Šeštadienis, 28 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Lietuviai meta iššūkį nepagydomoms ligoms

www.alkas.lt
2019 07 14 14:14
4
Lietuviai meta iššūkį nepagydomoms ligoms

Lietuviai inovatoriai meta iššūkį nepagydomoms ligoms | Pixabay nuotr.

 Lietuviai inovatoriai meta iššūkį nepagydomoms ligoms | Pixabay nuotr.
Lietuviai inovatoriai meta iššūkį nepagydomoms ligoms | Pixabay nuotr.

Šiuo metu gyvybės ir biomedicinos mokslai išgyvena aukso amžių ir yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Liepos mėnesį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), pasitelkusi išorinius ekspertus, atrinko finansuoti 13 geriausių projektų, kurie buvo pateikti Technologinės plėtros projektų priemonės konkursui, tarp jų – ir biomedicinos mokslų projektai.

Finansavimą gavo du Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų projektai. Vienas iš finansavimui atrinktų projektų – VU GMC Biochemijos instituto mokslininkų projektas „Provaistų-fermentų atrankos sistema“ (vad. prof. Rolandas Meškys), kuris bus vykdomas kartu su partneriu MB „Applied Synbio“. Šis projektas surinko aukščiausią bendrą balų sumą iš visų pateiktų paraiškų. Dar vienas VU GMC mokslininkų projektas, atrinktas į 13 geriausių projektų sąrašą – „Alergijų in vitro diagnostikai skirtų žymėtų antikūnų kūrimas“ (vad. prof. A. Žvirblienė). Šis projektas bus įgyvendinamas kartu su UAB „Imunodiagnostika“.

Gyvybės mokslų plėtra

TVU GMC kaip ekskursijos vieta pasirinkta neatsitiktinai. Šis centras duris atvėrė tik 2016 metais. Tačiau jau spėjo po stogu suburti geriausius ir gabiausius mokslininkus, savo unikaliais išradimais, garsinančius Lietuvą. GMC tyrimus atlieka ir išradimus kuria prof. Virginijus Šikšnys (už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija),  dr. Urtė Neniškytė (Tarptautinės kylančių talentų programos laureatė bei „L’Oréal- UNESCO“ programos „Mokslo moterims“ 2017 m. stipendijos laimėtoja) bei jauni talentai – Rapolas Žilionis ir dr. Linas Mažutis.

Gyvybės mokslų tyrimų ir studijų centras sustiprino biochemijos, biotechnologijos, molekulinės biologijos, genetikos, neurobiologijos, molekulinės medicinos ir kitų susijusių krypčių mokslinius tyrimus, studijas, technologinę plėtrą.

Šalia buvo įkurtas Technologinis verslo inkubatorius, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms, dirbančioms gyvybės mokslų ar susijusiose srityse. Inkubatorius siūlo 22 laboratorijas su specialiai pritaikyta įranga, technologines bendro naudojimo patalpas ir pačią moderniausią įrangą, taip pat galimybę semtis idėjų iš VU mokslininkų ir bendradarbiauti su jais tikrinant ir įgyvendinant savo sumanymus.

Šiuo metu šiame inkubatoriuje veikia 9 įmonės, dalis jų jau puikiai žinomos ir vertinamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – „CasZyme“, „Baltymas“, „Satimed“.
Būtent šiame inkubatoriuje ir gimė išradimai, kurie sukėlė tikrą perversmą tiek gydytojų, tiek ligonių ir jų artimųjų bendruomenėse, su kuriais susipažinome ekskursijos metu.

Neinvazinė prostatos vėžio diagnostika

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik trys tūkstančiai naujų prostatos vėžio atvejų, tai sudaro apie 30 % visų Lietuvos vyrams nustatomų vėžio atvejų. Kaip ir kitų susirgimų atveju, gydymo sėkmė didesnė ir ligos prognozė palankesnė, jei liga diagnozuota kuo ankščiau.

Tradiciškai prostatos vėžio diagnostikai taikomas PSA testas. Nustačius paciento kraujyje padidėjusį PSA baltymo kiekį įtariamas prostatos vėžys ir gydytojai rekomenduoja atlikti prostatos biopsiją, kuri patvirtina ar paneigia šią diagnozę. Tačiau PSA testas nėra tikslus – biopsija patvirtina vėžio diagnozę apytikriai tik pusei pacientų su padidintu PSA kiekiu. Kitiems pacientams biopsija tik sukelia nepatogumą ir komplikacijų galimybę.

Dėl šios priežasties norėdami supažinti bereikalingai daromų biopsijų skaičių lietuvių inovatoriai iš įmonės „Diagnolita“, kuri įsikūrusi Technologinio verslo inkubatoriuje, sukūrė naują, skysčių biopsija paremtą, molekulinį prostatos vėžio testą, kuris pagrįstas molekulinių biožymenų analize paciento šlapime, yra daug jautresnis, tikslesnis ir specifiškesnis nei plačiai naudojamas kraujo PSA testas.

Sukurtame teste nustatomi prostatos vėžio biožymenys PCA3 ir TMPRSS2:ERG, kurie daugelio tyrėjų laikomi vienais patikimiausių. Tyrimo rezultatas parodo kliniškai reikšmingo vėžio riziką ir kokia tikimybė, jei būtų atliekama biopsija, kad ji bus teigiama. Jei nustatoma maža kliniškai reikšmingo vėžio rizika, biopsijos galima išvengti su maža rizika, kad neaptinkamas kliniškai reikšmingas vėžys. Tokiu būdu būtų galima atsisakyti iki 45% nereikalingų  biopsijų ir išvengti su jomis susijusių komplikacijų. Savo diagnostinėmis savybėmis testas prilygsta JAV sukurtiems ir taikomiems testams, kuriuose nustatomi tie patys biožymenys. Didelis testo privalumas yra tai, kad jam atlikti tinka ir šlapimo mėginys paimtas prieš tai neatliekant prostatos masažo. Ši galimybė svarbi tiems vyrams, kurie vengia tokios procedūros.

„Svarbu atkreipti dėmesį, jog šis prostatos vėžio testas buvo sukurtas Lietuvoje, o jo klinikinis veiksmingumas ištirtas būtent su Lietuvos, o ne kitų šalių gyventojais. Testo kūrimą daugiau nei prieš penkis metus inicijavo žymūs Lietuvos urologai: prof. F. Jankevičius ir prof. M. Jievaltas, kurie kartu su kolegomis dalyvavo ir jo diagnostinių parametrų įvertinime Lietuvos klinikose“, – džiaugiasi įmonės direktorius, medicinos biologas Julius Gagilas.

Europos urologų draugija pataria prostatos vėžio šlapimo tyrimus tiems pacientams, kurių PSA yra nuo 2 iki 10 ng/ml. Būtent šiai pacientų grupei yra apskaičiuoti lietuvių sukurto testo rodikliai.

Lašelių technologija vėžio diagnostikai

Dar viena inovatyvi įmonė „Droplet Genomics“ gamina laboratorinę įrangą, skirtą molekulinės biologijos tyrimams. Gaminami prietaisai remiasi lašelių technologijomis, kurios mažina tyrimų kaštus ir leidžia atlikti tūkstančius eksperimentų per dieną lyginant su analogiškais rinkos produktais. Tokių tikslų galima siekti tiktai įgijus patirties chemijos, biologijos ir inžinerijos srityse, kurios veikdamos kartu būtent ir leidžia pasiekti tokių rezultatų. Šių sričių persipynimas atsispindi inovatorių aparatuose, kurie, remiantis naujausiais inžinerijos pasiekimais, leidžia suvaldyti daugybę molekulinės biologijos reakcijų vykstančių lašeliuose. Kas konkrečiai vyksta lašeliuose yra apribojama tik inovatorių klientų, mokslininkų fantazijos, tačiau galima pateikti porą pavyzdžių susijusių su vaistų kūrimu ir vėžio diagnostika.

„Taigi  daugelis vaistų daromi antikūnų pagrindu. Antikūnai –  natūralios molekulės, esančios žmogaus kūne, jų egzistuoja milžiniška įvairovė.  Ir surasti tą variantą, kuris veikia konkrečios ligos atveju labai sudėtinga, nes reikia patikrinti daugybę skirtingų variantų. Toks tikrinimas rankiniu būdu arba pasitelkus robotus būtų labai neefektyvus, tiek laiko, tiek kaštų prasme. Todėl lašelių technologijos būdas veiksmingesnis ir našesnis, nes galima daryti milijonus reakcijų“, – aiškina įmonės direktorius ir bendraįkūrėjas Juozas Nainys.

Tai reiškia, jog  per dieną galima patikrinti milijonus variantų, kurių reakcijos savikaina yra labai maža. Inovatorių aparatai kuriami tam, jog būtų įmanoma atrinkti lašelius ir palengvinti bei optimizuoti vaistų kūrimą.  Tai yra viena kryptis, kuria dirba lietuvių inovatorių įmonė.

Kita kryptis – pavienių ląstelių analizė, kuri reikalinga sudėtingų ligų (vėžio) diagnostikai. Auglys –  vėžio išraiška žmoguje. Tai yra skirtingų ląstelių darinys. Tam kad suprasti sudėtingą ląstelių sistemą reikia analizuoti ne jų visumą ar vidurkį, bet panaudojant mikroskysčius žiūrėti į kiekvieną ląstelę atskirai. Tokiu būdu matomas, visos sistemos kompleksiškumas, tiek sveikos, tiek vėžinės ląstelės. Kiekvieno žmogaus ląstelės skiriasi. Personalizuota medicina nėra naujas reiškinys, tačiau jai vykdyti iki šiol nebuvo tinkamos diagnostikos. Tačiau panaudojant lašelių technologiją tai galima padaryti efektyviau ir našiau. Tam, kad ši technologija būtų  perkelta į klinikas reikia įrangos, nes laboratorijoje vykstantys tyrimai yra labai brangūs ir neveiksmingi laiko prasme. Inovatorių tikslas ir vizija yra kurti įrangą, kuri ne tik gamina milijonus lašelių, bet ir geba juos suvaldyti taip, kad būtų galima identifikuoti ir atrinkti norimus variantus.

Žurnalistų ekskursija ir šis straipsnis yra projekto „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“ dalis, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo MITA.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviai kuria lazerį, padėsiantį kovoti su vėžiu
  2. Lietuvos įmonė kuria 3D technologiją žmogaus kaulo atstatymui
  3. Reikšmingi Lietuvos mokslininkų darbai pažabojant vėžį
  4. Kas antras Lietuvos gyventojas bijo susirgti vėžiu
  5. Projekto „Mokslo pieva“ metu studentai ieškos visuomenei svarbių klausimų sprendimų
  6. Nemokamai dėl storosios žarnos vėžio jau galima išsitirti visoje Lietuvoje
  7. Lietuvoje pradėtas taikyti dar vienas naujas vėžio gydymo būdas
  8. Vasara mokslininkams išradėjams – darbingas metas
  9. Parama intelektinei nuosavybei saugoti skirta išskirtinai praktiškiems išradimams
  10. VU studentai JAV gins prestižinio sintetinės biologijos konkurso auksą
  11. Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį
  12. Gyvybės mokslų srities naujovės iškėlė Lietuvą tarp stipriausių Vidurio Europoje
  13. Verslumo konkursas skatina mokslininkus ir studentus steigti aukštųjų technologijų įmones
  14. „Metų paslaugos“ apdovanojimuose įvertinti ir mokslo, ir verslo įmonės
  15. Lietuvos botanikos soduose nuolat besiplečiančios kolekcijos ir modernios mokslo bazės
  16. Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį
  17. Mokslas pateikė rekordinį skaičių sumanymų technologijų projektams
  18. Lietuviškos naujovės – biotechnologijų parodoje „BioFit“
  19. Vasario mėnuo – burnos vėžio mėnuo
  20. GMO tebekelia baimę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. ŽEMAITIS says:
    3 m. ago

    Biomedicinos mokslai – tai ta sritis, kuri neabejotinai nusipelno didžiausio valstybės prioriteto.
    Net ir bųdmas neoliberalu pritariu, kad ši sritis būtų dosniai finsnasuojama, kad ir visų kitų mokslo sričių, o taip pat ir tokių institucijų, kaip kariuomenė ir pan. sąskaita.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    3 m. ago

    Ar tikrai ligos nepagydomos?
    Gal mūsų klaidingas supratimas apie ją nepagydomas, gal ne ten matome ligų ištakas, priežastį, mechanizmą? Matome priežastį ten, kur nieko nėra?
    Deja, nežinau, ar visas, bet kai kurias ligas biologinis vaistas veikia tuo pačiu principu, kaip ir ligšiolinis – jis nukreiptas į simptomų malšinimą. Malšina juos ne mažiau, kaip ir anie, žiauria kaina – naikindamas kitus organus. Liga naikina kažkurį vieną organą; pagr. vaistai tai stabdo, trukdo jai tai daryti, tačiau patys naikina mažiausiai 2-3 kitus. Todėl tenka vartoti krūvą brangiai kainuojančių papildomų vaistų, mažinančių pagrindinių poveikį tiems kitiems organams. Tai lyg ir ne pats optimaliausias kelias. Juolab, kad papildomiems, pagr. vaisto poveikį slopinantiems vaistams dažnas ligonis pinigų neturi (o jie nekompensuojami). Taigi, gydom, ar tik pakeičiam mirties kančiose priežastį?

