Minima Pasaulinė maisto diena (0)

Mitybos piramidės pokyčius diktuoja besikeičiantys mitybos įpročiai | Leidinio IKI Skanaus nuotr.

Mitybos piramidės pokyčius diktuoja besikeičiantys mitybos įpročiai | Leidinio IKI Skanaus nuotr.

Nuo 1981 m. daugelyje šalių spalio 16-ąją minima Pasaulinė maisto diena. Vienas iš šios dienos tikslų – diskutuoti su visuomene apie netinkamą maistą ir nesubalansuotą mitybą.

Tad šiandien pravartu žvilgterti į gaires, nurodančias, kokį maistą dera rinktis – ši informacija vaizduojama daugeliui pažįstamoje mitybos piramidėje. Tačiau ar žinote, jog prieš keletą metų maisto piramidėje keitėsi kai kurių maisto gaminių prioritetinė tvarka? Specialistų teigimu, tam įtakos neabejotinai turėjo šiuolaikinis gyvenimo būdas ir pakitę mitybos įpročiai.

Naujoje piramidėje – sveikatai palankūs pokyčiai

Pasak dietistės Živilės Dumbraitės, buvo pastebėta, jog vadovaudamiesi senosios mitybos piramidės principais žmonės gauna mažai biologiškai aktyvių medžiagų. Be to, dėl kintančių gyvenimo ir darbo įpročių visuomenėje ėmė daugėti nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto atvejų.

„Senosios piramidės pagrindą sudarė grūdinės kultūros – duona, kruopos, makaronai. Pastebėta, jog dėl tokios mitybos gaunama mažai biologiškai aktyvių medžiagų. O, štai, naujosios mitybos piramidės pagrindą sudaro tiek grūdinės kultūros, tiek daržovės ir vaisiai. Be to, naujoje piramidėje ypatingo dėmesio sulaukė vanduo – jo rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines per dieną. Galiausiai, šalia piramidės atsirado ir fiziniai pratimai“, – pastebi Ž. Dumbraitė.

Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė pasakoja, jog stebint pirkėjų įpročius pokytis iš tiesų akivaizdus: „Vis dažniau mūsų pirkėjų krepšeliuose vietą atranda sveikesni gaminiai ar vadinamojo supermaisto titulo verti gaminiai. Pardavimai rodo, jog įvairios košės, grūdiniai ir ankštiniai gaminiai, taip pat liesa mėsa ir žuvis, alternatyvūs pieno gaminiai, gaminiai su probiotikais, žalioji arbata, ciberžolė, ghi sviestas ir kiti tapo perkamesni. Kalbant apie daržoves ir vaisius, aiškiai matomas įvairesnis raciono pasirinkimas – pirkėjai mielai išbando ir jaukinasi įvairesnius gaminius, pavyzdžiui, saldžiąsias bulves, brokolius, avokadus, taip pat gumbines daržoves, daigus, egzotiškesnius vaisius, sėklas ir riešutus“.

Mityboje svarbu protingi pasirinkimai ir saikas

Komentuodama likusias piramidės dalis, dietistė Ž. Dumbraitė mini esminį skirtumą – saiką.

„Suaugusiam žmogui per dieną patariama suvalgyti ne mažiau nei 400 g daržovių, o grūdinės kultūros gaminių – vieną ar dvi porcijas. Patartina rinktis visagrūdžius gaminius, nes jie lengviau virškinami.

Antrąjį piramidės aukštą sudaro pieno gaminiai, liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai bei nedidelė dalis augalinių riebalų. Mėsą patartina rinktis liesesnę, retai vartoti rūkytus, riebius mėsos gaminius. Mėsos gaminius patariama vartoti 1 kartą per dieną ar net rečiau, dažniau vertėtų rinktis ankštines kultūras bei augalinės kilmės baltymų turintį maistą.

Piramidės viršuje – saldumynai, cukrus, druska bei gyvulinės kilmės riebalai, kurių vartoti reikėtų labai mažai ir retai“, – atskleidžia Ž. Dumbraitė.

Lietuviai vadovaujasi sezoniškumu – naujųjų piramidės taisyklių nesibodi

Dietistė Živilė Dumbraitė | asmeninė nuotr.

Dietistė Živilė Dumbraitė | asmeninė nuotr.

Kalbėdama apie lietuvių mitybos įpročius, dietistė Ž. Dumbraitė sako, jog tautiečiai pokyčių link eina pamažu, tačiau užtikrintai.

„Lietuvoje turime keturis skirtingus metų laikus, kurie dovanoja savo derlių ir pagal tai koreguoja mūsų mitybos įpročius. Esame įpratę, jog šiltuoju metų laiku mūsų valgiaraštyje dominuoja lengvesnis maistas, o, štai, atšalus, meniu papildome sotesniais gaminiais. Čia patariu nepersistengti ir susikoncentruoti į šildantį, tačiau neriebų maistą – virkite tirštas daržovių sriubas ir troškinius“.

Baltrušaitienė, vertindama prekybos tinklo IKI pirkėjų įpročius, pažymi, jog sezoniškumas turi itin didelę įtaką pasirinkimams, tačiau bendrai stebi, jog visuomenės sąmoningumas apie sveiką mitybą yra tikrai išaugęs.

„Pavyzdžiui, pavasarį ir vasarą nuperkama kur kas daugiau lapinių daržovių, uogų, nes tuo laiku jų pasiūla būna itin plati – juk siūlome šviežią derlių. Orams keičiantis į racioną pirkėjai įtraukia obuolius – šiuo metu jų pardavimai gerokai šoktelėję. Ankstesnių metų duomenys rodo, jog žiemą pirkėjų krepšelius papildo burokėliai, morkos, kopūstai ir moliūgai, stebime ir išaugusį ankštinių daržovių – žirnelių, pupelių ir kitų – susidomėjimą.

Taigi naudingų sveikatai gaminių perkama kur kas daugiau. Be to, ir gaminimo namuose tendencija grįžta į madą, sportas ir judėjimas tampa užkrečiamu pavyzdžiu – visa tai prisideda prie sveikesnio gyvenimo būdo ir geresnės žmonių savijautos“, – teigia I. Baltrušaitienė.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: