Atsinaujinančios energetikos sektorius: ar pakankamai turime šios srities specialistų? (0)

Pastatų energetika | VGTU nuotr.

Atsinaujinanti energetika šiandien yra vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje. Technologijų progresas energetikos srityje sparčiai kinta priversdamas tobulėti ir šios srities specialistus. Šilumos ir elektros kainos, renovacija, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas – tai kelios sritys, kuriomis domimasi, tačiau specialistų vis trūksta. „Kad rinkoje jaučiamas stygius ir nuolat ieškoma pastatų energetiką išmanančių žmonių įrodo tai, kad jau trečio kurso studentai, atlikę praktiką, labai dažnai įsidarbina pagal specialybę“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas Tomas Kropas, kuris pasakoja apie pastatų energetikos perspektyvas ir užtikrintą darbą.

– Vilniaus Gedimino technikos universitete Aplinkos inžinerijos fakultete baigėte pastatų energetikos bakalauro, pastatų energijos inžinerijos magistrantūros studijas ir nusprendėte tęsti mokslus doktorantūroje. Papasakokite, kas turėjo įtakos studijų pasirinkimui?

– Buvau vienas iš tų, kuris nežinojo, kur stoti. Supratau, kad nenoriu būti nei teisininku, nei ekonomistu, kaip galvojau iki šiol, ir nusprendžiau stoti į inžinerijos krypties studijas. Studijų programų aprašuose mane sudomino atsinaujinanti energetika ir kiti moduliai pastatų energetikos specialybėje. Tuo metu tai buvo sparčiai populiarėjanti sritis, tokia yra ir dabar. Taip pat žiniasklaidoje buvo kalbama, kad rinkoje trūksta inžinierių – šie aspektai ir lėmė studijų pasirinkimą.

– Papasakokite, kaip klostėsi Jūsų darbinė karjera ir koks buvo pirmasis darbas pagal specialybę?

– Būdamas antrame kurse, gavau kvietimą dirbti techniku VGTU Pastatų energetikos katedroje. Tai buvo pirmas darbas pagal specialybę. Po trečiame kurse vykusios gamybinės veiklos praktikos man pasiūlė pasilikti dirbti įmonėje, kurioje ją atlikau. Dirbau sistemų, apimančių pastatų šildymą, vėdinimą ir oro kondicionavimą, projektuotoju. Darbe praktiškai pritaikiau bene visas studijų metu įgytas teorines žinias. Nenorėjau prarasti darbo universitete, bet norėjau dirbti ir toje įmonėje, todėl teko derinti du darbus.

Pastatų energetika – plati ir lanksti specialybė. Turint tvirtą teorinį pagrindą, galima nesunkiai įsidarbinti dujotiekio, šilumos tinklų, pastato inžinerinių sistemų projektavimo, pardavimų, konsultavimo ir panašiose srityse. Kad rinkoje jaučiamas specialistų stygius ir nuolat ieškoma pastatų energetiką išmanančių žmonių įrodo tai, kad jau trečio kurso studentai, atlikę praktiką, labai dažnai įsidarbina pagal specialybę.

Pastatų energetika atrodo gana konkreti sritis, bet ši specialybė apima daugelį sričių, į kiekvienus procesus gilinamasi skirtinguose moduliuose. Studijų metu labiau gilinomės į pastato vidaus inžinerijos sistemas, tokias kaip pastato šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas, tačiau studijos tuo neapsiribojo, buvo dėstomi ir dujotiekio, šilumos tiekimo ir gamybos moduliai. Domėjomės ne vien tik pastato vidumi, bet ir tuo, kas dedasi aplink pastatą. Taip pat didelis dėmesys buvo telkiamas ir į atsinaujinančius energijos išteklius bei su tuo susijusias technologijas. Asmeniškai mane labai domina atsinaujinančios energetikos ir atsinaujinančių energijos išteklių sritys, kurios yra populiarios šiomis dienomis ir populiarės toliau bei privers šia sritimi domėtis ir kitus specialistus.

– Kokius profesinius tikslus keliate ateičiai?

– Išskirčiau šiuos tikslus: nuolatinį mokymąsi, tobulėjimą ir savęs realizavimą. Ateitį sieju su mokslu. Norėčiau būti žmogus, dirbantis tiek išorėje, tiek universitete. Versle gauname realios patirties, suprantame, kaip viskas vyksta realiai, tą patį galime pritaikyti darbe su studentais. Tokios praktinės paskaitos, remiantis versle įgyta patirtimi, gali daug daugiau atskleisti nei tik teorinės žinios. Matyčiau save ir dėstytojo veikloje. Man patinka mokslinė veikla ir darbas su studentais, kuris nėra monotoniškas ir kasdien būna vis kitoks.

– Kas labiausiai įsiminė iš studijų universitete?

– Labiausiai patiko tai, kad jau pirmame kurse turėjome praktiką, kurioje plačiau susipažinome su specialybe. Pirmiausia buvo pažintinė praktika: ėjome į realius pastatytus objektus ir matėme sumontuotas vidaus inžinerines sistemas, gilinomės, ką ir kaip dirba mūsų srities specialistai. Tai leido kurtis įvaizdį apie savo ateitį, nes įprastai universitete pirmuose kursuose dėstomi bendri dalykai, ruošiantys pagrindą tolesnėms studijoms. Antrame kurse turėjome energijos efektyvumo praktiką, gilinomės į konkretesnes sritis. Po trečio kurso laukė gamybinė praktika, po kurios, kaip minėjau, daugelis bendrakursių įsidarbino.

– Kas darė įtaką Jūsų asmenybei studijų metu?

– Studijų metu mano asmenybę formavo daug dalykų. Esu maksimalistas, bandau imti iš gyvenimo kiek galima daugiau. Pirmiausia man įtaką darė studentų atstovybė, kurios veikloje aktyviai dalyvavau ir jau pirmame kurse tapau Aplinkos inžinerijos fakulteto studentų atstovybės pirmininku. Buvo įvairių iššūkių, kurie leido sustiprėti tiek dvasiškai, tiek emociškai ir kaip žmogų mane labai paaugino.

Mano aktyvi veikla studentų atstovybėje turėjo įtakos ir būtent todėl mane pakvietė dirbti į katedrą. Buvau matomas universiteto aplinkoje, teko nemažai bendrauti su dėstytojais. Įsidarbinus katedroje, kiek pasikeitė mano požiūris į studijas, nes kai dirbi su žmonėmis, kurie tau dėsto, nenori jų nuvilti. Atsakomybės jausmas ir buvo tas spyris siekti geresnių rezultatų. Taip pat mano asmenybę formavo ir VGTU tautinių šokių ansamblis „Vingis“, prie kurio veiklos prisijungiau dar būdamas pirmame kurse. Nuo studijų pradžios mano asmenybę formuojančių dalykų buvo nemažai, o universitetas mane užaugino ir padėjo tapti tokiam, koks esu dabar.

– Kokios perspektyvos jauniems žmonėms, baigusiems pastatų energetiką? Kaip manote, ar tai bus viena iš ateities specialybių?

– Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad taip – tai bus viena iš ateities specialybių. Save realizuoti galima šilumos gamybos, šilumos tiekimo, dujotiekio, vidaus inžinerinių sistemų projektavimo, vadybos, pardavimų srityse.

Kalbant apie perspektyvas, neatsilieka ir mokslas. Jau numatyta, kad šioje srityje bus vykdomi moksliniai tyrimai, labiau gilinamasi į atsinaujinančius energijos išteklius, naujas technologijas. Turime vykdyti Europos Sąjungos keliamus reikalavimas, energiją pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių tiek transporto, tiek šilumos, tiek pastatų energetikos sektoriuose. Nuolat tobulėja technologijos, ypač atsinaujinančių energijos išteklių srityje, kurių paklausa nemažės, o tik didės. Reikės žmonių, kurie tai supras, gebės kurti, prižiūrėti, montuoti, projektuoti. Pastatų energetikai bus vieni paklausiausių specialistų, siekiant užtikrinti pastatų tvarumą ir maksimalų energetinį efektyvumą.

– Einate teisinga gyvenimo kryptimi, turite aiškią viziją, su kuo siesite savo ateitį. Ką patartumėte studentams?

– Studentams linkėčiau sąmoningumo, kad universitete dirba žmonės, norintys jums padėti, o ne sukirsti. Patarčiau rimtai žiūrėti į studijas. Studentiškas gyvenimas yra žavus ir kupinas smagių dalykų, bet, manau, kad neturėtų užgožti mokslo, nes tai investicija į save. Šiek tiek daugiau atsakingumo ir pozityvesnio požiūrio į dėstytojus. Man dėstytojas yra autoritetas, kaip ir mokytojas ar darželio auklėtojas. Būtent šie žmonės formuoja visuomenę ir asmenybę. Tai turėtų būti prestižinės specialybės. Galbūt nuo jaunų žmonių požiūrio formuosis ir valstybės požiūris, kad iš tikrųjų tai žmonės, padedantys jauniems žmonėms kurti ateities Lietuvą.