Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Lietuviai meta iššūkį nepagydomoms ligoms

www.alkas.lt
2019 07 14 14:14
4
0
SHARES
Lietuviai meta iššūkį nepagydomoms ligoms

Lietuviai inovatoriai meta iššūkį nepagydomoms ligoms | Pixabay nuotr.

 Lietuviai inovatoriai meta iššūkį nepagydomoms ligoms | Pixabay nuotr.
Lietuviai inovatoriai meta iššūkį nepagydomoms ligoms | Pixabay nuotr.

Šiuo metu gyvybės ir biomedicinos mokslai išgyvena aukso amžių ir yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Liepos mėnesį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), pasitelkusi išorinius ekspertus, atrinko finansuoti 13 geriausių projektų, kurie buvo pateikti Technologinės plėtros projektų priemonės konkursui, tarp jų – ir biomedicinos mokslų projektai.

Finansavimą gavo du Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų projektai. Vienas iš finansavimui atrinktų projektų – VU GMC Biochemijos instituto mokslininkų projektas „Provaistų-fermentų atrankos sistema“ (vad. prof. Rolandas Meškys), kuris bus vykdomas kartu su partneriu MB „Applied Synbio“. Šis projektas surinko aukščiausią bendrą balų sumą iš visų pateiktų paraiškų. Dar vienas VU GMC mokslininkų projektas, atrinktas į 13 geriausių projektų sąrašą – „Alergijų in vitro diagnostikai skirtų žymėtų antikūnų kūrimas“ (vad. prof. A. Žvirblienė). Šis projektas bus įgyvendinamas kartu su UAB „Imunodiagnostika“.

Gyvybės mokslų plėtra

TVU GMC kaip ekskursijos vieta pasirinkta neatsitiktinai. Šis centras duris atvėrė tik 2016 metais. Tačiau jau spėjo po stogu suburti geriausius ir gabiausius mokslininkus, savo unikaliais išradimais, garsinančius Lietuvą. GMC tyrimus atlieka ir išradimus kuria prof. Virginijus Šikšnys (už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija),  dr. Urtė Neniškytė (Tarptautinės kylančių talentų programos laureatė bei „L’Oréal- UNESCO“ programos „Mokslo moterims“ 2017 m. stipendijos laimėtoja) bei jauni talentai – Rapolas Žilionis ir dr. Linas Mažutis.

Gyvybės mokslų tyrimų ir studijų centras sustiprino biochemijos, biotechnologijos, molekulinės biologijos, genetikos, neurobiologijos, molekulinės medicinos ir kitų susijusių krypčių mokslinius tyrimus, studijas, technologinę plėtrą.

Šalia buvo įkurtas Technologinis verslo inkubatorius, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms, dirbančioms gyvybės mokslų ar susijusiose srityse. Inkubatorius siūlo 22 laboratorijas su specialiai pritaikyta įranga, technologines bendro naudojimo patalpas ir pačią moderniausią įrangą, taip pat galimybę semtis idėjų iš VU mokslininkų ir bendradarbiauti su jais tikrinant ir įgyvendinant savo sumanymus.

Šiuo metu šiame inkubatoriuje veikia 9 įmonės, dalis jų jau puikiai žinomos ir vertinamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – „CasZyme“, „Baltymas“, „Satimed“.
Būtent šiame inkubatoriuje ir gimė išradimai, kurie sukėlė tikrą perversmą tiek gydytojų, tiek ligonių ir jų artimųjų bendruomenėse, su kuriais susipažinome ekskursijos metu.

Neinvazinė prostatos vėžio diagnostika

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik trys tūkstančiai naujų prostatos vėžio atvejų, tai sudaro apie 30 % visų Lietuvos vyrams nustatomų vėžio atvejų. Kaip ir kitų susirgimų atveju, gydymo sėkmė didesnė ir ligos prognozė palankesnė, jei liga diagnozuota kuo ankščiau.

Tradiciškai prostatos vėžio diagnostikai taikomas PSA testas. Nustačius paciento kraujyje padidėjusį PSA baltymo kiekį įtariamas prostatos vėžys ir gydytojai rekomenduoja atlikti prostatos biopsiją, kuri patvirtina ar paneigia šią diagnozę. Tačiau PSA testas nėra tikslus – biopsija patvirtina vėžio diagnozę apytikriai tik pusei pacientų su padidintu PSA kiekiu. Kitiems pacientams biopsija tik sukelia nepatogumą ir komplikacijų galimybę.

Dėl šios priežasties norėdami supažinti bereikalingai daromų biopsijų skaičių lietuvių inovatoriai iš įmonės „Diagnolita“, kuri įsikūrusi Technologinio verslo inkubatoriuje, sukūrė naują, skysčių biopsija paremtą, molekulinį prostatos vėžio testą, kuris pagrįstas molekulinių biožymenų analize paciento šlapime, yra daug jautresnis, tikslesnis ir specifiškesnis nei plačiai naudojamas kraujo PSA testas.

