Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Varšuvos universitete apgintas magistro darbas apie suvalkiečių kalbos ypatybes

www.punskas.pl
2019-10-15 10:54:15
17
Povilas Vasilčik iš Suvalkų | punskas.pl nuotr.

Povilas Vasilčik iš Suvalkų | punskas.pl nuotr.

Povilas Vasilčik iš Suvalkų | punskas.pl nuotr.
Povilas Vasilčik iš Suvalkų | punskas.pl nuotr.

Neseniai Varšuvos universitete apgintas magistro darbas „Suvalkų miesto vyresniosios kartos lietuvių kalbos ypatybės“. Jo autorius Povilas Vasilčik iš Suvalkų. Jį kalbina portalo punskas.pl. redakcija.

– Apie ką galima perskaityti tavo darbe?

– Darbas skirtas Suvalkų miesto lietuvių vyresniosios kartos lietuvių kalbos bruožų analizei. Prieš pradedant nagrinėti kalbą, trumpai aptariama miesto istorija ir kultūrinė raida, pateikiamas sociolingvistinis

aprašymas. Žmonių kalba tirta remiantis garso įrašais ir atlikta anketine apklausa. Pirmame skyriuje trumpai aprašoma Suvalkų krašto bei miesto istorija, taip pat socialinė ir kultūrinė lenkiškosios regiono dalies lietuvių bendruomenės raida.

Antras skyrius skirtas lietuvių šnektų, gyvuojančių Suvalkų krašte, aprašymui. Trečiame, pagrindiniame, skyriuje pristatyta vyresniosios kartos gyventojų lietuvių kalbos lingvistinė analizė, pateiktos išvados.

– Kaip rinkai medžiagą? Kaip pasirinkai informantus? Ar žmonės su tavim mielai bendravo? 

– Mano tikslas buvo ištirti Suvalkų miesto vyresniosios kartos lietuvių kalbos bruožus. Tam panaudojau du tyrimo būdus – anketinę apklausą ir interviu. Tirti vyresniosios kartos kalbą pasirinkau todėl, kad ji išlaikė šio regiono tradicinių šnektų bruožus. Dauguma Suvalkų miesto lietuvių yra kilusi iš Punsko ir Seinų apylinkių, ir tai puikiai atspindi jų kalba.

Magistro darbo medžiagą sudaro garso įrašai, atlikti nuo 2018 m. kovo iki 2018 m. pabaigos. Iš viso įrašiau 16 vyresniosios kartos atstovų (kai kur po du žmones, gyvenančius kartu ir įrašo metu buvusius namie). Jauniausiam informantui buvo 50 metų. Bendra įrašų trukmė bemaž 18 valandų. Dažniausiai pašnekovus įrašinėjau jų namuose. Žinoma, iš anksto susitarus. Be to, surinkau 42 anketas, kurias užpildė vyresniosios kartos lietuviai.

Man labai patiko graži informantų tarmė. Visus pokalbius įrašinėjau (anksčiau atsiklausęs, ar galiu). Sugrįžęs namo atsirinkdavau man įdomius fragmentus (turinio ir kalbos atžvilgiu), vėliau dar bent kartą kiekvieną išklausydavau, atlikdavau transkripciją, t. y. specialiais ženklais užrašydavau tekstą tiksliai, kaip žmogus sakė. Po to atlikdavau kalbinę analizę – išrašydavau visus skolinius, tarmybes, priskirdamas juos atitinkamai grupei. Ir taip su kiekvienu įrašu. Tai buvo mano darbo pagrindinė dalis.           

Dalis informantų man buvo gerai pažįstama iš įvairių „Vienybės“ klubo renginių, kai kurie žmonės prisiminė mane iš vaikystės, kai mama dar mažą atsivesdavo į susirinkimus. Kai kurie iš apklaustųjų jau nustojo lankytis klube dėl sveikatos, tačiau visi labai gerai pažįsta mano mamą, todėl nebuvau jiems visiškai svetimas.

Žmonės buvo labai draugiški, visi labai šiltai priėmė, kalbėjo atvirai ir drąsiai, nors pokalbio temos kartais buvo sudėtingos (pvz., lietuvių ir lenkų santykiai šiame krašte). Jie taip pat padėdavo man rasti naujų pateikėjų, siūlydavo, pas ką dar galiu nueiti.

