibendrino tyrimo rezultatus G.Jurgelytė.

Lietuvoje ūkiai iki 30 ha sudaro didžiąją dalį (beveik 90 proc.) visų ūkių, tačiau jie valdo mažiau negu 30 proc. žemės. Ūkiai nuo 30 iki 90 ha (8 proc.) valdo 19 proc. žemės, o didesni kaip 90 ha ūkiai (4 proc.) – 53 proc. visos žemės. Kartais nuogąstaujama, kad parama už pirmuosius hektarus paskatins stambiuosius ūkius imtis savotiškos aferos – dirbtinai skaidyti valdas, dalį žemių atiduodant savo šeimos nariams. Tačiau statistikos duomenys rodo, kad dirbtinis valdų skaidymas gal ir vyksta, bet labai mažu mastu. Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatė 300 piktnaudžiavimo atvejų, kai neteisėtai norėta pasinaudoti už pirmuosius hektarus skiriama išmoka.

Kita aktuali tema – vadinamieji sofos ūkininkai. Šie žemės savininkai, nors ir turi ūkininko pažymėjimą, apie žemdirbystę net nemąsto, deklaruoja tik pievas ir ganyklas, bet neturi nė vieno sutartinio gyvulio. Daugelis rimtai ūkininkaujančiųjų pyksta, kad ES lėšomis „šeriami“ veltėdžiai.  Anot G.Jurgelytės, sofos ūkininkai 2014 m. gavo 1,5 proc. visų tiesioginių išmokų, už pirmuosius hektarus jiems atiteko 3,2 proc. išmokos, tai išties tėra labai maža krepšelio dalis.

Žaliavą reikia perdirbti

Žemės ūkio ministrė Virginija  Baltraitienė pažymėjo, kad smulkieji ūkiai atlieka ne tik ekonominį, t. y. žemės ūkio gamybos, bet ir socialinį, kultūrinį, aplinkosauginį vaidmenį. Būtent tokiam visapusiškam kaimo gyvybingumo palaikyti ir turi būti skiriama parama. „Gyvenimas verčia sugrįžti prie pamatinių vertybių – šeimos, žemės, natūralių produktų, – sakė ji. – Tai gali sukurti smulkusis ūkis.“ Pasak ministrės, Lietuvoje susiklostė situacija, kad nederlingose žemėse vyrauja smulkesni ūkiai, o kur žemė derlinga, ūkiai didesni ir stipresni, vadinasi, ir verslui sąlygos daug geresnės. „Todėl smulkieji ūkiai strategiškai pagerina padėtį tuose regionuose“, – pripažino V.Baltraitienė.

Ministrė apibūdino kriterijus, kuriais remiantis reikėtų vertinti ūkio svarbą ir reikšmę. Jos teigimu, reikia vertinti ne pagal hektarų skaičių, o pagal tai, ką ūkis veikia. „Pavyzdžiui, 30 ha šiltnamių ar braškių ūkį galima vadinti stambiu, o tokio pat dydžio grūdų ūkį – smulkiu, – sakė ji. –  Todėl nuspręsta ūkius diferencijuoti pagal dydį, išreikštą produkcijos standartine verte.“

Ūkiai, kurių produkcijos standartinė vertė neviršija 4 tūkst. eurų, negamina rinkai, viską sunaudoja pačiame ūkyje ir šeimoje, gauna tik tiesioginę paramą. Vidutiniais galima vadinti ūkius, kurių standartinės produkcijos dydis yra 8–50 tūkst. eurų, o didesnius – stambiais ūkiais (tokių yra 6–8 proc.), jie jau gali pretenduoti į investicinę paramą. „Labai svarbu jiems padėti išlikti, nes, Pasaulio banko duomenimis, bent 10 proc. padidinus mažai gaunančių žemdirbių pajamas, būtų pasiektas  ryškus proveržis. Tiek pat padidinus stambiųjų pajamas, padidėjimo efekto nebūtų. Todėl ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) strategija – padėti išsilaikyti smulkiajam ir vidutiniam ūkiui, kad jis augtų, būtų gyvybingas, galėtų konkuruoti produkcijos kokybe“, – pripažino V.Baltraitienė. Jos teigimu, galime šią paramą pavadinti socialine išmoka, bet be jos ūkiai neišsilaikytų ir prašytų paramos iš valstybės.

„Labai svarbu, kad smulkieji ūkiai ne vien augintų žaliavą, bet ir ją perdirbtų, o produkciją realizuotų per ūkininkų turgelius, – tvirtino V.Baltraitienė. – Savivaldybės turėtų sudaryti sąlygas, skatinti žmones gaminti galutinį produktą, juk su 1–2 karvėmis neišgyvensi.“

Didesnė pridėtinė vertė

Ar iš tiesų smulkusis ūkis negali išsilaikyti rinkoje? Šį klausimą iškėlusi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė pavyzdžiais pailiustravo, kad maži ūkiai, kaip ir mažos šalys, gali būti konkurencingi rinkoje. Pagrindinis kriterijus – ne dirbamos žemės plotas, o galutinis produktas. Net ir mažiausi ūkiai, gaminantys įdomius produktus ir tiesiogiai randantys savo vartotojus, gali klestėti ir plėstis. Smulkieji ūkiai dažniausiai ir patrauklūs tuo, kad siekia išskirtinumo. Pavyzdžiui, yra ūkių, besispecializuojančių sūrių gamyboje arba auginančių prieskonius, taip pat iš šviežio pieno gaminančių produktus. Kurdami išskirtinę produkciją, ūkininkai sukuria didesnę pridėtinę vertę, kuri užtikrina pragyvenimo šaltinį.