Sukurtame teste nustatomi prostatos vėžio biožymenys PCA3 ir TMPRSS2:ERG, kurie daugelio tyrėjų laikomi vienais patikimiausių. Tyrimo rezultatas parodo kliniškai reikšmingo vėžio riziką ir kokia tikimybė, jei būtų atliekama biopsija, kad ji bus teigiama. Jei nustatoma maža kliniškai reikšmingo vėžio rizika, biopsijos galima išvengti su maža rizika, kad neaptinkamas kliniškai reikšmingas vėžys. Tokiu būdu būtų galima atsisakyti iki 45% nereikalingų  biopsijų ir išvengti su jomis susijusių komplikacijų. Savo diagnostinėmis savybėmis testas prilygsta JAV sukurtiems ir taikomiems testams, kuriuose nustatomi tie patys biožymenys. Didelis testo privalumas yra tai, kad jam atlikti tinka ir šlapimo mėginys paimtas prieš tai neatliekant prostatos masažo. Ši galimybė svarbi tiems vyrams, kurie vengia tokios procedūros.

„Svarbu atkreipti dėmesį, jog šis prostatos vėžio testas buvo sukurtas Lietuvoje, o jo klinikinis veiksmingumas ištirtas būtent su Lietuvos, o ne kitų šalių gyventojais. Testo kūrimą daugiau nei prieš penkis metus inicijavo žymūs Lietuvos urologai: prof. F. Jankevičius ir prof. M. Jievaltas, kurie kartu su kolegomis dalyvavo ir jo diagnostinių parametrų įvertinime Lietuvos klinikose“, – džiaugiasi įmonės direktorius, medicinos biologas Julius Gagilas.

Europos urologų draugija pataria prostatos vėžio šlapimo tyrimus tiems pacientams, kurių PSA yra nuo 2 iki 10 ng/ml. Būtent šiai pacientų grupei yra apskaičiuoti lietuvių sukurto testo rodikliai.

Lašelių technologija vėžio diagnostikai

Dar viena inovatyvi įmonė „Droplet Genomics“ gamina laboratorinę įrangą, skirtą molekulinės biologijos tyrimams. Gaminami prietaisai remiasi lašelių technologijomis, kurios mažina tyrimų kaštus ir leidžia atlikti tūkstančius eksperimentų per dieną lyginant su analogiškais rinkos produktais. Tokių tikslų galima siekti tiktai įgijus patirties chemijos, biologijos ir inžinerijos srityse, kurios veikdamos kartu būtent ir leidžia pasiekti tokių rezultatų. Šių sričių persipynimas atsispindi inovatorių aparatuose, kurie, remiantis naujausiais inžinerijos pasiekimais, leidžia suvaldyti daugybę molekulinės biologijos reakcijų vykstančių lašeliuose. Kas konkrečiai vyksta lašeliuose yra apribojama tik inovatorių klientų, mokslininkų fantazijos, tačiau galima pateikti porą pavyzdžių susijusių su vaistų kūrimu ir vėžio diagnostika.

„Taigi  daugelis vaistų daromi antikūnų pagrindu. Antikūnai –  natūralios molekulės, esančios žmogaus kūne, jų egzistuoja milžiniška įvairovė.  Ir surasti tą variantą, kuris veikia konkrečios ligos atveju labai sudėtinga, nes reikia patikrinti daugybę skirtingų variantų. Toks tikrinimas rankiniu būdu arba pasitelkus robotus būtų labai neefektyvus, tiek laiko, tiek kaštų prasme. Todėl lašelių technologijos būdas veiksmingesnis ir našesnis, nes galima daryti milijonus reakcijų“, – aiškina įmonės direktorius ir bendraįkūrėjas Juozas Nainys.

Tai reiškia, jog  per dieną galima patikrinti milijonus variantų, kurių reakcijos savikaina yra labai maža. Inovatorių aparatai kuriami tam, jog būtų įmanoma atrinkti lašelius ir palengvinti bei optimizuoti vaistų kūrimą.  Tai yra viena kryptis, kuria dirba lietuvių inovatorių įmonė.