– Kodėl pasirinkai būtent tokią darbo temą? Ar tam turėjo įtakos tai, kad pats gimei ir užaugai Suvalkuose?

– Suvalkuose panašių tyrimų iki šiol nebuvo, šio miesto lietuviakalbiai gyventojai nebuvo tyrinėti. Tai, kad pats esu kilęs iš šio miesto, neabejotinai nulėmė temos ir tyrimo vietos pasirinkimą.

Kai augau Suvalkuose, namuose neturėjome nei lietuviško radijo, nei televizijos. Pagrindinė mano lietuvių kalbos mokytoja buvo motina, kalbėjusi tarmiškai (dzūkiškai). Ji kilusi iš Punsko, todėl ir aš su ja bendravau tik Punsko šnekta. Lygiai taip pat šnekėjau ir su giminėmis iš Punsko, kuriuos aplankydavom gal kartą per mėnesį.

Baigiau visą lenkišką mokyklų švietimo programą – nuo darželio iki vidurinės mokyklos Seserų saleziečių mokyklų komplekse. Be to, lankiau lietuvių kalbos popietines pamokas, kurios vykdavo kartą per savaitę. Ilgą laiką negalėjau suvokti, kodėl kalba, kurios mokausi popietinėse pamokose, taip skiriasi nuo išmoktos namuose. Lyg ta pati lietuvių kalba, kuria bendravau su motina, o tiek daug dalykų kitokių: galūnės, raidės, skiriasi tų pačių žodžių prasmė… Viskas painiojosi, trūko kažkokios tvarkos. Kažkodėl niekas nepaaiškino, kodėl taip yra. Dabar, kai apie tai pagalvoju, manau, kad tose pamokose turbūt reikėjo vaikams pirmiau gerai tarmės pagrindus išaiškinti.

– Tai gal ir bakalauro darbas buvo susijęs su Suvalkų lietuviais?

– 2017 metais Bendrosios, Rytų Azijos lyginamosios kalbotyros ir baltistikos katedroje apgyniau bakalauro darbą, kuris taip pat buvo apie Suvalkų lietuvius, tik apie jaunesnę kartą. Darbo tema „Suvalkų lietuvių jaunimo žargonas”. Aiškinausi, kaip jauni (iki 30 metų) Suvalkų lietuviai vadina įvairius daiktus, susijusius su naujomis technologijomis. Rinkdamas darbui medžiagą, daugumą informantų aplankiau namuose, su anketomis užsukau taip pat į lietuvių kalbos popietines pamokas, kurias dar pats neseniai lankiau. Kadangi ne visi atliekant apklausą tebegyveno Suvalkuose (kai kurie studijavo didesniuose miestuose), todėl dalis atsakymų buvo gauta per internetinę apklausą. Daugumai apklaustųjų buvau pažįstamas iš bendrų pamokų ir renginių, todėl susitarti su žmonėmis nebuvo sudėtinga. Išėjo labai gražus darbas (jis parašytas lenkų kalba), buvau dažnai prašomas jį atsiųsti. Prašė studijų draugai, pažįstami lenkai, besidomintys tema, regionu.

– Ar esi patenkintas magistro darbo rezultatais?

– Taip, esu patenkintas. Dirbdamas nejaučiau nuovargio, nors teko daug darbo įdėti. Taip būna, kai užsiimi tuo, kas tave tikrai domina. Įsitraukiau rašydamas, turbūt tai jaučiama ir skaitant patį darbą.

Renkant medžiagą, paaiškėjo, kiek daug įdomių dalykų nežinojau. Kad ir apie šio krašto istoriją. Nežinojau, kad tie patys įvykiai iš Lietuvos perspektyvos gali būti vertinami kitaip. Dažnai ieškodamas informacijos užkliūdavau už dalykų, kurie tiesiogiai su darbu susiję nebuvo. Tačiau jie pasirodydavo tokie įdomūs, kad pradėdavau į juos gilintis, skaityti. Taip praeidavo valandos, kol pagaliau atsitokėdavau – juk magistro darbą turiu rašyti!

Pokalbių temos, nors keletą turėjau užsirašęs, dažnai kildavo čia pat, bekalbant. Mane viskas domino, ką žmonės pasakojo. Gal man kaip tik to ir trūko. Pas vieną informantą buvau nuėjęs du kartus. Tai, ką išgirsdavau – įvairūs praeities pasakojimai, padėjo man pačiam susivokti, padaryti savų įžvalgų, apmąstymų.