Ūkių produkcija vartotojus dažniausiai pasiekia tiesiogiai. Šiuo atveju mažieji ūkiai įgauna pranašumą prieš kitus ūkius, nes dėl tiesioginio ryšio su žmonėmis ūkininkas geriau jaučia jų poreikius, didesnį dėmesį skiria aukštos kokybės produktams, jų šviežumui, skoniui, saugumui.
Pranešėja pabrėžė, kad šalia dažniausiai minimų išteklių, tokių kaip žemė bei finansai, mes turime skatinti ir kitus, nematerialius, resursus, t. y. siekti žinių.  „Žinios, kūrybingumas, bendradarbiavimas yra tikrasis perspektyvaus smulkiojo ūkio pagrindas“, – sakė ji.

Ar parama iš tiesų yra?

Padėtis Lietuvoje nėra tokia paprasta. Gausus ūkininkų būrys iš įvairiausių Lietuvos kampelių gana audringai pasisakė jiems aktualiais klausimais. Jaunųjų ūkininkų atstovas piktinosi ŽŪM pozicija. Tarp Lietuvos ūkininkų – daugiau kaip 20 tūkst., arba 13 proc., yra jaunieji ūkininkai. Jų įsikūrimui remti iki 2020-ųjų iš Kaimo plėtros programos numatyta beveik 65 mln. eurų. Šį pavasarį jaunieji ūkininkai galėjo pretenduoti į 20 mln. eurų.  Per balandį surinkta daugiau nei 1 300 paraiškų. ŽŪM duomenimis, paramos lėšų užteks tik 350 atrinktų projektų finansuoti. Kilus nepasitenkinimui, kad nemažai jaunųjų ūkininkų negaus paramos, ŽŪM dar pavasarį pažadėjo surengti dar vieną paraiškų rinkimo etapą ir patobulinti paramos teikimo taisykles, su kuriomis žadėta supažindinti ir Jaunųjų ūkininkų sąjungą. Tačiau to nepadaryta.

Daugelis kalbėjusiųjų pripažino: kaimo pagrindas – smulkieji ūkininkai, todėl būtina juos remti. Ūkininkas Nerijus Kriaučiūnas, kuris  augina ne vien žaliavą, bet ir ją perdirba – kepa duoną,  pasidalijo abejonėmis dėl jiems keliamų reikalavimų. „Veterinariniai reikalavimai vis griežtėja, toks įspūdis, kad mus nori išstumti iš rinkos“, – sakė jis. Ne visus tenkina ir pieno supirkimo taisyklės, diskutuota apie kooperacijos privalumus ir trūkumus, nuogąstauta dėl žemės brangimo ir stabilios žemės ūkio struktūros nebuvimo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Italijos ir Lietuvos požiūris sutampa – remti jaunus ūkininkus
  2. ES paramos milijonai – kaip į balą
  3. Pritarta nutarimo „Dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo“ projektui
  4. Privačiam verslui kaime, pateikus paraišką, gali būti suteikta per 200 tūkst. Lt
  5. Užsienio reikalų ministerijoje aptartas Rusijos įvestų sankcijų galimas poveikis Lietuvos verslui
  6. Parama už derliaus išėmimą iš rinkos
  7. Parama suteiks sparnus jauniesiems ūkininkams
  8. Vakarai jau atsikando migrantų, Lietuva jų tebelaukia
  9. Vyriausybė pritarė diplomatinių santykių užmezgimui su Mikronezija, Papua Naująja Gvinėja ir Tonga
  10. Lietuva iš Airijos perima pirmininkavimą ES Tarybai
  11. TVF remia Lietuvos apsisprendimą prisijungti prie euro zonos
  12. Žemės dienos proga – žalieji ruošia GMO pietus
  13. Viena iš priemonių kovoje su Rusijos embargu – papildoma parama rinkodaros priemonėms
  14. Pabėgėlius apipilsime po 600 € per mėnesį
  15. Mėgaukis – šis gaminys iš ES!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

„Rail Baltica“

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

2025 07 02
Šilumos siurblys

Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius

2025 07 01
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Vandens gręžinys

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
pixabay.com, Vika_Glitter nuotr.

Kas iš tikrųjų kuria laimingą vaikystę?

2025 06 29
Šuo, katė

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Gitanas Nausėda

Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

2025 06 26
Daugiabutis | enmin.lrv.lt nuotr,

Seimas patvirtino NT mokestį

2025 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Asmens tapatybės vagystės – vis dar nuvertinama grėsmė

Ką daryti bankomate radus pamirštus pinigus?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai