Apsispręsti dėl studijų abiturientams gali padėti Ūkio ministerijos atlikta stebėsena ir žmogiškųjų išteklių poreikio numatymas 2014-2018 metams. Internete paskelbta apie ateityje paklausius darbus.
„Valstybei rengiant švietimo sistemos plėtros strategiją, planuojant studijų krepšelius, numatant mokymosi visą gyvenimą kryptis,o būsimiesiems abiturientams ir jų tėvams sprendžiant tolesnio mokymosi kelio pasirinkimo klausimą yra svarbus žinojimas apie ateityje paklausias specialybes, būsimas karjeros galimybes, ateities finansines perspektyvas. Šioje svetainėje matyti, kokių specialistų trūks, kokios bus įsidarbinimo galimybės, todėl tikimės, kad ši viešai prieinama informacija bus naudinga renkantis studijas bei profesiją“, – sako ūkio viceministras Gediminas Onaitis.
Lietuvos žmogiškųjų išteklių numatymo modelyje atsižvelgiama tiek į plėtros, tiek pakeitimo paklausos poveikį užimtumui. Plėtros paklausa rodo, kiek darbo vietų bus sukurta ar prarasta profesijose ar kvalifikacijose per 2014-2018 metus dėl ekonomikos tendencijų ir ekonominių sektorių augimo ar nuosmukio. Pakeitimo paklausa rodo, kiek padidės ar sumažės darbo vietų poreikis profesijose ar kvalifikacijose per 2014-2018 metus dėl darbo jėgos senėjimo ir darbuotojų pasitraukimo iš profesijų ar kvalifikacijų grupių.
Šio modelio rezultatai rodo, kad numatoma paklausa labiausiai išaugs aukštesnę pridėtinę vertę sukuriančių verslo vadovų ir viešojo sektoriaus vadovų ir specialistų bei teisės specialistų profesijų grupėse.
Dėl didelio darbuotojų pasitraukimo iš atitinkamų profesijų grupių, prognozuojamas didelis pirkimo ir pardavimo vadybininkų poreikis, taip pat gamybos, gavybos ir statybos darbų vadovų, statybininkų montuotojų ir giminiškų profesijų atstovų poreikis. Dėl tos pačios priežasties didėja ir švietimo darbuotojų poreikis – mokytojų, dėstytojų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų.
Prognozuojama, kad didelis reklamos ir rinkodaros bei personalo valdymo specialistų, finansų ir ekonomikos specialistų (analitikų) ir buhalterių poreikis atsiras dėl augančios šių profesijų plėtros paklausos rinkoje. Dėl spartaus sektoriaus augimo ypač išaugs inžinierių ir informacinių technologijų specialistų poreikis.
Artimiausiu metu sujungus esamų valstybės registrų duomenis žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimas bus dar tikslesnis, išsamesnis ir kokybiškesnis.
Susiję straipsniai:
- Informatikos specialybė – gerai apmokamo darbo ateityje garantas
- Švietimo ir mokslo ministerija siekia didinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus
- Abiturientų mažėja, o norinčių patekti į žemės ūkio studijas daugėja
- Euro zonos ūkio duomenys nuvylė optimistus
- Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei teikia Mokslo ir studijų įstatymo pataisas
- Vilniaus dizaino kolegijoje Lietuvos ir užsienio specialistai ieškos efektyvių sprendimų, kaip integruoti meno srities profesijų studentus į darbo rinką
- Seniausioje Kauno mokykloje – perspektyviausios specialybės paieškos (nuotraukos)
- Naujasis VDU rektorius: daugelio tradicinių specialybių nebeliks
- Mokslu besidomintys moksleiviai naujuosius metus pradės Vaikų universitete
- Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
- Gabiausi Lietuvos vaikai mokysis pas geriausius šalies dėstytojus
- Kad teisingai pasirinktum profesiją – išbandyk ją praktiškai
- Didžioji dalis tėvų savo vaikų ateitį sieja su užsieniu
- Užsienio lituanistikos centrų studentams – valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos
- Mindaugas Nefas: Moksleiviai veržiasi studijuoti į užsienį, neišsiaiškinę galimybių Lietuvoje
- Lietuvą garsina tekstilininkai
- VGTU aviacijos institutas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje nuo rudens ruoš avionikos inžinierius
- Mokytojų reikėjo, reikia ir reikės
- Pasaulinis aukštųjų mokyklų reitingas: Lietuvos universitetų pozicijos išlieka stabilios
- Ir čia mus aplenkė estai, arba kodėl Lietuvoje neleistų dėstyti B. Gatesui
- Didžiausias Lietuvoje tyrimas apie studijų kokybę atskleidė nuomonių skirtumus
- Pirmą kartą studentų išrinkti geriausi LEU dėstytojai
- ES paramos milijonai – kaip į balą
- Mokyklose – pirmieji Paskutinio skambučio aidai
- Lietuvos aukštosiose mokyklose – tarptautinio lygio dėstytojai iš užsienio
- Vilniaus universitetas pradeda pokyčių įgyvendinimo etapą
- Akademikai, ekonomistai ir verslas Lietuvos aukštajame moksle labiausiai pasigenda kokybės
- Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
- Valdovų rūmuose pagerbti geriausi šalies abiturientai ir profesinių mokyklų absolventai
- Abiturientai ateitį sieja su Lietuva
