Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai: sunkios temos, kurias gyvenimas verčia prisiminti (1)

Pirmasis lietuvių vaikų darželis Vilniuje, Antakalnyje 1918 metai. | rengėjų nuotr.

Spalio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda tradicinius ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus ir kviečia į skirtingų, bet vienos temos susietus renginius. Naujojo vakarų renginių rato tema – „Iš neatsakytų Lietuvos istorijos klausimų archyvo: kultūra ir politika“.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną prasidės trijų itin vertingų Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistų leidinių pristatymais.

Dvitomyje „Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte“ pristatoma daugybė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios fotografijų, pasakojančių, kaip lemtingų politinių įvykių sūkuryje atsidūrę lietuviai nepamiršo savo tautinės tapatybės.

Kitos dvi knygos skirtos 1863–1864 m. sukilimo temai ir žuvusių už Lietuvos laisvę sukilėlių pagerbimui, vyksiančiam lapkričio 22 d. Vilniuje.

Į lietuvių kalbą išversti Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimai“ – tai odė nesavanaudiškumui, atsidavimui tėvynei, ištikimybei ir pasiaukojimui. O netrukus pasirodysiančioje knygoje „1863–1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ pirmą kartą bus išsamiai papasakota dramatiškų įvykių Lukiškių aikštėje istorija.

„Vakarų metu kalbėsime apie tai, kad praradusi valstybę tauta nemiršta. Tai sunkios temos. Bet ir vėl vienaip ar kitaip gyvenimas verčia jas prisiminti“ – teigia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus pristatanti Viduramžių ir Naujųjų laikų archeologijos skyriaus Vilniaus tyrinėjimų grupės vadovė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.

Šių metų renginių ratą pratęs menotyrininkės dr. Rasos Antanavičiūtės paskaita apie atminties ženklus pagrindinėse Vilniaus aikštėse ir užbaigs susitikimas su istorike ir žurnaliste Gražina Kristina Sviderskyte, kuri naujai apžvelgs mitais apipintą „Lituanicos“ skrydį.

Artėjant pavasariui istorinio kraštovaizdžio specialistai – architektūrologė Jūratė Markevičienė ir parkotyrininkas Dainius Labeckis pasakos apie Lietuvos dvarų ir vienuolynų parkus, jų išsaugojimo galimybes. Kraštovaizdžio likimas glaudžiai susijęs su valstybės politika aplinkosaugos srityje. Vasario mėnesį, minėdami Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines, kviesime į istorikės profesorės Jurgitos Verbickienės paskaitą apie žydiškąjį Vilnių.

Pasitinkant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį lauks susitikimas su Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininku profesoriumi Vytautu Landsbergiu, kuris pasidalins prisiminimais apie naktį prieš kovo 11-ąją.

Vakarų ciklą užbaigs moderniausių politinių ir kultūrinių procesų tyrinėtoja kultūrologė dr. Skaidra Trilupaitytė pristatydama naujojo Vilniaus vizijas.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą sudarys devyni renginiai, kurie prasidės spalio 17 dieną ir truks iki kovo 26 dienos. Paskaitų pradžia 18 val.

Renginiai vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) ir yra nemokami.

2019-2020 METŲ VAKARŲ PROGRAMA

• Spalio 17 d. Vilniaus krašto lietuvių tautinio atgimimo ir švietimo istorija fotografijose
• Lapkričio 7 d. Apolonijos Sierakauskienės „Atsiminimai“ apie savo šeimą 1863–1864 m. sukilime
• Lapkričio 14 d. 1863–1864 m. sukilimo temą pratęsiant: baltosios dėmės, mažai tyrinėti klausimai ir kontraversiški vertinimai
• Gruodžio 5 d. Atminties politikos ženklai Vilniuje: Katedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikštės nuo XX a. pradžios iki dabar
• Gruodžio 19 d. Gražina Sviderskytė apie „Lituanicą“: kodėl ir kaip istorinė tikrovė buvo iškeista į mitą?
• Sausio 30 d. Naujausi požiūriai į istorinio kraštovaizdžio apsaugą: sampratos ir metodai
• Vasario 27 d. Žydiškasis Vilnius. Kaip jį suprantame ir vertiname?
• Kovo 5 d. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį pasitinkant: naktis prieš kovo 11-ąją
• Kovo 26 d. Vilniaus „flagmanai“: šiuolaikinio svajonių miesto kultūrinis planavimas