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      3 m. ago

      Moderniosios farmacijos siekis kaip tik ir yra mažnti šalutinį poveikį. Juk iš tiesų mes turime nemažai efektyvių medikamentų, tačiau jų panaudojimas yra labai ribotoas dėl to paties šalutinio poveikio. Tad dabar net svarbiau ne pačių veikliųjų medžiagų tobulinimas, o šalutinio poveikio mažinimas, kuris yra įgyvendinamas ir per medikamentų individualizavimą – ateityje labai išaugs medikamentų įvairovė. Gal ir nebus taip, kad kiekvienam individualiai bus paruošiamas reikiamas medikamentas, tačiau bus galima rinktis iš labai plačios jų gamos (atsižvelgiany į organizmo amžių, lytį, sveikatos stovį, persirgtas ligas, įvairias grėsmes ir t.t.).
      Tad farmacijos ir gydymo plačiąja prasme sektoriaus laukia didžiulės permainos. O valstybės, užot švaisčiusios ribotus resursus įvairiems niekams, pirmiausia turi juos skirti savo piliečių gydymui ir jų sveikatos stiprinimui. Tai turi tapti kiekvienos šalies pagrindiniu, svarbiausiu, nekvestionuojamu prioritetu.

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        3 m. ago

        Moderniosios farmacijos siekis kaip tik ir yra gauti kuo didesnį pelną, o ligonis tėra tik vaistų pirkėjas-vienetas.
        Ligos savo kilme yra nuo nervų, persirijimo, tinginystės ir paleistuvystės.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ligoninė | sam.lt nuotr.

Prezidentas ragino medikus netoleruoti korupcijos

2022 05 26
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos

Ukrainiečių gyvūnai Lietuvoje dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

2022 05 20
pexels.com, V. Karpovič nuotr.

IT konsultantų svarba verslui

2022 05 17
Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai

Lietuvos valstybės naujasis archyvas kviečia į poezijos ir kūrybos popietę „Į gyvenimą mano ateiki“

2022 05 14
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.

Centralizuojamos greitosios medicinos pagalbos paslaugos

2022 05 12
Ar atsakysite į 9 klausimus apie Lietuvos valstybės archyvus?

Atvertas kelias valstybės archyvų veiklos plėtrai

2022 05 12
Miškų mokslo darbams, kurie skatins naujovėmis grįstą miškininkavimą – 357 tūkst. eurų

Miškų mokslo darbams, kurie skatins naujovėmis grįstą miškininkavimą – 357 tūkst. eurų

2022 05 11
Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas – trims iškiliems užsienio mokslininkams

Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas – trims iškiliems užsienio mokslininkams

2022 05 10
Užsienio lietuviai gerai žino apie sveikatos paslaugas Lietuvoje

Medicinos studijų vietų bus daugiau

2022 04 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Kokios rūšies ryžius rinktis?
Lietuvoje

Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?

2022 05 28
„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!
Etninė kultūra

„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!

2022 05 28
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų
Lietuvoje

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms
Kultūra

Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms

2022 05 28
Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

2022 05 27
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS: Nebus saugumo, kol skaldoma visuomenė

2022 05 27
„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai
Lietuvoje

„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai

2022 05 27
Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai
Lietuvoje

Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

2022 05 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • taip mums ir reikia apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Petras apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Petras apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?
  • „Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!
  • Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 697; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 596; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 361; komentarų: 16
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 286; komentarų: 18
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 284; komentarų: 0
  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V) peržiūrėta: 272; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Prezidentas ragino medikus netoleruoti korupcijos

by Ditė Česėkaitė
2022 05 26
0
Ligoninė | sam.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino Prezidentūroje vykstančios apskritojo stalo diskusijos „Skaidri sveikatos priežiūros apsauga – misija (ne)įmanoma“ dalyvius. „Visus mus...

Skaityti toliau

Ukrainiečių gyvūnai Lietuvoje dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
0
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos

Nuo šiol į Lietuvą atvykusių ukrainiečių atsivežtiems  gyvūnams bus kompensuojamos ir pasiutligės antikūnių titro nustatymo tyrimo išlaidos. Šios iniciatyvos ėmėsi...

Skaityti toliau

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
0
Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

Tęsiamas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) stiprinimo procesas – prie institucijos jungiama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Sprendimas pertvarkyti MITA...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • taip mums ir reikia apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Petras apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Petras apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Vidmantas apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?

Kitas straipsnis
Pasaulinio garso JAV mušamųjų grupė koncertuos Lietuvoje (video)

Pasaulinio garso JAV mušamųjų grupė koncertuos Lietuvoje (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai