R. Šimašius toliau „valo“ Vilnių – nukabinta atminimo lenta poetei, NKVD agentei V. Valsiūnienei (10)

Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 6 d., antradienį, 8 val. Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu Žvėryne buvo nuimta poetės, NKVD agentės, Valerijos Valsiūnienės atminimui skirta lenta.

Prieš nuimant šią lentą Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame paaiškino, kad sprendimas priimtas remiantis turimomis žiniomis, kad V. Valsiūnienė buvo užverbuota MGB (Valstybės saugumo ministerijoje, rus. Ministerstvo Gosudarstvenoj Bezopasnosti) ir sovietų valdžiai išdavė apie 40 su antisovietinio pasipriešinimo organizacija sietų žmonių.

„Nuimti memorialinę lentą V. Valsiūnienei buvo nuspręsta įvertinus turimus istorinius šaltinius apie jos ryšius su sovietinėmis represinėmis struktūromis – būtent dėl šio bendradarbiavimo buvo išduoti ir įkalinti laisvės kovotojai, rezistentai“, – teigė istorikas, Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų, atminimo lentų komisijos narys, lekt. dr. Marius Ėmužis, apsigynęs disertaciją „Sovietų Lietuvos valdantysis elitas 1944 -1974 metais: tarpusavio ryšiai ir jų raiška“.

Sprendimą nukabinti V. Valsiūnienės atminimo lentą šį kartą priėmė Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, sudaryta iš istorikų, politikų, miesto plėtros specialistų, dailininkų ir architektų sąjungų atstovų bei kt. Šis sprendimas buvo priimtas po visuomenėje kilusios plačios protesto bangos po to, kai mero R. Šimašiaus vienašališku  sprendimu, neišplatinus jokio pranešimo, slapčia buvo nukabinta atminimo lenta Lietuvos karininkui, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio kovotojui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, o jo išdavikės V. Valsiūnienės lenta liko kaboti.

Kilus plačiam Lietuvos visuomenės nepasitenkinimui R. Šimašiaus savavališka veikla, apskundus jo veiksmus teisėsaugos institucijoms, į visuomenę kreipėsi ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, kviesdamas ne aštrinti priešpriešos tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių, o burtis diskusijoms, „duosiančioms pradžią nacionalinės atminties politikos principų ir reglamento suformulavimui, kuo turėtų vadovautis atsakingi asmenys, priimantys sprendimus dėl istorinių įvykių atminties užfiksavimo“.  

„Kol vyks tokių principų rengimas, kviečiu laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui. Tuo tarpu daugiau dėmesio skirti istorinio konteksto pateikimui – kad žmonės galėtų susidaryti objektyvią nuomonę įvertindami skirtingus požiūrius, o ne politikai spręstų, kas yra įamžintina, o kas – ištrintina,“ – sakė Prezidentas G. Nausėda.

Tačiau R. Šimašiaus veiksmai rodo, kad jam yra nesvarbi ir Lietuvos Respublikos Prezidento nuomonė, ir raginimas sustoti, kol nebus sutarta dėl bendrų principų ir suderinti skirtingi visuomenės požiūriai.

Istorinės atminties ir pagarbos lietuvių tautos didvyriams išsaugojimu susirūpinusi visuomenė rugpjūčio 7 d., 18 val. Vilniuje, šalia Vrublevskių bibliotekos, prie paminklo Karaliui Mindaugui ketina rinktis į mitingą  „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“.

Komentarai