Besikalbėdamas sužinojau daug apie praeitį, karą, išgirdau nemažai įdomių istorijų iš pašnekovų vaikystės, prisiminimų apie Punsko krašto kaimų tradicijas, partizanus, istorinius įvykius, vietinius lenkus. Išgirdau įvairių nuomonių. Taip pat daug dzūkiškų žodžių, kuriuos Suvalkų lietuviai dar išlaikė. Man asmeniškai tai buvo labai reikalinga ir naudinga patirtis, padėjusi geriau suprasti savo krašto įvykius, istoriją, žmones, santykius su kitataučiais. Ir, žinoma, visa, kas susiję su žmonių vartojama kalba.

– Ar darbo išvadas publikuosi? Gal bus galima apie suvalkiečių kalbos ypatybes perskaityti daugiau?

– Norėčiau paskelbti publikaciją metraštyje „Terra Jatwezenorum“. Kol kas parašiau straipsnį-padėką leidiniui „Suvalkietis“. Ten bus galima perskaityti ir kai kuriuos darbo fragmentus.

– Lauksime. Ačiū už pokalbį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  2. Pasiilgau lietuviškos kalbos…
  3. LEU prasideda lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai
  4. V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video)
  5. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  6. LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją
  7. Į Klaipėdos universitetą – mokytis lietuvių kalbos
  8. EU vyks renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“
  9. A. Antanaitis: Būkime patys verti savos kalbos
  10. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  11. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  12. TV laidų cikle „Didžioji Lietuva“ – lietuvių kalbos istorijos vingiai
  13. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  14. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  15. Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Rimas says:
    6 metai ago

    Suvalkų m ar Lietuvos suvalkiečių. Jau einam į lankas…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      magistro darbas „Suvalkų MIESTO vyresniosios kartos lietuvių kalbos ypatybės“.

      Atsakyti
    • -.-.- says:
      6 metai ago

      Teisybės dėlei, Suvalkuose gyvenantys žmonės ir yra suvalkiečiai tikrąja to žodžio prasme, nors mums gal ir aiškiau būtų juos vadinti kaip nors kitaip, pavyzdžiui, suvalkiškiais.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono gyventojai – suvalkiečiai (sūduviai);
      Suvalkai – miestas Lenkijoje; buvusios Suvalkų gubernijos administracinis centras.
      Suvalkai – gyvenvietė Vilkaviškio rajone

      Vikipedija: Jotvingiai (dar vadinti SŪDUVIAIS, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje. Jotvingių kalba priklauso vakarų baltų kalbų grupei (ir t.t.)

      Atsakyti
  2. Žemyna says:
    6 metai ago

    Labai džiugu, kad PL jaunimas, priešingai daliai mūsiškio, ne tik nenutolo nuo šaknų, bet ir mokslinio darbo imasi lietuvybės tema. Nuoširdžiausi sveikinimai būsimajam kalbotyros šviesuliui!

    Kai kurios teksto vietos priminė liūdną tenykščių santykių istoriją. Neprisimenu, ar ne „Svobodos” arba „Laisvosios Europos balsas” pranešė, jog Suvalkijos kaime savaitgalį į šokius užgriuvę lenkai sukėlė muštynes ir užmušė per 40 vaikinų…
    Atvejais su tiek aukų privalėdavo pranešti kažkuriai tarptautinei organizacijai, o ta savo ruožtu imdavosi priemonių. Buvo nemenkas triukšmas. (Ar ne dėl tokių atvejų ten taip nyko lietuviški kaimai su visais vietovardžiais?)

    Atsakyti
    • Povilas Vasilčik says:
      5 metai ago

      Ar turite daugiau informacijų apie šį įvykį? Kokioj vietovėj, kada? Galėjo taip būti tačiau nesu girdėjęs, įdomu būtų sužinoti daugiau. Taip pat “parodyti” lenkams jų padarytus darbelius.

      Jei gal ką surasite/prisiminsite kviečiu pasikalbėti: vasilcikpovilas@gmail.com
      Su pagarba
      P.V.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Apgailestauju, bet tai dar buvo laikai, kai tėvai savo vaikams apie praeitį nieko nepasakojo ir politikos temų į namus neįsileido.
        Tėveliai mirė dar iki Sąjūdžio, taip nieko ir nepapasakoję. Todėl su jais nespėjau aptarti, ką girdėjau, nei kitų dalykų. Tačiau ir kiti žmonės tai girdėjo, ir kažkiek apie tai kalbėjo. Vėliau, kai prasidėjo TSKP „liberalizavimas”, tai net ir „Žinijos” draugijos lektoriai pateikė tas žudynes kaip duomenų slėpimo pavyzdį – būtent iš jų ir išgirdau, jog JT ( ar kas kitas) reikalavo ir sovietinio lagerio šalims atskleisti apie didesnes avarijas, žudynes. Ir kaip pavyzdį pateikė tas žudynes, ir pasakė, jog tokia šokių baigtis buvo PL įprasta, ir nebūtume apie tai sužinoję, jei ne JT. Atmintyje tik tiek ir liko… Gali būti, jog tai kažkur šalia Seinų, Punsko.
        Gal kartais ką nors žino tokia šeima (vyras ir žmona) Lenkijoje, jaunystėje, nuo 1993 pradėjusi leisti žrn. „Pogranicze”, ir institutą ar kažką panašaus tuo pačiu pavadinimu įsteigę…
        Dabar peržvelgiau Google „ czasopismo Pogranicze”. Jis egzistuoja, tačiau įkūrėjų pavardžių greitosiomis neaptikau. Jei prisiminsiu, atsiųsiu. Moters vardas lyg ir Malgorzata buvęs.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          5 metai ago

          Atrodo, radau – jego szef Krzysztof Czyżewski:
          – pogranicze.sejny.pl/budowanie_wspolnoty_i_kultury_solidarnosci_wsrod_ludzi_to_wyzwania_na_kolejne_lata_dla_osrodka_quotpograniczequot_ktore_w_tym_roku_obchodzi_25_lecie___wskazal_jego_szef_krzysztof_czyzewski,29-1,15157.html

          Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Gal tamstai pravers Birutės Valionytės išleistas albumas apie Lietuvos palikimą Lenkijoje? Čia galite daugiau sužinoti:

        – lt-lt.facebook.com/birute.valionyte?_fb_noscript=1
        – rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_nepriklausomybes_akto_signataru_klubas/birute_valionyte_prezidentas/
        Na, ir mūsų ambasada PL – turėtų padėti, kad klausimu besidomintys greičiau ir plačiau tas albumas pasiektų.

        Atsakyti
  3. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Esu sužavėtas gerb. Povilo Vasilčik gilinimusi į lietuvių kalbą.
    Nežinau, ar perskaitys mano pasisakymą, nežinau ar perskaitys punskas pl redakcijos žmogus ir praneš.
    Nežinau, ar išvis bus įdomu gilintis į lietuvių kalbą kaip pasaulio kalbų Motiną su išėjimu iš šiandieninių nama kalbos plotų Kalahario dykumoje.
    Jei bus įdomu, tai turiu patarimą – reikia persikelti gyventi ir dirbti į Lietuvą, nes dirbant Lenkijoje tokį mokslinį – tiriamąjį darbą yra pavojinga gyvybei.
    Pradžiai siūlau persiskaityti kritiškai Č. Gedgaudo “Mūsų praeities beieškant”, yra ir internete, Simo Karaliūno “Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose”, Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, d. 1, 2004 m., T. 2. 2005 m., S.J. Laučiūtės “Slavų kalbų baltizmų žodynas”, 1982 m., taip pat straipsnį apie Pripetės vietovardžius (yra internete), J. Lelio “Lotynų – lietuvių kalbų bendrybių žodynas”, J. Kazlausko “Lietuvių kalbos istorinė gramatika”, 1968 m., kuri yra “Rinktiniai raštai”, Vilnius, 2 t. 2000 m..
    Kaip gerai mokančiam lenkų kalbą noriu pasakyti : slavų kalbą lyg esperanto krikštui sukūrė Metodijus, panaudojęs 863 m. Bulgarijos ir Moravijos karalysčių apkrikštijimui Konstantinopolio tradicija (stačiakiškai), apie tas nesatis iki 863 m. puikiai aprašę Radoslav Katičič “Uz početke hrvatskih početaka” /Roots of Croatian roots/, Split 1993, Maskvos prof. S.Bernstein / Bernshteyn (Самуил Борисович Бернштейн), iš interneto : bernstein_konstantin-filosof_i_mefody_1984_text, pdf formate. Labai vertingi rusų V. Toporov, V. Ivanov ir kt. darbai.
    Noriu priminti, kad Wielkopolska yra užrašyta iki krikšto 966 m. kaip Didunen arba Didūna, Gniezno kaip Schignesne arba Žygniašnė, visa Lenkija mirga lietuviškų vietovardžių gausa, įskaitant ir Pamarį su Šilinga, pasidomėkite Wroclaw vardu iš senųjų kronikų prieš krikštą ar Tacitus aprašytą Alcis (tarė rašymo metu Alkis), dab. Sleza kalnas, jei užlipsite, pasidairykite į akmenis, suverstus šlaite, pamatysite savo akimis runas.
    Lenkų kalbos žodžiai savo kilme perdėm lietuviški ( suraskite lenkų veiksmažodžius žodžiams : Sejm, kieszen, garnek, pieniądz,…), kiti atėję iš graikų, liaudynų kalbų, vėlgi su aiškia kilme iš lietuvių kalbos, kaip ir prancūzų (pasiskaitykite “La langue gauloise”, Pierre-Yves Lambert ), vokiečių ar anglų kalbų su lietuviškomis žodžių kilmėmis, dažnai be veiksmažodžių, kuriuos pavyks rasti TIK lietuvių kalboje.
    Danas L. Hjelmslev prieš gerą pusšimtį metų padarė išvadą : bet kurios pasaulio kalbos daiktavardžiui, neturinčiam savo kalbos veiksmažodžio, visada toks veiksmažodis rasis lietuvių kalboje.
    Dabar dar ruošiu darbus skelbimams, manau, kad pakankamai daug galima susirasti Alke po sekančių augintorių (autorių) straipsniais : Uzdila, Zinkevičius, Garšva, Patackas (Blago blogis dėsnis, 2011 m.), dar eilės kitų nuo 2017 m. gegužės mėnesio.
    Sąlyginai trumpi pasisakymai duos tikrai nemažai žinių, kad užsikabinti ir blaiviai dirbti.
    Sėkmės Jums, Povilai, rinkitės tai, kas teikia malonumą dirbti, vaiskios galvos, stiprybės ir sveikatos, kaip dvasios, taip ir kūno.

    Atsakyti
    • Povilas Vasilčik says:
      5 metai ago

      Jo, Jūs teisus Gerb. Tvankstas Lenkijoje tokio būdo tyrimai/dalykai iš tikrųjų nesaugūs.
      Kviečiu pasikalbėti: vasilcikpovilas@gmail.com
      Su pagarba
      P.V.

      Atsakyti
  4. Tadas says:
    6 metai ago

    Saldaijnukas kokis gavosi

    Atsakyti
  5. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Pamarys – Silinga
    Duosiu lietuviškų šaknų vietovardžius iš 1910 m. vokiško žinyno, apimsiančius Pamarį / Pommern ir Vakarų Prūsiją ( Gaustuvą / Kaszuby ), taip pat vėliau ir Šilingos / Schlesien, gaunant supratimą, kokia kalba kalbėjo žmonės prieš krikštą ir suvokietinimą ar sulenkinimą. Visus vietovardžius rašau tik vokiškus, be sukurtųjų lenkiškųjų. 12 ir 13 amžiaus kronikose užrašyti vietovardžiai labai iškraipyti, dažnai nusirašant į lankas…
    Flatow : Schwente / Šventė, Smirdowo / Smirdava, Skietz / Skėtas, Obkass / Apkasas, Lanken / Lankos, Kölpin / Kilpynas,…
    Graudenz (per. Graudens – miškas) : Tarpen / Tarpai, Plement / Plė(s)mentas, Ramutken / Ramutkai, Schwenten / Šventai, Schwetz, …
    Konitz : Juncza / Jun(g)ča, Gildon / Gildonas, …
    Kulm / Kulnas : Gorinnen / Garinai, Griewe / Gryvė, Kielp / Kilpas, Paparzin / Papartynas, Plutowo / Plutava,…
    Tęsti galima ilgai …
    Labai daug lietuviškų vietovardžių išlaikė Pamarys, nes anksti suvokietintas liko dar olgai su senojo tikėjimo liekanomis, kas rodo ir vietovardžiai su Dews, Thews, taip pat žmonių vardai tokie išlaikyti iki šiandien, kai bendravardiklis senojo ‚Dievas‘ su krikščionybe vokiečiams tapo ‚Teufel‘ / velnias ir ‚Dieb‘ / vagis.
    Iš Pamario paimsiu rytinį Lauenburg ir Usedom – Wollin.
    Lauenburg : Bebbrow – Bebrova, Bresin / Brėžynas, Goddentow / Godantova, Wunneschin / Van(den)nešynas, Labehn, Labenz, Labuhn < labas, Lowitz / Lovytis (tas pat Lowicz iš Lovytis), Prebendow – Priebandava, Saulin / Saulynas, Saulinke / Saulynėlis suslavintas, Schweslin / Švieslynas, Strellentin / Strėlentynas, Zackenzin / Žagentynas, Zdrewen / Išdreviai, Zewitz / Žieviečiai < žievė, …
    Usedom – Wollin : Dargen / Dargiai, Gellenthin / Gelentynas, Gothen / Gudai, Krummin / Krūmynas, Swantuss / Šventus, Warnow / Varinava, Dievenow / Dievenava, …
    Kaip pavyzdį duosiu lietuviškų vietovardžių prisirišimą su gamtinėmis sąlygomis : prie Tollense upės (šiauriau Neubrandenburg) yra Klempenow / Klempenava, v. ‚klimpti‘, ‚klampinti‘, su pilimi, Tollense lanke, apjuosta kanalu, ir gretimas kaimas Breest / Brėstas, senovėje tik iš rytų pusės per mišką pasiekiamas, v. ‚bristi‘. Nesunku pamatyti per Google Maps.

    Atsakyti
  6. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Šilinga : čia praėjo gana stipriai vokietinimas, čekinimas, vėliausiai lenkinimas, bet kokių grynuolių išlaikė, tiesiog amą užkanda.
    Mane patį labai pamalonino Bunkai – išlaikytas netgi su daug. galūne !
    Duosiu be paaiškinimų lietuviškai : Wersingawe, Skarsine, Nisgawe, Norigawe, Piskorsine, Pruskawe, Schilkwitz, Sigda, Schwentnig, Schweitnig ( Breslau / Vartislava priemiestis), Goidinowe, Tschunkawe (v. čiunkti), Tworsimirke, Paradawe, Schwentroschine, Polnisch Baudis (kaip gražiai išlaikyta ‚būda‘ su -au-), Baudiss, Zuckelnick, Saulwitz, Trattaschine, Tarxdorf, Lauden, Kainowe, Pollentschine ( kaip gražiai įvardintas lenkų gyvenamas kaimas su liet. priesaga ), Obernigk, Skotschine, Tarnast, Tschelentnig, Oyas, Tschierschkau (tarti Čyrškau, nuo ‚čyršk‘, v. ‚čirkšti‘, -au gali būti ir 1) – ava, ir 2) ‚pieva‘ / Aue ),…

    Kas čia surašyta tėra tik aguonos grūdelis iš Lenkijos ( Skiernewice, Krosno, Krosniewice, Lupyny, Dreglin, Opinagora, Tylawa, Warszawa / Varžuva, Praga / Pereiga, Plock / Upelotiškis, Bydgoszcz / Bucegard, Gdansk / Danzig < Gudaniškas, …) ar Vokietijos lietuviškų vietovardžių aruodo, pvz. Vokietijos : Schwentine, Pelkum, Scharnitz / Žarnytis, …, Austrijoje vėlgi pilna,…
    Apibendrinant : kuri Europos šalis be lietuviškų vietovardžių, ypatingai tai matosi kalnynuose, kaip vandenvardžiais, kalnavardžiais, taip ir gyvenviečių vardais.
    Sėkmės, Povilai, žiūrint į žemėlapius, skaitant kronikas, nekreipiant dėmesio į ešelonus kvailysčių makulatūros, aiškinant vietovardžių kilmę, tiesiog pradėti kone nuo balto lapo.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Betgi kokių gardumynų čia pririnkote! Skaitai, ir širdis spurda,
      Kiek metų darbo tam sudėta?!

      Atsakyti
  7. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Nesuprantu, kodėl nepraleidžia.

    Atsakyti
  8. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Nesuprantu, kodėl nepraleidžia.
    Dėl Pyzdry ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus
  • A. Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?
  • Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

2025 06 09
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jau įsigaliojo kompensacinių išmokų mažiau taršiems automobiliams įsigyti tvarka

Jau įsigaliojo kompensacinių išmokų mažiau taršiems automobiliams įsigyti tvarka

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai