Prieš kelias savaites Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Monika Jovaišaitė atsiėmė chemijos ir fizikos mokymo bakalauro diplomą. Rudenį Monika pagal programą „Erasmus+“ žada išvykti į Tenerifę, kur lituanistinėje mokykloje dirbs mokytoja. Ateityje mergina žada dirbti chemijos ir fzikos pedagoge. Pasak absolventės, studijuoti dvigubą specialybę buvęs nelengvas iššūkis, tačiau ji puikiai suderino studijas su atrasta aistra – lengvąja atletika.
– Kokie jausmai aplanko baigus bakalauro studijas?
– Apima įvairūs jausmai, manau, dauguma studentų jaučiasi sumišę, nes vėl pakliūva į tą gyvenimo tarpsnį, kuris prasideda baigus dvyliką klasių, nes tuomet kyla klausimas: „Kas gi bus toliau?“ Tačiau kai susidėlioji prioritetus ir darai tai, ką tikrai nori daryti, viskas tampa paprasčiau ir daug lengviau. Kita vertus, žinau, jog esu teisingame kelyje ir šios studijos man buvo naudingos. Turiu pripažinti, kad baigusi mokslus jaučiuosi iš tiesų laiminga, kupina džiaugsmo ir euforijos, kad pasiekiau tai, apie ką svajojau, ir galėsiu toliau save realizuoti.
– Kodėl nusprendėte rinktis chemijos ir fizikos mokymo bakalauro studijas?
– Chemijos mokslu susižavėjau dar nuo aštuntos klasės, nors patiko ir fizika, visgi didžiąją dalį laiko skirdavau chemijai. Pati esu kilusi iš Anykščių miesto, kuris garsėja ne tik klasikais, tačiau ir kultūriniais objektais, renginiais. Būtent šiame mieste ir gavau labai gerus chemijos pagrindus, motyvaciją mokytis bei skatinimą dalyvauti rajoninėse chemijos olimpiadose. Minėtus pagrindus suteikė mokytoja Asta Šerelienė, kuri mane ir paruošė tolesniam chemijos mokslo studijavimui, puikiai motyvuodama gilinti žinias būtent šioje srityje. Rinkausi keletą studijų, įstojau į chemijos ir fizikos mokymo programą. Ko gero, verta paminėti, jog tai buvo pirmieji šios studijų krypties metai, tad stojau į visiškai naują studijų programą. Iš esmės ją pasirinkau dėl to, jog norėjau gilinti chemijos žinias, o fizikos dalyką priėmiau kaip savotišką iššūkį.
– Ką Jums bakalauro studijos suteikė? Kaip pakeitė Jūsų gyvenimą?
– Šių bakalauro studijų metu ne tik įsisavinau skirtingų chemijos ir fizikos disciplinų subtilybių, bet ir išmokau teorines žinias taikyti praktiškai laboratorijoje. Supratau, jog, jei noriu žengti toliau link mokslininkės ar mokytojos darbo, turiu nuosekliai dirbti ir kiekvieną dieną ieškoti bei gilintis į norimą sritį. Šios studijos suteikė kantrybės, pasitikėjimo savimi. Apskritai kalbant, džiaugiuosi turėjusi progą studijuoti būtent šiuos dalykus, kadangi susipažinau su nuostabiais dėstytojais, atsidavusiais savo darbui, turėjau galimybę iš arčiau pamatyti šių mokslininkų darbo specifiką. Pedagogikos krypčių paskaitos padėjo apsispręsti, patobulinti ir iš visiškai kitos pusės pažvelgti į mokytojo darbą bei geriau suprasti, ko noriu ir ko sieksiu ateityje.
– Studijavote dvigubą specialybę, kaip manote, kuo dviejų dalykų integruotos studijos yra naudingos studentui bei tolesniam profesiniam keliui?
– Mano atveju dviguba specialybė papildė vieną kitą, todėl dalykai tapo kur kas suprantamesni. Dar vienas pliusas, jog gali dirbti dviejų dalykų mokytoju – tai padidina darbo krūvį. Kaip jau minėjau anksčiau, mano variklis visuomet buvo chemijos dalykas, o fizika, nors ir nesvetima, bet mažiau pažįstama. Tam tikra prasme chemijoje aš jaučiausi kaip žuvis vandenyje. Štai fizikoje stengiausi sau išsikelti tikslą – kuo geriau ją suprasti ir kuo geriau jos pagrindus perteikti mokiniams. Studijuodama abi disciplinas tobulinau savo analitinį ir kritinį mąstymą. Kitu atveju susitelki tik į vieną mokomąjį dalyką, skiri jam visą dėmesį, o studijuojant abu dalykus vienu metu tai tampa padaryti kur kas sunkiau. Todėl pasirinkus dvi disciplinas patarčiau turėti daug kantrybės, susikoncentruoti į savo tikslus bei mąstyti itin lanksčiai – tokios studijos labai dinamiškos.
– Besimokydama užsiėmėte ir lengvąja atletika, dalyvavote čempionatuose. Kaip susidomėjote šia sporto šaka? Ar derinti studijas ir sportą buvo lengva?
– Lengvąja atletika susidomėjau dar pirmame kurse, kai nuvykau pažiūrėti pirmųjų miesto bėgimo varžybų. Ši sporto šaka sužavėjo dalyvių gausa, nuotaika ir itin dideliu entuziazmu. Mane įkvėpė varžybų dalyviai, kurie finišavę atrodė itin laimingi. Po minėtų varžybų užsimaniau pamėginti bėgti ir aš – ir tai tapo mano hobiu, meditacija ir varomąja jėga, skatinančia visuomet judėti priekin. Studijų metais man patiko tai, jog galiu derinti mokslus su sportu. Paskaitų metu būdavau susikaupusi, susikoncentravusi, o bėgant ilsėdavosi protas – tokiu būdu galėdavau išsikrauti ir apie nieką negalvoti. Toks režimas padėjo suvokti, kad tiek moksle, tiek sporte ypač svarbus laikas, ryžtas ir tikėjimas tuo, ką darai.
– Neseniai Lietuvos studentų kroso čempionate laimėjote antrają vietą. Ką Jums reiškia sporto pergalės?
– Kaip ir gyvenime, taip ir sporte esu gana reikli sau. Žinoma, aš džiaugiausi, kad darbas ir pastangos, kurias įdedu į sportą, atsiperka, tačiau visuomet žinau, jog galiu geriau, tad nuolat siekiu kuo geresnių rezultatų ir stengiuosi būti dar geresne savęs versija nei buvau vakar. Sporto pergalės, taip pat kaip ir nusivylimai, šioje srityje veda prie savianalizės ir tobulėjimo treniruočių metu. Tiesa, pergalės visuomet būna malonesnės nei pralaimėjimai, kitą vertus, tai yra balansas, parodantis, kur dar galima tobulėti, leidžiantis pastebėti klaidas, įvertini sėkmes ir nesėkmes.
