Ekspertus džiugina milžiniškas Lietuvos šuolis gyvybės mokslų srityje – pastaraisiais metais šio sektoriaus kuriama pridėtinė vertė 4 kartus didesnė, nei tradicinės pramonės. Lietuva išsikėlė ambicingą tikslą tapti patraukliausia šalimi gyvybės mokslų naujovių plėtrai ir iki 2030 m. naujovėms skirti 5 proc. BVP.
Tačiau jau šiandien būtina ieškoti strateginių sprendimų ateičiai: didinti naujovių sektoriaus nepriklausomybę nuo ateityje mažėsiančios Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, išauginti valstybės ir privataus verslo paramą pirmenybinėms gyvybės mokslų naujovių sritims. Juo labiau, kad aukštųjų technologijų įmonių atstovai perspėja ir apie pažangą stabdančius žmogiškuosius veiksnius.
Balandžio 8 – 12 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre vykstančiame tarptautiniame mokslo naujovių renginyje „Sveikata visiems 2019“ dažniausi žodžiai – bendradarbiavimas, naujovės. Į vieną plataus masto renginį susibūrę diskutuoja mokslininkai, verslininkai, valstybės ir politikos veikėjai.
Pasak LSMU prorektorės mokslui prof. habil.dr. Vaivos Lesauskaitės, mokslo ir naujovių savaė universitete surengta minint Pasaulio sveikatos dieną, kurios šiųmetė tema –„Sveikata visiems: kiekvienam ir visur“.
„Šiemet stengiamasi atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį į sveikatos priežiūros netolygumus pasaulyje ir priemones jiems mažinti. Mokslo žinios ir jų pritaikymas, kuriant naujoves – vienas būdų tai pasiekti“, – pastebėjo prof. V.Lesauskaitė.
Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis ragino keisti visuomenės paradigmą – kalbėti apie sveiką gyvenseną, o ne apie ligonines ir gydymą. „Perfrazuojant Erazmą Roterdamietį, prevencija geriau už gydymą. Šią mintį jis išsakė prieš 300 metų – tačiau ji aktuali ir šiandien. Didžiausi sveikatos priežiūros sistemos netolygumai šiuo metu kyla dėl neefektyvaus ir nepakankamo išteklių paskirstymo sistemoje“, – pabrėžė Europos komisaras.
Kaip pastebėjo kitas renginio pranešėjas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, naujovės – viena varomųjų jėgų valstybių ekonomikoje, o Kaunas pastaraisiais metais naujovių srityje – vienas iniciatyviausių miestų. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda pasidžiaugė, jog gyvybės mokslų srities naujovės iškelia Lietuvą tarp stipriausių Vidurio Europoje.
„Verslui įdomūs tik aukštos kokybės mokslo tyrimai, ir čia universitetas išties turi kuo pasidžiaugti: pernai LSMU mokslo tiriamąją veiklą pernai įvertinę užsienio ekspertai biologijos, biofizikos ir farmacijos krypčių tyrimus įvertino kaip tarptautinio lygio, o medicinos krypties tyrimus – tarptautinių lyderių lygio. Aukštą universiteto tyrimų lygį atspindi ir pastaraisiais metais augantis bendrų su ūkio subjektais LSMU projektų skaičius“, – pastebėjo LSMU prorektorė mokslui prof. V. Lesauskaitė.
Mokslo naujovių renginyje plačiai pristatomos mokslo naujovės: naujovių mugėje – Lietuvos gamintojų produktai, sukurti bendradarbiaujant su mokslininkais, savo mokslo tyrimus ir naujas idėjas pristato LSMU studentai, doktorantai, gydytojai rezidentai. Temos, kuriomis aktyviai kalbėta – naujovių pertvarka, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslo naujovių finansavimo galimybės, intelektinės nuosavybės apsaugos aktualijos ir kt.
Mokslo ir naujovių savaitė vyks iki balandžio 12 d. Šią, paskutiniąją renginio dieną, laukia pažangių bendrovių sėkmės istorijos, vyks naujovių konkursas „Išradimai sveikatai 2019“, bus apdovanoti įdomiausių, naujoviškiausių sveikatos priežiūros sistemą tobulinančių sprendimų ir idėjų autoriai.
Mokslo naujovių savaitė LSMU surengta bendradarbiaujant su Europos inovacijų technologijų instituto sveikatos srities tinklu (angl. EIT health).