Kita kryptis – pavienių ląstelių analizė, kuri reikalinga sudėtingų ligų (vėžio) diagnostikai. Auglys –  vėžio išraiška žmoguje. Tai yra skirtingų ląstelių darinys. Tam kad suprasti sudėtingą ląstelių sistemą reikia analizuoti ne jų visumą ar vidurkį, bet panaudojant mikroskysčius žiūrėti į kiekvieną ląstelę atskirai. Tokiu būdu matomas, visos sistemos kompleksiškumas, tiek sveikos, tiek vėžinės ląstelės. Kiekvieno žmogaus ląstelės skiriasi. Personalizuota medicina nėra naujas reiškinys, tačiau jai vykdyti iki šiol nebuvo tinkamos diagnostikos. Tačiau panaudojant lašelių technologiją tai galima padaryti efektyviau ir našiau. Tam, kad ši technologija būtų  perkelta į klinikas reikia įrangos, nes laboratorijoje vykstantys tyrimai yra labai brangūs ir neveiksmingi laiko prasme. Inovatorių tikslas ir vizija yra kurti įrangą, kuri ne tik gamina milijonus lašelių, bet ir geba juos suvaldyti taip, kad būtų galima identifikuoti ir atrinkti norimus variantus.

Žurnalistų ekskursija ir šis straipsnis yra projekto „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“ dalis, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo MITA.

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviai kuria lazerį, padėsiantį kovoti su vėžiu
  2. Lietuvos įmonė kuria 3D technologiją žmogaus kaulo atstatymui
  3. Reikšmingi Lietuvos mokslininkų darbai pažabojant vėžį
  4. Kas antras Lietuvos gyventojas bijo susirgti vėžiu
  5. Projekto „Mokslo pieva“ metu studentai ieškos visuomenei svarbių klausimų sprendimų
  6. Nemokamai dėl storosios žarnos vėžio jau galima išsitirti visoje Lietuvoje
  7. Lietuvoje pradėtas taikyti dar vienas naujas vėžio gydymo būdas
  8. Vasara mokslininkams išradėjams – darbingas metas
  9. Parama intelektinei nuosavybei saugoti skirta išskirtinai praktiškiems išradimams
  10. VU studentai JAV gins prestižinio sintetinės biologijos konkurso auksą
  11. Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį
  12. Gyvybės mokslų srities naujovės iškėlė Lietuvą tarp stipriausių Vidurio Europoje
  13. Verslumo konkursas skatina mokslininkus ir studentus steigti aukštųjų technologijų įmones
  14. „Metų paslaugos“ apdovanojimuose įvertinti ir mokslo, ir verslo įmonės
  15. Lietuvos botanikos soduose nuolat besiplečiančios kolekcijos ir modernios mokslo bazės
  16. Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį
  17. Mokslas pateikė rekordinį skaičių sumanymų technologijų projektams
  18. Lietuviškos naujovės – biotechnologijų parodoje „BioFit“
  19. Moterys raginamos nepamiršti galimybės nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio
  20. Parodoje „Sveikatos dienos“ skleidžiamos sveikatingumo idėjos
  21. 20 metų po vėžio. Pamintos medikų prognozės
  22. Sumedžiotos gudriausios 2013 metų lapės
  23. Kalcis gali nugalėti ir vėžį
  24. Vasario mėnuo – burnos vėžio mėnuo
  25. GMO tebekelia baimę
  26. Prostatos vėžys – liga nereiškia nuosprendžio
  27. Ugniažolė padeda besigydantiems nuo vėžio
  28. Bijodami atkryčio, onkologiniai ligoniai eksperimentuoja su sveikata
  29. Anksti nustačius – vėžį galima išgydyti
  30. Reikšmingi tyrimai dažnai taip ir lieka laboratorijose

Comments 4

  1. ŽEMAITIS says:
    2 m. ago

    Biomedicinos mokslai – tai ta sritis, kuri neabejotinai nusipelno didžiausio valstybės prioriteto.
    Net ir bųdmas neoliberalu pritariu, kad ši sritis būtų dosniai finsnasuojama, kad ir visų kitų mokslo sričių, o taip pat ir tokių institucijų, kaip kariuomenė ir pan. sąskaita.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    2 m. ago

    Ar tikrai ligos nepagydomos?
    Gal mūsų klaidingas supratimas apie ją nepagydomas, gal ne ten matome ligų ištakas, priežastį, mechanizmą? Matome priežastį ten, kur nieko nėra?
    Deja, nežinau, ar visas, bet kai kurias ligas biologinis vaistas veikia tuo pačiu principu, kaip ir ligšiolinis – jis nukreiptas į simptomų malšinimą. Malšina juos ne mažiau, kaip ir anie, žiauria kaina – naikindamas kitus organus. Liga naikina kažkurį vieną organą; pagr. vaistai tai stabdo, trukdo jai tai daryti, tačiau patys naikina mažiausiai 2-3 kitus. Todėl tenka vartoti krūvą brangiai kainuojančių papildomų vaistų, mažinančių pagrindinių poveikį tiems kitiems organams. Tai lyg ir ne pats optimaliausias kelias. Juolab, kad papildomiems, pagr. vaisto poveikį slopinantiems vaistams dažnas ligonis pinigų neturi (o jie nekompensuojami). Taigi, gydom, ar tik pakeičiam mirties kančiose priežastį?

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      2 m. ago

      Moderniosios farmacijos siekis kaip tik ir yra mažnti šalutinį poveikį. Juk iš tiesų mes turime nemažai efektyvių medikamentų, tačiau jų panaudojimas yra labai ribotoas dėl to paties šalutinio poveikio. Tad dabar net svarbiau ne pačių veikliųjų medžiagų tobulinimas, o šalutinio poveikio mažinimas, kuris yra įgyvendinamas ir per medikamentų individualizavimą – ateityje labai išaugs medikamentų įvairovė. Gal ir nebus taip, kad kiekvienam individualiai bus paruošiamas reikiamas medikamentas, tačiau bus galima rinktis iš labai plačios jų gamos (atsižvelgiany į organizmo amžių, lytį, sveikatos stovį, persirgtas ligas, įvairias grėsmes ir t.t.).
      Tad farmacijos ir gydymo plačiąja prasme sektoriaus laukia didžiulės permainos. O valstybės, užot švaisčiusios ribotus resursus įvairiems niekams, pirmiausia turi juos skirti savo piliečių gydymui ir jų sveikatos stiprinimui. Tai turi tapti kiekvienos šalies pagrindiniu, svarbiausiu, nekvestionuojamu prioritetu.

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        2 m. ago

        Moderniosios farmacijos siekis kaip tik ir yra gauti kuo didesnį pelną, o ligonis tėra tik vaistų pirkėjas-vienetas.
        Ligos savo kilme yra nuo nervų, persirijimo, tinginystės ir paleistuvystės.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pušų kenkėjai | am.lrv.lt nuotr.

Artėjant žiemai, sumažėjo didžiausių pušų kenkėjų skaičius

2020 12 12
Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

2020 12 09
Nobelio premija | Pixabay.com nuotr.

J. Survilaitė. Gruodžio 10-ji – Nobelio žvaigždžių šventė

2020 12 09
Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus

Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus

2020 12 04
Vėjo jėgainės | enmin.lrv.lt nuotr.

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

2020 12 02
Kolegijų direktoriai: Veiklos gerinimas neįmanomas vien tik sumažinus kolegijų skaičių

Patvirtinta 2021 m. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo tvarka

2020 12 01
Keliaujant su gyvūnais augintiniais ar siunčiant juos į užsienį, reikia laikytis reikalavimų

Didelio atgarsio sulaukę tyrimai dėl neteisėtų gyvūnų veisėjų – jau teismų salėse

2020 11 30
Osha.europa.eu nuotr.

Gydytojai baiminasi trečiosios pandemijos bangos – ja gali tapti lėtinės ligos

2020 11 25
Pexels.com nuotr.

Per parą nustatytų susirgimų koronavirusu skaičius vėl gerokai šoktelėjo į viršų

2020 11 22
Kelionės | sam.lt nuotr.

Koronaviruso paveiktų šalių sąrašą papildė Velsas ir Škotija

2020 11 22
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Artėjant žiemai, sumažėjo didžiausių pušų kenkėjų skaičius

by Ditė Česėkaitė
2020 12 12
0
Pušų kenkėjai | am.lrv.lt nuotr.

Pušų kenkėjai | am.lrv.lt nuotr. Pušų kenkėjų, žiemojančių miško paklotėje, tyrimas, kaip ir kasmet atliktas Lietuvos...

Skaityti toliau

Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

by daiva
2020 12 09
1
Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

Mykolas Simas Poškus | mruni.lt nuotr. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga kasmet organizuoja „Geriausios disertacijos“ varžytuves, kurį...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Gruodžio 10-ji – Nobelio žvaigždžių šventė

by Kristina Aleknaitė
2020 12 09
2
Nobelio premija | Pixabay.com nuotr.

Nobelio premija | Pixabay.com nuotr. Šveicarai savo protu daug kur pralenkė visą pasaulį, nes stengiasi nesustoti,...

Skaityti toliau

Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus

by Kristina Aleknaitė
2020 12 04
0
Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus

Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus | smm.lt nuotr. Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas...

Skaityti toliau

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

by Ditė Česėkaitė
2020 12 02
0
Vėjo jėgainės | enmin.lrv.lt nuotr.

Vėjo jėgainės | enmin.lrv.lt nuotr. Vyriausybė pritarė siūlymui parengiamiesiems jūrinio vėjo elektrinių plėtros Baltijos jūroje projektams...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3630; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2169; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1746; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1570; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1343; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1262; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Pasaulinio garso JAV mušamųjų grupė koncertuos Lietuvoje (video)

Pasaulinio garso JAV mušamųjų grupė koncertuos Lietuvoje (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai